Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei J. T. ir institucijai, teikiančiai išvadą šioje byloje, – Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nustatyti tokią jo bendravimo su jų nepilnamete dukra M., gim. 2006 m., tvarką:

- dukters vasaros atostogų metu nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 29 d., rugpjūčio 1 d. ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje ir rugpjūčio 29 d. parvežant į jos gyvenamąją vietą;

- kiekvieną trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį elektroninėmis ryšio priemonėmis per programą Skype nuo 22.00 val. iki 22.30 val. (Lietuvos laiku);

- priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo T. T. ieškinys Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2015-09-15 buvo priimtas –iškelta civilinė byla.

Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo teismą, jog išvados pateikti negali, nes atsakovė J. T. su nepilnamete dukra Kaišiadorių r. sav. negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių – skyrium gyvenančių tėvų – kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su jų nepilnamete dukra.

Nors atsakovė J. T. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – Kaišiadorių r. sav., – ir nėra deklaravusi išvykimo į užsienį, tačiau ir ieškovas, ir atsakovė, taip pat ir vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad šiuo metu atsakovė J. T. su nepilnamete dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Tokiu atveju ši byla turi tarptautinį elementą, todėl spręstinas šios bylos teismingumo klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 785 str. Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nurodytas bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.

Tačiau tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės bei daugiašalės valstybių sutartys. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 780 str. Lietuvos Respublikos CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašales sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikoje taikytini ir Europos Sąjungos teisės aktai. Ir Lietuvos Respublika, ir Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narės.

Sprendžiant civilinių bylų dėl tėvų pareigų, išskyrus išlaikymo pareigą, teismingumo klausimus, aktualus 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (,,Briuselis IIa“), kuris yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.

Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla pagal nurodyto reglamento taikymo sritį (1-2 str.) priskirtina prie bylų dėl tėvų pareigų. Pagal šio reglamento 8 str. bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas nepateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų, todėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis Nr. 3K-3-254/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.12 str. 1 d. fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str. 2 d.).

Iš ieškovo T. T. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių nepilnametė dukra M. gimė Jungtinėje Karalystėje, kur šalys 2011 m. ir išsituokė. Šalys nepataikė teismo sprendimo dėl jų santuokos nutraukimo, tačiau iš ieškovo T. T. ieškinyje ir atsakovės J. T. atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Po santuokos nutraukimo į tėvynę grįžo tik ieškovas, o atsakovė su dukra visą šį laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ši civilinė byla teisminga ne Lietuvos Respublikos, o Jungtinės Karalystės teismams, todėl ieškovo T. T. ieškinys atsakovei J. T. ir institucijai, teikiančiai išvadą šioje byloje, – Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 12 p., Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-03 nutartis Nr. 2S-1553-459/2014, Kauno apygardos teismo 2013-09-04 nutartis Nr. 2S-1297-480/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-16 nutartis Nr. 2S-302-123/2013 ir kt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 5 p., 290-291 str. ir 296 str. 1 d. 12 p., teismas

nutaria:

Palikti nenagrinėtu ieškovo T. T. ieškinį atsakovei J. T. ir institucijai, teikiančiai išvadą šioje byloje, – Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Grąžinti T. T. 2015-09-03 AB Lietuvos pašte sumokėtą 41,00 Eur žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.