Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1264-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-18
Bylos Nr.
2A-1264-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02793-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė
Atsakovas
A. J., V. C.
Ieškovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1264-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02793-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams A. J., V. C. dėl avanso grąžinimo pagal preliminarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J. ir V. C. dėl avanso grąžinimo pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo ieškovas prašo priteisti jam iš kiekvieno atsakovo po 4 924,54 Eur (17 000 Lt), sumokėto avanso S. C.. Nurodė, jog 2009-06-24 jis ir atsakovų A. J. bei V. C. motina S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), sutarę ir surašę rašytinį dokumentą dėl žemės sklypo 0,48 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį. Pagal minėtą dokumentą, pavadinimu avanso pažyma, jis perdavęs S. C. 34 000 Lt avansą (dabar tai sudaro 9 847,08 Eur) ir ji įsipareigojusi parduoti anksčiau paminėtą žemės sklypą už 42 000 Lt (dabar 12 164,04 Eur) iki 2011 m. kovo mėnesio. Pirkimo data buvo nustatyta abiejų, šis žemės sklypas įsigytas iš valstybės 2008-02-27 ir pageidavusi, kad praeitų trys metai, nes parduodamo sklypo vertė buvo didesnė už pirkimo kainą. Paaiškino, kad atėjus nustatytam terminui, jis kreipėsi į S. C., ji vis žadėjusi sutvarkyti dokumentus ir pateikti notarui. Po poros metų jai pasiūlęs grąžinti avansą 34 000 Lt (9 847,08 Eur), jei ji atsisakanti parduoti sklypą. Ji žadėjusi, kad tikrai tą sklypą parduos pagal sutartą kainą, nes avansui grąžinti ji neturinti pinigų, kadangi turėjusi įvairių problemų dėl vaikų, be to, daug išlaidų turėjusi dėl savo sveikatos. Moteris taip pat skundėsi, kad tvarkant pardavimo dokumentus jai atsirado problemų dėl to, kad šiam sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos, nes jis įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Be to, žemės sklype jau įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir dėl to reikia daug papildomų pažymų pardavimui. Patikėjęs, nes parodžiusi registrų centro išrašą ir laukęs toliau. Vėliau nuvykęs neradęs jos namuose, kaimynai pasakė, kad guli ligoninėje; 2015 m. sužinojęs, kad ji jau mirusi. Bandęs sužinoti, kas paveldėjo jos turtą, tačiau iki 2015 m. pabaigos paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo įregistruotas. Nurodė, kad po paieškų ieškovo liudytojas, dalyvavęs surašant avanso pažymą, A. Š., susisiekė telefonu su S. C. dukra A. J. ir suorganizavo ieškovo ir jos susitikimą 2016-06-27 (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtoje avanso pažymoje buvo nurodyta, kad nelaimės atveju finansinius ir teisinius įsipareigojimus perima būtent A. J., susitikimo metu prašęs jos, kaip paveldėtojos vykdyti ieškovo ir jos motinos susitarimą arba nors grąžinti sumokėtą avansą 34 000 Lt (9 847,08 Eur). Susitikimo metu be ieškovo ir A. J. dar dalyvavo iš ieškovo pusės A. Š., o iš A. J. pusės trys jos broliai (vardų nežinantis) ir jos vyras. Tiek A. J., tiek dalyvavę jos broliai neneigę, kad tarp ieškovo ir jų motinos S. C. buvęs susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau jie tvirtino, kad jų žiniomis buvo duotas avansas tik 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Parodžius avanso pažymą, jie bandė teigti, kad pažyma galimai suklastota ir atkreipė dėmesį, kad yra taisymai, tai yra taisyta pirkimo-pardavimo sutarties data – 2011 metai. Ši data neturi juridinės reikšmės avanso grąžinimui. Taisymas įvyko dėl to, kad ieškovui rašant pažymą, S. C. skaičiavusi, kada sueis trys metai po sklypo įsigijimo, kad jai nereikėtų mokėti mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antrame egzemplioriuje, kuris buvo įteiktas S. C., taisymų nebuvę. Pažymi, kad S. C. pasirašydama avanso pažymą pati savo ranka parašė vardą ir pavardę „S. C.“, taigi jokio avanso pažymos suklastojimo negalėjo būti ir, jei atsakovai pageidaus, neprieštarausiąs dėl parašo ir rašysenos ekspertizės skyrimo. Nereikalauja, kad paveldėtojai tęstų mirusios motinos įsipareigojimą ir parduotų anksčiau minėtą žemės sklypą, bet grąžinti avansą jie privalo.Atsakovai A. J. ir V. C. