- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1695-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07189-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą už akių. 2020 m. birželio 23 d. atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2020 m. birželio 29 d. teismo nutartimi atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Atsakovei nepašalinus pareiškimo trūkumų per teismo nustatytą terminą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškimas laikytas nepaduodu ir grąžintas atsakovei.
2. 2020 m. rusėjo 21 d. atsakovė teismui pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumams pašalinti - priimti apmokėtą žyminį mokestį bei peržiūrėti sprendimą už akių. Prašymą grindė tuo, jog dėl neveikiančios sistemos atsakovė pirmą kartą prisijungė ir gavo informaciją tik 2020 m. rugsėjo 20 d.
3. Taip pat 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Prašymą grindė tuo, jog atsakovė nesutiko su sprendimu už akių ir pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku. Procesas vyko vasaros metu ir atsakovė negavo jokių pranešimų iš pašto. Atsakovė su šeima vasarą vieną mėnesį atostogavo kaime. Atsakovė negali būti atsakinga už teismo sistemos klaidas ir atsakovė negavo jokio pranešimo apie gautus dokumentus; bandant prisijungti, sistema rodė klaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismas nurodė, kad teismo informacinės sistemos sutrikimai būna trumpalaikiai, pašalinami per kelias valandas ar kelias dienas, todėl negali būti pagrįsta priežastimi beveik 2 mėnesius praleisti terminą. Teismo vertinimu, neturėdama galimybės prisijungti prie teismų informacinės sistemos, atsakovė trūkumus galėjo pašalinti teikdama popierinius dokumentus per paštą ar juos pristatydama į teismą. Be to, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių teismo nustatytų pareiškimo trūkumų pašalinimą. Pažymėjo ir tai, jog atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo tenkinimas nesukurs atsakovei jokių teisinių pasekmių, nes jau yra įsiteisėjusi 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta pareiškimą laikyti nepaduotu ir jis grąžintas. Teismas sprendė, jog nenustatytos svarbios termino praleidimo priežastys, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą grąžino atsakovei. Teismas nurodė, kad atsakovė neskundė nutarčių, kuriomis jos pareiškimas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas, tai pat dėl atsisakymo atnaujinti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Taip pat teismas vertino, jog atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes teismo informacinės sistemos sutrikimai būna trumpalaikiai, be to, atsakovė pareiškimo trūkumus galėjo pašalinti teikdama popierinius dokumentus per paštą ar juos pristatydama į teismą. Teismas nustatė, kad realiai atsakovė trūkumų nebuvo pašalinusi, nes žyminį mokestį sumokėjo tik 2020 m. rugsėjo 30 d. Taip pat teismas konstatavo, kad yra suėjęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatytas trijų mėnesių nuo sprendimo už akių priėmimo dienos naikinamasis terminas. Sprendė, jog nenustatytos svarbios termino praleidimo priežastys ir yra suėjęs naikinamasis terminas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą grąžino atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. spalio 7 d. nutartis; pripažinti, jog visi nustatyti trūkumai buvo pašalinti laiku ir nepraleidžiant terminų; priimti prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Po prašymo pateikimo atsakovė iš teismo jokios informacijos negavo. SMS žinutės, kurias atsakovė buvo užsisakiusi iš sistemos, kad ją informuotų apie gautus dokumentus, ji negavo iki spalio mėnesio, prisijungti prie sistemos nepavykdavo. Tai padaryti pavyko 2020 m. rugsėjo 20 d. Po dokumento gavimo buvo pašalinti nustatyti trūkumai; terminai nebuvo praleisti (trūkumus reikėjo pašalinti per 7 dienas nuo nutarties gavimo). Teismas nepriėmė dokumentų dėl trūkumų šalinimo ir pakartotinio prašymo. Teismas nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškimas nepriimtas bet gali pareiškėja jį teikti dar kartą, todėl nenorėdama vilkinti proceso skundais, pareiškėja pasinaudojo nutartyje suformuota nuostata ir pakartotinai pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atkreipė dėmesį, kad žyminį mokestį atsakovė teismo buvo prašiusi atidėti.
6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės. Teigia, kad šiuo atveju neturintis teisės asmuo kito sąskaita neteisėtai praturtėtų beveik 9 000 Eur. Būtų netoleruotina teisinė situacija, kai nesant akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu, dėl proceso koncentracijos būtų paneigtas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549-157/2016).
6.3. Byloje sprendimas paremtas neteisėtais pagrindais, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai. Nepriėmus atsakovės prašymų būtų inicijuojamas naujas procesas dėl netinkamos šalies minėtoje byloje, dėl ko būtų pažeistas ekonomiškumo principas. Prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.
6.4. Vadovaujantis teismų išaiškinimais, vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas teismo sprendimą priimti už akių. Šaliai pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
6.5. Šiuo atveju po sutarties nutraukimo palūkanų priteista beveik tiek, kiek ir skolos, nors nemokėta buvo dėl to, jog atsakovei nepateikti tinkami įrodymai dėl skolos perėmimo. Atsakovė būtų pateikusi priešieškinį, kadangi skolos perėmimas yra neteisėtas; ieškovė negali būti proceso šalimi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
6.7. Sprendimas už akių neatitinka ir naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (LAT nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020); teismas neanalizavo, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta, bet kreipusis į teismą po sutarties nutraukimo, toliau buvo skaičiuojami delspinigiai bei pelno palūkanos. Priskaičiuoti delspinigiai nepagrįstai dideli.
6.8. Atsakovės manymu, įvertinus visas faktines aplinkybes, remiantis bendraisiais principais, susiformavusia teismų praktika, teismo nutartys, kuriomis buvo užkirstas kelias atsakovei gintis bei prašyti peržiūrėti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, yra neteisėtos ir naikintinos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą ir prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo, palikti 2020 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sutartis buvo tinkamai nutraukta. Atsakovės teiginys, jog kredito įstaiga negali perleisti kredito ne to paties statuso juridiniam asmeniui šiuo atveju nėra teisingas. Reikalavimo teisė perleidžiama ne kredito davėjo veiklos tęsimui (pvz. papildomam paskolos suteikimui), o reikalavimo teisėms įgyvendinti. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. 2020-04-14 atsakovė su ieškovu susisiekė el. paštu ir tvirtino, kad nežino apie esamą įsiskolinimą, nėra gavusi jokių dokumentų. Atsakovė buvo informuota, kad kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti visi dokumentai, su kuriais atsakovė gali susipažinti teisme arba per e-teismas sistemą. Daugiau atsakovė su ieškovu nebesusisiekė.
7.2. Ieškovas sutinka su teismo 2020-09-23 bei 2020-10-07 nutartimis. Terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Pažymėjo, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovė neteikė prieštaravimų dėl ieškinio, nesikreipė į teismą dėl reikalavimo teisės perleidimo dokumentų, neginčijo skolos sumos. Atsakovė žinojo apie priimtą teismo sprendimą už akių. Atsakovė galėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, ir negavusi jokios informacijos iš teismo, savo iniciatyva, kreiptis į teismą ir domėtis proceso eiga, tačiau to nedarė. Atsakovė turėjo galimybę teismui pateikti dokumentus per e-teismas sistemą, per AB „Lietuvos paštas“ arba tiesiogiai teisme. 2020-09-21 atsakovė pakartotinai kreipėsi į teismą, tačiau praleido terminą trūkumams pašalinti ir jų nepašalino.
7.3. Ieškinys buvo teiktas pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką. Aplinkybė, kad ieškinyje formaliai netinkamai įvardinti prašomi priteisti nuostoliai nesudaro materialaus pagrindo nagrinėjamą reikalavimą atmesti. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties
9. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, o atsakovei nepašalinus pareiškimo trūkumų per teismo nustatytą terminą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškimas laikytas nepaduodu ir grąžintas atsakovei. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą atstatyti praleistą terminą trūkumams pašalinti, priimti apmokėtą žyminį mokestį bei peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.
10. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį - paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Be to, pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pareiškimas jai grąžintas, atskiruoju skundu neskundė, todėl termino atnaujinimas net nesukeltų teisinių pasekmių. Kita vertus, apeliantė akcentuodama, kad ji nutartį dėl trūkumų pašalinimo gavo tik 2020 m. rugsėjo 20 d., jokių argumentų, paneigiančių tiek minėtoje, tiek skundžiamoje nutartyje nustatytą nutarties įteikimo datą, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad procesiniai dokumentai (2020 m. birželio 29 d. nutartis) atsakovei laikomi įteiktais 2020 m. liepos 20 d., vadovavosi CPK 121 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis), o jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
12. Šiuo atveju teismas procesinius dokumentus siuntė pačios atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu adresu, deklaruotu atsakovės gyvenamosios vietos adresu bei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
13. Pareiškėja, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškusi prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (t. y. turėjusi galimybę numatyti, kad prašymas gali būti ir nepatenkintas), nesidomėjo pareiškimo nagrinėjimo procesu, o pateikusi prašymą dėl termino trūkumams pašalinti atnaujinimo, jokių duomenų apie pareiškimo trūkumų pašalinimą, taip pat ir duomenų, patvirtinančių nurodytas termino praleidimo priežastis, nepridėjo.
14. Dėl šių aplinkybių, ypač įvertinus tai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis nebuvo skundžiama, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista.
Dėl 2020 m. spalio 7 d. nutarties
15. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė pakartotinį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atstatyti terminus prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; priimti pareiškimą ir peržiūrėti sprendimą už akių, atnaujinti procesą bei suteikti galimybę atsakovei aktyviai dalyvauti procese, pateikti atsiliepimą ir priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą grąžino atsakovei. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą.
15. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
16. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
17. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Taigi, teismas turėjo procesinį teisinį pagrindą jo neatnaujinti.
19. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
21. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją - atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, bylos procesas vyko karantino metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo), apie sprendimo už akių priėmimą atsakovė sužinojo ir laiku buvo pateikusi pradinį pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pareiškimas grąžintas atsakovei nepašalinus trūkumų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuomet iki naikinamojo termino pabaigos buvo likę mažai laiko. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė buvo atsisakiusi ginti savo teises. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat kasacinio teismo, EŽTT praktiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo tenkinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės R. J. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.