Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovui K. R., jo atstovui advokatui Albinui Čeplinskui, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui K. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo K. R. priešieškinį ieškovei A. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovėteismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (41 b. l.) išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad 145 Eur išlaikymas bus pakankamas vaiko poreikių užtikrinimui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo teismo spręsti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Dėl bendravimo tvarkos mano, kad reikalingas pereinamas laikotarpis, nes vaikas mažo amžiaus, su tėvu mažai bendrauta. Be to, reikėtų įvertinti ar tėvui nereikalinga įgyti tėvystės įgūdžių specialiuose kursuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad K. R. yra K. R. ir A. G. sūnus (b.l. 14). A. G. su sūnumi gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). A. G. registruoto turto neturi (b.l. 11-12). A. G. pajamas per 2014 m. sudarė išmokos vaikui ir socialinė pašalpa (b.l. 13). Iš pateikto medicininio pažymėjimo matyti K. R. susirgimai (b.l. 10). Parduotuvių mokėjimo kvitais A. G. įrodinėja jos kasdienes išlaidas vaiko išlaikymui (b.l. 15-29). Iš mokėjimų kvitų matyti išlaidos būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-43). K. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 52). VSDFV duomenimis K. R. nedirba (b.l. 53-54). VĮ „Registrų centras“ duomenimis K. R. turto neturi (b.l. 64). K. R. pateikė (duomenys neskelbtini) K. S. raštą, kuriame nurodoma, kad nuo 2015-04-21 K. R. gyveno Norvegijoje, pas rašto autorių. Atvykimo tikslas buvo išmokti dirbti su kailiniais gyvūnais, dirbo fermoje. (b.l. 63-67). A. T. 2014-09-02 pervedė į A. G. sąskaitą 300 Lt, pavedimo paskirtis „nuo K. jo vaikui“ (b.l. 78). A. G. pajamas 2014 m. ir 2015 m. sudarė socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b.l. 94-95). K. R. nuo 2015-09-01 lanko Kauno lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), ikimokyklinę ugdymo grupę (b.l. 96). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2015-05-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl K. R. veiksmų A. G. atžvilgiu. Iįš nutarime nurodytų duomenų matyti, kad K. R. (duomenys neskelbtini) atvyko pas A. G. būdamas neblaivus, prašė leisti išsivežti sūnų (b.l. 125). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atlikto K. R. buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad K. R. gyvena 2 kambarių bute, kuris priklauso M. D., bute gyvena 4 asmenys, K. R. registruotas darbo biržoje (b.l. 159). Bute gyvenantys asmenys neprieštarauja, kad bute svečiuotųsi K. R. sūnus K. R. (b.l. 156-157). Iš š bylą pateiktų mokėjimo nurodymų per laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. (b.l. 68-77) matyti, kad A. R. (T.) atlikinėjo pavedimus į A. G. sąskaitą, nurodydama tų pavedimų paskirtį. Dalies pavedimų paskirtis yra K. R. vaiko išlaikymui. Paskutinis mokėjimo pavedimas atliktas 2014-09-02, paskirtis „pinigia nuo K. jo vaikui“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. R. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio prašymo nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, jie kartu gyvena visą laiką, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 290Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 115Eur išlaidos maistui, 40Eur higienos priemonėms, 30Eur išlaidos aprangai, 35 Eur išlaidos vaistams, vitaminams, 30Eur būsto išlaikymui, 40 Eur kitos išlaidos. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi, tačiau dažnai serga. Ieškovė pateikė parduotuvių kvitus, kuriais įrodinėja Ieškovė prašo priteisti 145 Eur išlaikymą vaikui iš atsakovo. Teismas pažymi, kad atsakovo pozicija dėl šio reikalavimo teismo proceso metu buvo nenuosekli. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutinka visiškai, tačiau baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (du su puse metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam nepilnamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 290Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – vidutiniškai apie 105,13Eur per mėnesį gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (13 b. l.), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra įgijusi (11-12 b. l.).Ieškovė nurodė, kad pragyventi jai ir vaikui padeda jos tėvas S. G., kuris, kaip ir liudytoja A. G. bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio, vykusio 2015-11-13, garso įrašas, 43 m 14 s – 1 h 00 m 37 s ) patvirtino šias aplinkybes. Atsakovo pozicija dėl jo pajamų bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas nurodė, kad jis gyvena Norvegijoje, į Lietuvą atvykęs tik iki teismo proceso pabaigos, vėliau vėl vyks į Norvegiją. Teismo posėdžio, vykusio 2016-01-26 metu atsakovas nurodė, kad darbo neturi, užsiregistravęs darbo biržoje, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas registruoto turto neturi. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo gautas pajamas Norvegijoje. Dėl duomenų nepateikimo atsakovas teismo nubaustas bauda. Tačiau ir pakartotinai įpareigotas, duomenų nepateikė. Atsakovo ir jo atstovo paaiškinimai dėl įrodymų nepateikimo priežasties skyrėsi. Atsakovas nurodė, kad telefonu kreipėsi į darbdavį, tačiau darbdavys atsisakė pateikti jam įrodymus. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodė, kad buvo kreiptasi į darbdavį raštu, tačiau dar negautas atsakymas, be to, kadangi Norvegija ne Europos Sąjungos šalis, neturi pareigos duomenis pateikti. Teismas tokius nenuoseklius ir neįtikinamus argumentus atmeta. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, o atsakovas neįrodė blogos savo turtinės padėties. Teismas tai pat pažymi, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas, neturintis specialiųjų poreikių, todėl yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Pastebėtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovę ir jos sūnų remia ieškovės tėvas. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikė šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos, susidarė 1305 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-09-02 atsakovo K. R. sesuo A. T. pervedė į ieškovės sąskaitą 300 Lt. Pavedimo paskirtis „pinigai nuo K. jo vaikui“ (b.l. 78). Byloje nėra duomenų, kad iki 2014 m. rugsėjo mėnesio pinigai išlaikymui būtų pervedinėjami už praėjusį mėnesį, ar būtų mokami į priekį. Todėl teismas vertina, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 2014 m. rugsėjo mėn. pagrįstas tik iš dalies. Teismui nustačius, kad vaiko poreikiai yra 290 Eur, t.y. iš kiekvieno iš tėvų po 145 Eur, spręstina, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo mėn. iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir už šį mėnesį nesuteikė tik dalies išlaikymo, t.y. 145 Eur – 86,89 Eur (300 Lt) = 58,11 Eur. Duomenų, kad nuo 2014 m. spalio mėn. iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas būtų mokėjęs išlaikymą vaikui, nėra. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Todėl iš atsakovo priteistina 58,11 Eur (už 2014 m. rugsėjo mėn.) + 1015 Eur (už 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. balandžio mėn.) + 72,50 Eur (už 15 dienų 2015 m. gegužės mėn.), iš viso 1145,61 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas yra dviejų su puse metų amžiaus, jo dienotvarkė yra tokia, kad jam reikalingas „pietų“ miegas. Vaikas nuolat gyveno su mama. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tėvas su vaiku niekuomet negyveno, o per paskutinius metus tėvas ir vaikas vienas kitą matė tik kelis kartus, buvo trumpi susitikimai. Be to, pažymėtina, kad atsakovas neturi kitų vaikų, kuriuos būtų auginęs. Taip pat atsižvelgtina į nenuoseklią atsakovo poziciją dėl jo gyvenamosios vietos, nes atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad vėl išvyks į Norvegiją gyventi. Todėl teismas nustatydamas vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, sprendžia, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Teismas priima ieškovės argumentus, kad vaiko ir tėvo ryšio nėra. Tuo tarpu sėkmingos tėvystės ir optimalios vaiko raidos pagrindą sudaro saugus vaiko prisirišimas prie tėvų. Tokio ryšio neesant, maksimalaus bendravimo nustatymas pažeistų vaiko interesus, nes jis būtų paimamas jam svetimo asmens, vežamas į svetimą aplinką. Todėl teismas sprendžia, kad toks ryšys pirma turi būti sukurtas, o po to išnyks priežastys, kliudančios maksimalų bendravimą. Taip pat atsižvelgiama į ieškovės poziciją, kad ji neprieštarauja, jog atsakovas su sūnumi bendrautų jai dalyvaujant. Be to, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, jo supratimą apie vaiko poreikius ir supratimą apie savo pareigas, teismas sprendžia, kad atsakovas neturi pakankamai įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, būdamas su juo vienas. Todėl teismas sprendžia, kad tikslinga įpareigoti atsakovą lankyti ir baigti tėvystės įgūdžių lavinimo kursus, ne mažiau 16 valandų. Be to, iš atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos retorikos matyti, kad atsakovas orientuotas į jo teisę matytis su sūnumi. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą matytis su sūnumi, bendrauti jo auklėjime. Priešingu atveju, atsakovui lankant sūnų tik pagal savo poreikius, būtų pažeisti vaiko interesai. Todėl nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi ir pareigą bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nustato tokią bendravimo tvarką:

K. R. su nepilnamečiu sūnumi K. R. 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja K. R. gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei A. G.:Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10.30 val. iki 12.30 val. (išskyrus Motinos dieną ir A. G. gimimo dieną);Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 16 val. iki 18 val.;Tėvo dieną (nepriklausomai nuo savaitgalio eiliškumo) nuo 10.30 val. iki 12.30 val.K. R. gimimo dieną nuo 10.30 val. iki 12.30 val.;K. R. gimimo dieną nuo 10.30 val. iki 12.30 val.Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jei nustatyta bendravimo tvarka buvo vykdoma, ir atsakovui baigus tėvystės įgūdžių lavinimo kursus K. R. su nepilnamečiu sūnumi K. R. bendrauja:.K. R. pasiima sūnų K. R. iš jo gyvenamosios vietos, ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, t.y. nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;K. R. turi teisę pasiimti sūnų K. R. iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 4 savaites per vienerius kalendorinius metus (dalimis ar iš karto) kasmetinių K. R. atostogų metu, apie atostogų laiką ir įspėjant vaiko motiną prieš 1 (vieną) mėnesį.; A. G. privalo informuoti K. R. prieš 1 (vieną) mėnesį apie jos ir sūnaus atostogas.; Apie ketinimą pakeisti nuolatinę A. G., o tuo pačiu sūnaus K. R. gyvenamąją vietą Lietuvoje, A. G. įsipareigoja informuoti tėvą K. R. ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo; A. G. išvykstant gyventi į užsienį, privalo gauti rašytinį K. R. sutikimą dėl nepilnamečio sūnaus K. R. išvykimo gyventi kartu su motina į užsienį. Tokiu atveju motina savo sąskaita užtikrina, kad nepilnametis sūnus lankytųsi Lietuvoje pasimatyti su tėvu K. R. ne rečiau kaip du kartus per metus ir ne trumpiau kaip po dvi savaites kiekvieno apsilankymo metu. Bendravimas su sūnumi švenčių dienomis ir jo gimimo dieną: K. R. Šv. Velykų švenčių metu bendrauja su sūnumi - poriniais metais; K. R. bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų dienomis - gruodžio 25- ąją ir 26-ąją - poriniais metais; Esant Motinos dienai, sūnus K. R. ją praleidžia su motina, o esant Tėvo dienai, ją praleidžia su tėvu K. R..Sūnaus gimimo dieną - neporiniais metais K. R. pasiima sūnų artimiausią savaitgalį po sūnaus gimimo dienos nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., kai sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, K. R. turi teisę pasiimti sūnų pirmąją to savaitgalio dieną;Šalys įpareigojamos nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, taip pat nedaryti kliūčių bendrauti su giminėmis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 316,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atstovas ieškovės interesus gynė ir dalyje dėl ieškinio patenkinimo, ir dalyje dėl priešieškinio patenkinimo, spręstina, kad šios išlaidos dalintinos į dvi dalis. Ieškinys tenkintas 94,77 proc. (ieškinio kaina 3045 Eur (145x12+1305), priteista 2885,61 Eur (145x12+1145,61), todėl iš atsakovo ieškovei už reikalavimus dėl ieškinio priteistina 149,96 Eur (94,77 proc. nuo 158,24 Eur). Teismas sprendžia, kad priešieškinis tenkintas 50 proc. Teismas pažymi, kad nustatydamas bendravimo tvarką teismas ją koregavo, nustatė pereinamąjį laikotarpį (kurį siūlė nustatyti ieškovė), be to, teismas savo iniciatyva įpareigojo atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo kursus. Todėl ieškovei turi būti priteista 79,12 Eur (50 proc. nuo 158,24).

Todėl iš atsakovo valstybės garantuojamai pagalbos tarnybai priteistina 229,08 Eur.

Atsakovas turėjo 883,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas. Todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 23,10 Eur už atmestą ieškinio reikalavimo dalį ir 220,86 už patenkintą priešieškinio reikalavimo dalį.

Todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 243,96 Eur. Teismas, vadovaudamasis 96 str. 4 d. gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Teismas sprendžia, kad atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Pažymėtina, kad į 2015-07-20 atsakovas ir jo atstovas neatvyko. Teismas, vadovaudamasis Liteko duomenimis, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo užimtumą, 2015-07-02 paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015-07-20 10.30 val. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tiek atsakovo seseriai A. T., tiek advokato Albino Čeplinsko padėjėjai Indrei Šimkevičiūtei (2015-07-10). Prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį gautas jau parengiamojo posėdžio metu. Nurodoma, kad atsakovo atstovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Teismas sprendžia, kad toks prašymas nepagrįstas, pateiktas ne laiku, todėl parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, dėl jų nepateikimo baustas teismo bauda, tačiau ir pakartotinai įpareigotas jų nepateikė. Dėl pakartotinio įpareigojimo buvo paskirtas papildomas teismo posėdis. Teismas sprendžia, kad toks atsakovo elgesys padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovas turi pateikti neigiamas pasekmes dėl tokio savo elgesio. Todėl priteistinų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100 Eur.

Atsakovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurio sudaro 91,35 Eur (žyminis mokestis). Iš atsakovo valstybei priteistina 86,57 Eur žyminio mokesčio (94,77 proc. nuo 91,35). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 50 proc. nuo atidėto žyminio mokesčio (50 proc. nuo 41 Eur), t.y. 20,50 Eur. Taip pat iš atsakovo priteistina dalis pašto išlaidų – 7,15. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 7,15+20,5+86,57=114,22 Eur.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 145 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-05-15, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo atsakovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1145,61 Eur (vienas ūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt penkis eurai 61 ct)) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įpareigoti K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti ir baigti ne mažiau nei 16 valandų trukmės tėvystės įgūdžių lavinimo kursus bei tai patvirtinantį dokumentą pateikti A. G..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

K. R. su nepilnamečiu sūnumi K. R. 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja K. R. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei A. G.:Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10.30 val. iki 12.30 val. (išskyrus Motinos dieną ir A. G. gimimo dieną);Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 16 val. iki 18 val.;Tėvo dieną (nepriklausomai nuo savaitgalio eiliškumo) nuo 10.30 val. iki 12.30 val.K. R. gimimo dieną nuo 10.30 val. iki 12.30 val.;K. R. gimimo dieną nuo 10.30 val. iki 12.30 val.Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jei nustatyta bendravimo tvarka buvo vykdoma, ir atsakovui baigus tėvystės įgūdžių lavinimo kursus, K. R. su nepilnamečiu sūnumi K. R. bendrauja:K. R. pasiima sūnų K. R. iš jo gyvenamosios vietos, ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, t.y. nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;K. R. turi teisę pasiimti sūnų K. R. iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 4 savaites per vienerius kalendorinius metus (dalimis ar iš karto) kasmetinių K. R. atostogų metu, apie atostogų laiką ir įspėjant vaiko motiną prieš 1 (vieną) mėnesį.; A. G. privalo informuoti K. R. prieš 1 (vieną) mėnesį apie jos ir sūnaus atostogas.; Apie ketinimą pakeisti nuolatinę A. G., o tuo pačiu sūnaus K. R. gyvenamąją vietą Lietuvoje, A. G. įsipareigoja informuoti tėvą K. R. ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo; A. G. išvykstant gyventi į užsienį, privalo gauti rašytinį K. R. sutikimą dėl nepilnamečio sūnaus K. R. išvykimo gyventi kartu su motina į užsienį. Tokiu atveju motina savo sąskaita užtikrina, kad nepilnametis sūnus lankytųsi Lietuvoje pasimatyti su tėvu K. R. ne rečiau kaip du kartus per metus ir ne trumpiau kaip po dvi savaites kiekvieno apsilankymo metu. Bendravimas su sūnumi švenčių dienomis ir jo gimimo dieną: K. R. Šv. Velykų švenčių metu bendrauja su sūnumi - poriniais metais; K. R. bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų dienomis - gruodžio 25- ąją ir 26-ąją - poriniais metais; Esant Motinos dienai, sūnus K. R. ją praleidžia su motina, o esant Tėvo dienai, ją praleidžia su tėvu K. R.Sūnaus gimimo dieną - neporiniais metais K. R. pasiima sūnų artimiausią savaitgalį po sūnaus gimimo dienos nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., kai sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, K. R. turi teisę pasiimti sūnų pirmąją to savaitgalio dieną;Šalys įpareigojamos nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, taip pat nedaryti kliūčių bendrauti su giminėmis.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 229,08 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidas Kauno valstybės garantuojamai pagalbos tarnybai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 114,22 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išliadas valstybei.

Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas K. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.