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinyje išdėstytais motyvais ir reikalavimais dėl 2009-06-24 tarp ieškovo ir atsakovų motinos S. C. pasirašytos avansinės pažymos 9 847,08 Eur sumai dėl 0,48 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir avansinės pažymos prilyginimo pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Pažymėjo, kad 2009-06-25 ieškovas su atsakovų motina S. C. pasirašydamas avansinę pažymą, kuria ieškovas perdavė 9 847,08 Eur už 2011 metais kovo mėnesį būsimą notarinį nekilnojamojo turto sandorį dėl 0,48 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutikdami, kad 2009-06-25 avansinė pažyma atitinka preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1. straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus, kurie pilnai atitinka šios civilinės bylos ginčo objektą, o būtent: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. 2009-06-25 avansinėje pažymoje nurodoma, kad „Notarines išlaidas apmoka avanso gavėja. Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma 2011 m. kovo mėn.“; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas. 2009-06-25 avansinėje pažymoje nurodoma, kad „Sutarta kaina už žemės sklypą 42 000 Lt, parduodamas 0,48 ha žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0945-1376, esantis adresu Maišiagalos mst., Vilniaus raj.“; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. 2009-06-25 avansinėje pažymoje nurodoma, kad „Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma 2011 m. kovo mėn.“; aukščiau nurodyti šalių susitarimai įforminti raštu. Kaip matyti, yra visi būti preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodo prielaidas, kad 2009-06-25 avansinė pažyma gali būti pripažinta pagrindine sutartimi, tačiau atsakovai nesutinka, kadangi esminis skirtumas preliminariosios sutarties nuo pagrindinės yra tas, kad lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Šiuo atveju konstatuotina, kad yra aiškiai išreikšta šalių valia ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę 0,48 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., sutartį, todėl konstatuotinas ikisutartinių santykių ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nei viena iš šalių neįgyja turtinės naudos ir dėl šios priežasties mokėjimo-atsiskaitymo santykio. Tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms. Nors susitarimas dėl pinigų perdavimo ir bus už CK 6.165 straipsnyje nustatytos preliminariosios sutarties ribų, tačiau toks pinigų perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduotų pinigų reikšmę reikia vertinti per galimas dvi civilinės atsakomybės formas – netesybas (bauda arba delspinigiai) ir nuostolius. Nurodo, jog 2009-06-25 avansinėje pažymoje (preliminariojoje sutartyje) yra nurodoma „Netesybų atveju avansas grąžinamas 1,5 karto, tai yra 51 000 Lt“. Tai reiškia, kad ieškovas ir S. C. bendra prasme susitarė dėl prievolės užtikrinimo būdo, kuris užtikrinamas baudos sumokėjimu. Kadangi 2009-06-25 avansinėje pažymoje (preliminariojoje sutartyje) nėra atskirai išskirtos pirkėjo ir pardavėjo atsakomybės ribos dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, tai šią preliminariosios sutarties nuostatą reikia aiškinti CK 6.193 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju sąvoka „avansas“ turi būti aiškinama ne bendrine žodžio prasme, o vertinamas kaip atskaitos taškas nustatantis netesybų (baudos) dydį už įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Teigė, jog atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reiškiamus ieškinio reikalavimus atsakovams, konstatuotina, kad ieškovas teisme reikšdamas reikalavimus priteisti iš atsakovų sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį, privalėjo teismui įrodyti, pateikiant tai patvirtinančius ir neginčytinus įrodymus, kad ieškovas, suėjus nustatytam terminui (2011 metų kovo mėnesiui) kreipėsi į S. C. dėl pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą vykdant 2009-06-25 avansinėje pažymoje (preliminariojoje sutartyje) prisiimtus įsipareigojimus. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo nustatytas terminas – 2011 metų kovo mėnuo, tačiau ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad jis rūpestingai ir apdairiai rūpinosi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus 5 metams po preliminariosios sutarties galiojimo termino pasibaigimo, jau po S. C. mirties, patį ieškinį pateikė mirusios paveldėtojams, t. y. atsakovams. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip kad pati preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta dėl paties ieškovo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį arba jos atsisakius. Esant šiai aplinkybei, kai ieškovas vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį 2011 metų kovo mėnesį, 9 847,08 Eur avansas S. C. liko kaip netesybos (bauda) už ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl tikėtina, kad būtent dėl šios aplinkybės ieškovas ir neteikė reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą S. C. dar esant gyvai, o ieškinį suformulavo tik po jos mirties paveldėtojams – atsakovams. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo naudai lygiomis dalimis po 4 923,54 Eur iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš viso 9 847,08 Eur avanso ir lygiomis dalimis po 147,70 Eur, t. y. viso 295,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutartimi atsakovams taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą paliko ir laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įsipareigojimas neturėtų būti suprantamas kaip vienos iš sandorio šalių teisės reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį suteikimas, kadangi taip būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šiuo atveju 2009-06-25 sudaryta preliminarioji sutartis savaime neįpareigojo V. T. ir S. C. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, jog sutarties laisvės principas nėra absoliutus, todėl pareiga sudaryti sutartį kyla įstatymiškai ar savanoriškai įsipareigojus ją sudaryti, o iš 2009-06-25 preliminariosios sutarties bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tokia pareiga nei įstatymų, nei savanoriškumo pagrindu neegzistavo. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad minėta Avanso pažyma laikytina preliminaria pirkimo – pardavimo sutartis, nėra.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jog ieškovas pagal 2009-06-25 sutartį sumokėjo S. C. 34 000 Lt avansą, įvertinęs ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų ieškovo sumokėtą 34 000 Lt avansą. Teismo vertinimu, 2 punkte numatytos 51 000 Lt baudos priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir jų priteisimas leistų vienai šaliai nesąžiningai praturėti kitos šalies sąskaita. Iš bylos medžiagos nustatė, jog žemės sklypo, dėl kurio pirkimo-pardavimo buvo susitarusios šalys, vertė yra 42 000 Lt, t. y. mažesnė nei pačios netesybos. Be to, nei viena iš bylos šalių nepateikė patvirtinančių įrodymų teismui, iš kurių būtų spręstina, kokius nuostolius dėl sutarties nesudarymo patyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. J. ir V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.Išdėstęs civilinės teisės teoriją savo sprendime pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo teigia, kad nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovai nepareiškė reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, byloje nėra pateikti duomenys apie patirtus nuostolius, todėl nuostolių atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas ir neturi reikšmės dėl kokių aplinkybių neįvyko sklypo žemės sklypo pirkimas – pardavimas. 2009-06-25 avansinėje pažymoje (preliminariojoje sutartyje) yra nurodoma „Netesybų atveju avansas grąžinamas 3,5 karto, tai yra 51 000 Lt (penkiasdešimt vienas tūkstantis litų)“. Tai reiškia, kad ieškovas ir S. C. bendra prasme susitarė dėl prievolės užtikrinimo būdo, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas. Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet šios funkcijos priklauso nuo to ar bus įvykdyti preliminarūs įsipareigojimai ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduotų pinigų reikšmę reikia vertinti per galimas dvi civilinės atsakomybės formas – netesybas (bauda arba delspinigiai) ir nuostolius. Darytina išvada, kad nors ir avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2000; 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002).

7.2.Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės dėl kieno kaltės neįvyko pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Visiškai ignoravo šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą dėl vykdomo sandorio. Esant šiai aplinkybei, kai ieškovas vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį 2011 metų kovo mėnesį, 9 847,08 Eur avansas S. C. liko kaip netesybos (bauda) už ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl tikėtina, kad būtent dėl šios aplinkybės ieškovas ir neteikė reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą S. C. dar esant gyvai, o ieškinį suformulavo tik po jos mirties paveldėtojams – atsakovams.

7.3.Teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, kadangi preliminarios sutarties nuostatas pažeidė ne avansą gavusi S. C., o ieškovas, dėl ko pastarojo sumokėti pinigai yra sankcija ir buvo įskaityti kaip bauda (netesybos). Be to, pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas gali būti kvalifikuojamas ne tik kaip CK 6.70 straipsnyje expressis verbis nurodytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas – netesybos baudos forma, bet kaip ir prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų ir neįrodinėtinų minimalių nuostolių atlyginimas.

