- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-99-1022/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- V. N.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Fokui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.
2017 m. birželio 22 d. apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,85 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis V. N. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog minėtą dieną apie 14 val., būdamas blaivus susipyko su žmona ir savo automobiliu „Opel Vectra“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur su draugais, kurių nurodyti negali, vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, pats vairuodamas savo automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto parką, kur su draugais toliau vartojo alkoholį. Norėdamas pasiklausyti muzikos nusprendė atbuline eiga pastumti automobilį atgal ir atsitrenkė į netoli stovėjusią persirengimo kabiną, taip apgadindamas savo automobilį. Automobilyje pabudo žadinamas policijos pareigūnų ir prisipažino vairavęs neblaivus. Patvirtino prieš kelis metus buvęs baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Neigiamai vertina savo poelgį, pasižada ateityje nenusikalsti.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka V. N. kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. N. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2017 m. birželio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apie tai, kad 2017 m. birželio 22 d. 20 val. 59 min. (duomenys neskelbtini) esančiame pušyne, parko teritorijoje V. N., būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu "Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0016 nustatytas 2,79 promilės neblaivumas) vairavo jam priklausanti automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į persirengimo kabiną, ko pasekoje išdaužė automobilio kairės pusės galinį žibintą, po to važiavo apie 20 metrų į priekį. Persirengimo kabina neapgadinta. Atvykus policijos pareigūnams V. N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje (b. l. 1);
2017 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) miško parke, bei automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio užvedimo spynelėje esančiu rakteliu įjungtas automobilio užvedimo rėžimas, o salone išmėtytos tuščios alaus skardinės. Užfiksuotas išdaužtas automobilio kairės pusės galinis žibintas, kurio stiklo šukių rasta prie medinės persirengimo kabinos, stovinčios už 20 metrų nuo automobilio. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio draudimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galinio žibinto šukių dalys (3 vnt.), V. N. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–17);
Alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Nr. ARDJ 0016“ šaknelės rodmenimis, kuriuose 2017 m. birželio 22 d. 21 val. 24 min. užfiksuotas V. N. nustatytas 2,79 promilės girtumas (b. l. 29);
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, liudijančia, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. N. (b. l. 28);
2017 m. birželio 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 226, liudijančiu, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilkiku (duomenys neskelbtini) nuvežta į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobastionas“ aikštelę (b. l. 23);
2017 m. birželio 22 d. siuntimu atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 30) ir 2017 m. birželio 22 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 27, kurio išvadoje nustatyta, kad V. N. yra neblaivus (b. l. 31), taipogi 2017 m. birželio 22 d. biologinės terpės siuntimu (b. l. 32), 2017 m. birželio 23 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą (b. l. 33-34) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6317/2017(01), kurioje pateikta išvada, jog V. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 promilės etilo alkoholio (b. l. 35);
Liudytojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2017 m. birželio 22 d. apie 20 val. 00 min., jis kartu su draugu L. atėjo į pušyną (duomenys neskelbtini) kaime, kur pušyne pamatė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio neprisimena. Automobilio vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, o už automobilio vairo miegojo girtas vyriškis, iš mašinos vidaus smirdėjo alkoholiu. Jis su draugu sėdėjo netoliese ir valgė saulėgrąžas, kai netrukus automobilis, kuriame miegojo vyriškis, atbuline eiga pradėjo judėti ir atsirėmė į persirengimo kabiną. Automobiliui įvažiavus į kabiną, išdužo automobilio galinis kairės pusės žibintas. Netrukus iš kažkur atėjo du nepažįstami vyriškiai, kurie pažadino prie vairo miegojusį vairuotoją ir liepė jam pavažiuoti į priekį. Prabudęs vairuotojas užvedė mašinos variklį ir pavažiavo į priekį, po to išlipo iš automobilio. Išlipęs kažką nerišliai kalbėjo ir eidamas svirduliavo, pasiėmė iš automobilio skardinę alaus ir ją prasidaręs atsigėrė. Atsisėdęs į automobilio priekinę keleivio vietą vėl užmigo. Tada kažkuris iš vyriškių paskambino į policiją (b. l. 25-26);
I. Dėl veikos kvalifikavimo
Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. N. veikoje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo V. N. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis V. N., vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis V. N. 2017 m. birželio 22 d. apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) miško parko teritorijoje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. V. N. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
II. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo žmonos J. N. prašymas atleisti kaltinamąjį V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad J. N. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, su sutuoktiniu V. N. augina tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, o V. N. darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
V. N. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja J. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. N.. Be to, byloje nustatyta, kad V. N. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, nors administracine tvarka baustas, tačiau visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos J. N. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant 2 metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2011 m. vasario 1 d. Nr. 2K-20/2011, 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kadangi nurodytą nusikalstamą veiką V. N. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, bei jos asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad V. N. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, neteisėti V. N. veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (įvykio vietoje laisvalaikį leidusiems nepilnamečiams), bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Ir nors V. N. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, dirba, neteistas, tačiau anksčiau ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taipogi kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2015 m. spalio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą jam paskirta 290 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių), todėl teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, sutinka su prokuroro nuomone ir sprendžia, kad V. N. skirtinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo maksimalus terminas.
Taipogi, vadovaujantis BK IX skyriaus nuostatomis, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, iš kurių viena – turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Todėl bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant V. N. BK 72 straipsnyje numatytą šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis prieš darydamas įstatymo uždraustą veiką galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl tokio elgesio, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų pasekmių. Todėl, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 6 dalimi, V. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto, t. y. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomo automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskavimas.
Kaltinamajam V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
IV. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
2017 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus:
– V. N. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“;
– automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), perduotina Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“;
– įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), bei tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), saugomi baudžiamojoje byloje, grąžintini V. N.;
– automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio žibinto šukių dalys (3 vnt.), kurios pagal 2017 m. liepos 3 d. nutarimą ir 2017 m. liepos 3 d. kvitą Nr. 0000319 perduotos saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, sunaikintinos;
– skaitmeninė laikmena su nepilnamečio liudytojo M. Č. parodymais, saugoma baudžiamojoje byloje, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduodant V. N. laiduotojos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos;
– automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– V. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“;
– automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“;
– įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje, grąžintini V. N.;
– automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio žibinto šukių dalis (3 vnt.), saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (kvito Nr. 0000319), sunaikinti;
– skaitmeninę laikmeną su nepilnamečio liudytojo M. Č. parodymais, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti bylos medžiagoje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. N. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar V. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.