- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- T-279-287/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33052-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Ž. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. vasario 18 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma A. Ž. pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jam Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2019 m. birželio 10 d., 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimis pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Prie teikimo pridėtoje 2021 m. vasario 15 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje A. Ž. psichinės būklės vertinimo išvadoje, nurodyta, kad A. Ž. psichiškai atsilikęs iš vaikystės – jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2057 m. gruodžio 27 d. dėl proto negalios jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas). Medikamentinis gydymas skiriamas pagal poreikį. Į Pakruojo rajono psichikos sveikatos centrą atvyksta reguliariai kas mėnesį, stebimas bei konsultuojamas gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir slaugytojos. Dalinai orientuotas vietoje, aplinkoje ir laike, pas gydytoją atvyksta savarankiškai, bet pačiam užsiregistruoti nepavyksta, reikia specialistų pagalbos. Kontaktui prieinamas, kalba tyliai, kvaišai šypsosi, nesaugus, formalus, įsitempęs, nedrąsus, apie save pasakoja negausiai, klampus, pažemintos nuotaikos, psichomotoriškai prislopintas, emocijos blankios, psichozės nestebimos, asmenybė primityvi, dominuoja nenuoseklus, neproduktyvus mąstymas, būdingas emocinis labilumas, nėra pusiausvyros, galimos problemos su emocijų kontrole. Bloga dėmesio koncentracija, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų šiuo metu neišklausta. Intelektas defektinis, išliekantis visam gyvenimui. Šio pobūdžio sutrikimas pasižymi nuolatine eiga. Nekritiškas ligos atžvilgiu. Veiksnumas neapribotas. A. Ž. gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Augęs daugiavaikėje šeimoje, tėvas gyvena Radviliškio rajone. Po motinos mirties jį augino močiutė, kuri mirė. Yra baigęs 10 klasių (duomenys neskelbtini). Nevedęs, niekur nedirba dėl turimos negalios, bet šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose minimaliai tvarkosi namų ūkyje, turi keletą draugų, palaiko ryšius su artimaisiais – turi du brolius, iš kurių vienas gyvena Klaipėdoje, o kitas – Anglijoje. Jie kartais pasidomi, kaip sekasi broliui. Vienas iš brolių buvo grįžęs iš užsienio ir kurį laiką gyveno kartu su A. Ž., tačiau nepanoro juo rūpintis. Sprendžiant socialines problemas brolis buvo kviestas atvykti konsultacijoms dėl tolimesnės A. Ž. priežiūros, nes pastarasis negeba iš dalies gyventi be pagalbos ir kontrolės, tačiau neatvyko nė į vieną pokalbį. A. Ž. menkas socialinis supratingumas bei nuovokumas kasdieniame gyvenime, taip pat socialinis bendravimas ir darbiniai įgūdžiai. Nedidelėmis pinigų sumomis disponuoja savarankiškai. Sunku orientuotis ir tinkamai pasielgti gyvenimo situacijose, nes negeba analizuoti, daryti išvadų, spręsti problemų, linkęs lengvai pasiduoti kitų įtakai, neatsparus vidiniams ir išoriniams trukdžiams, nebrandi valios ir emocijų sfera. Savo kaltę supranta ir gailisi, kad netinkamai pasielgė. Kartais vartoja alkoholį vienas arba su draugais. Pats alkoholio vartojimą neigia, daug rūko. Skundų iš kaimynų ar institucijų dėl neadekvataus elgesio negauta. Visuomeniniame gyvenime aktyviai nedalyvauja. Interesai siauri, ateities planai nerealūs. Padarytai nusikalstamai veikai dalinai kritiškas. Sutinka ir supranta, kad reikia lankytis psichikos sveikatos centre teismo sprendimu. Agresijos ir smurto lygis neišreikštas, visuomenei ir sau nepavojingas. Stebimuoju laikotarpiu jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili, jam reikalinga kito asmens pagalba ir kontrolė, todėl tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime. A. Ž. būklė išlieka stabili, jis nėra pasveikęs. Prognozė pasveikimo atžvilgiu yra nepalanki, nes intelektas yra defektinis ir tai išlieka visam gyvenimui. Reikalinga specialistų priežiūra, todėl prašo teikimą tenkinti.
A. Ž. gynėjas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas pagrįstas ir prašė teikimą tenkinti.
Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Iš viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos komisijos išvados ir šios įstaigos atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad A. Ž. atsilikęs iš vaikystės – jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, nuo 2017-10-12 iki 2057-12-27 dėl proto negalios jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jis yra iš dalies darbingas, jis yra prižiūrimas ir konsultuojamas Pakruojo rajono psichikos sveikatos centre, į centrą atvyksta reguliariai kas mėnesį, jam išrašomi vaistai. Jis gyvena vienas, nes tėvas gyvena su kita šeima ir mažai su juo bendrauja, du broliai tik epizodiškai juo pasidomi, dėl protinės negalios niekur nedirba, menkas socialinis supratingumas, menki socialinio gyvenimo įgūdžiai, galimos problemos su emocijų kontrole, šiuo metu mokosi staliaus specialybės ir penkias dienas per savaitę būna ne vienas, gyvena Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre, kur yra prižiūrimas, kartais pasilieka mokymo centre ir savaitgaliais. A. Ž. padarytai nusikalstamai veikai dalinai kritiškas, savo ligos atžvilgiu nekritiškas. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, jam reikalinga kito asmens pagalba ir kontrolė.
Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų A. Ž. psichinės būklės vertinimo išvados, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad A. Ž. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos liga – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, jo psichikos sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nutraukus ambulatorinį stebėjimą A. Ž., tai gali turėti įtakos jo psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir A. Ž. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. Ž. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,
nutaria:
Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.
Pratęsti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.
Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti A. Ž. stebėjimą ir gydymą.
Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. Ž. reikalingumo.
Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti A. Ž. ir nukentėjusiajai L. B..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.