7.4.Kadangi pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, mirusioji S. C. turėjo teisę taikyti 2009-06-25 preliminariojoje sutartyje numatytą sankciją ieškovo atžvilgiu, t. y. ieškovo sumokėtą 34 000 Lt avansą įskaityti kaip ieškovo baudą (netesybas) dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės iki numatyto termino pabaigos. Atsakovai, atsižvelgdami į tą aplinkybę, kad jų motina S. C. įskaitė avansinį mokėjimą kaip netesybas pagal 2009-06-25 preliminarią sutartį, todėl teikti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo neturėjo teisinio pagrindo, tačiau pirmos instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip reikalavimo nepareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą.

7.5.Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai nesuprantama kokiu pagrindu ieškinys vis tik yra tenkinamas: ar dėl to, kad pasibaigė preliminariosios sutarties galiojimo terminas ir nėra šalių kaltės dėl to, todėl avansas turi būti gražinamas, ar dėl to, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo vis tik kalta kažkuri šalis, tačiau netesybos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Ieškovas V. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą. Nurodė, kad skunde nurodyti teiginiai, jog teismas sprendime nevertino dėl kieno kaltės neįvyko pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir be jokio pagrindo bei įrodymų konstatuoja, kad pats ieškovas vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba jos atsisakė, ne tik prieštarauja visoms bylos metu paaiškėjusioms aplinkybėms, bet ir elementariai logikai. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas tik praėjus 5 metams kreipėsi į teismą ir neteikė reikalavimo motinai dar esant gyvai, o ieškinį suformulavo tik po jos mirties paveldėtojams – taip pat yra nepagrįstos. Teismas pilnai išsiaiškino visas šios bylos aplinkybes. Nuo 2011 m. kovo iki atsakovų motinos mirties, t. y. 2014 m. liepos mėn. praėjo ne 5 metai, kaip teigia atsakovai, bet 3 metai. Tačiau jie patys po motinos mirties vilkino susitvarkyti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl ieškovas neturėjo galimybės, nesant paveldėtojams, kreiptis į teismą arba, kaip ir buvo padaryta, iš pradžių susitikti su paveldėtojais ir tartis geruoju. Nurodo, jog ieškovas nebuvo atsisakęs pirkti sklypo ir juo labiau to nevengė, kaip skunde nurodo atsakovai. Kad patys atsakovai vilkino išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodo ir tai, kad Testamentų registre tik 2016-07-04 įregistruota, kad S. C. palikimą priėmė A. J. ir V. C.. Tai rodo, kad aukščiau paminėtais teiginiais atsakovai tik nori suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes yra pagrindo manyti, kad atsakovai vilkino išsiimti paveldėjimo teises liudijimą žinodami motinos įsipareigojimus, nes avansinėje pažymoje buvo nurodyta, kad motinos įsipareigojimus priima A. J., o ir avansinė pažyma buvo surašyta dviem egzemplioriais. Atsakovai apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad teismas, pats sau prieštaraudamas, nurodė netesybų taikymo pagrindus. Ieškovas nepateikė teismui jokių kitų reikalavimų, tik grąžinti avansą, todėl teismas ir neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. birželio 25 d. sudarytas sandoris, įvardijamas kaip Avanso pažyma, yra laikytinas preliminaria sutartimi (CK 6.165 str.). Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. A. V. ir Z. V., bylos Nr. 3K-3-22-219/2015).Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pats ieškovas vengė ir atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ieškovo V. T. prašomas priteisti 9847,08 EUR avansas atsakovų motinai S. C. liko kaip netesybos (bauda) už ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir šį avansą atsakovų motina įskaitė kaip netesybas. Šie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja bylos aplinkybėms yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies reikalavimus netesybų galima reikalauti, jeigu jos yra numatytos įstatyme ar sutartyje. Nagrinėjamu atveju, preliminarioje sutartyje šalys nesusitarė dėl pirkėjui (ieškovui) taikomų netesybų, todėl apeliantų argumentai, kad ieškovui pagal preliminarią sutartį gali būti taikomos netesybos, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentų, kad būtent ieškovas pažeidė preliminarią sutartį ir atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kad atsakovų motina įskaitė netesybas į ieškovo sumokėtą avansą, nepatvirtina jokie įrodymai, todėl šiuo argumentus kolegija atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudarė pagrindinės sutarties, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-382/2006 ir nutartys Nr. 3K-3-405/2008, Nr. 3K-3-129/2011). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinį. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė