Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. S., išvadą duodančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Ž.,

nedalyvaujant atsakovui A. L., išvadą duodančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucijos duodančios išvadą byloje Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino byloje pateiktą išvadą, nurodydama, jog ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesams ginti ir sutinka su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ( Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Iš šalių paaiškinimų ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. A. gyvena su mama, kuri ja rūpinasi ir auklėja. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis ir vystytis ( 20-21 b.l.). Nepilnametė A. savo nuomonę gyventi su mama išreiškė raštu ( 24 b.l.). Faktinių bylos duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pagal esamą situaciją vaiko interesus atitinka gyvenimas su motina, todėl A. gyvenamąją vietą nustato su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str.).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismas laiko, kad maksimali vaiko bendravimo tvarka su tėvu nustatyta šalių sutarimu (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

2016 m. vasario 1d. teismo patvirtintu šalių sutarimu ieškovė nuo 2015-11-17 teikė dukrai A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (5 b.l.). Pasikeitus aplinkybės ir vaikui nuo 2016-06-01 apsigyvenus kartu su motina, pareiga išlaikyti dukrą atsirado tėvui. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, turi pastoviai gaunamas pajamas. Nors atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtintų šias aplinkybes. Abu savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Teismas atsižvelgia, į tai, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra vienodos, o pagal įstatymą tėvai materialinį išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad 2016-07-24 mokėjimo nurodymu į ieškovės sąskaitą pervedė 80 Eur dukros išlaikymui ( 31 b.l.), 2016-08-30 - 60 Eur ( 32 b.l.). Ieškovė patvirtino, kad š.m. liepos mėnesyje atsakovas dukros išlaikymui skyrė 80 Eur, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – po 60 Eur ir neprieštaravo, kad priteisiant išlaikymą, į šias išmokėtas sumas būtų atsižvelgta. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl tėvų turtinės padėties, pareiga teikti įrodymus tenka kiekvienai šaliai (LR CPK 178 str.). Teismo manymu nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Ieškovė nepateikė įrodymų, detalizuojančių išlaidas reikalingas dukros išlaikymui, tačiau net ir nesant tokių įrodymų, akivaizdu, kad vaikui būtina pirkti maistą, drabužius, asmens higienos ir mokymosi reikmenis ir tokiu būdu patirti išlaidas. Pripažintina, kad atsakovas prašydamas išlaikymo sumą mažinti iki 60 Eur, motyvavo pablogėjusia finansine padėtimi, jo paties sveikatos problemomis, esamais kreditoriniais įsipareigojimais įsigyjant gyvenamąjį plotą. Šios rašytiniais įrodymais neparemtos aplinkybės negali būti laikomos neginčijamomis priežastimis, pateisinančiomis reikiamo dydžio išlaikymo neteikimą. A. L. neginčijo reikalaujamos priteisti išlaikymo dydžio sumos ir neįrodė, kad negali teikti tokio pat dydžio išlaikymą, kokį teikė ieškovė tuo metu, kai vaikas gyveno su tėvu. Įvertinus bylos medžiagą ir nesant duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų, darytina išvada, jog jis, būdamas darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti darbą ir užsitikrinti pastovias pajamas bei tuo pačiu užtikrinti vaiko poreikius. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti abiejų tėvų lygybės pricipo. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų, išlaikytinių skaičių ir kt.) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinį tenkina iš atsakovo priteisdamas 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Ieškovė patvirtino, kad š.m. liepos mėnesyje atsakovas dukros išlaikymui skyrė 80 Eur, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – po 60 Eur ir neprieštaravo, kad priteisiant išlaikymą, į šias išmokėtas sumas būtų atsižvelgta. Kadangi ginčo tarp šalių dėl nurodytų sumų nėra, jos įskaitomos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Ieškovės prašymas nustatyti, kad išlaikymo lėšas atsakovas privalėtų sumokėti iki einamojo mėnesio 25 d., laikomas nepagrįstu ir prieštaraujančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes tai susiję su atsakovo pajamų gavimu. Išmokos pervedimas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes vaiko motina privalo tinkamai planuoti vaikui reikalingas išlaidas ir pajamas. Ieškovė skirtina nepilnametės dukros materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur sumokėtą žyminį mokestį paduodant ieškinį (7 b.l.). Atsakovas atsiliepime prašė CPK 83 str. 3d. pagrindu atleisti jį nuo visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą, teismas šio prašymo netenkina ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei (CPK 80 str.1d., 85 str.1d.3p., 92 str., 93 str.1d., 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2016 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2016 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-452/2016 priteistą išlaikymą iš E. S.. Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų), pradedant nuo 2016-06-01 iki jos pilnametystės, į priteistą sumą įskaitant 200 Eur sumokėtus iki šios sprendimo priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į E. S. nurodytą sąskaitą banke.

Skirti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, 12,30 Eur (dvylika eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.