Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6109-452/2016 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. L., institucijoms, teikiančioms išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytą nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove; pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi iš ieškovės priteistą išlaikymą priteisiant iš atsakovo A. L. išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo 2016 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 25 d. į ieškovės nurodytą sąskaitą banke; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. dukra A. L. grįžo gyventi pas ją ir nori gyventi su ja.Atsakovas liepos mėnesį dukros išlaikymui skyrė 80 Eur, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – po 60 Eur. Tokia suma yra nepakankama dukros išlaikymui.Teigė, kad atsakovas dukters išlaikymui per mėnesį turėtų skirti po 130 Eur. Tokio dydžio išlaikymas reikalingas būtinoms vaiko išlaidoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir A. L. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. S.; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-452/2016 priteistą išlaikymą iš ieškovės ir priteisė iš atsakovo dukrai A. L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, pradedant nuo 2016 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, į priteistą sumą įskaitant 200 Eur sumokėtus iki šio sprendimo priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke; skyrė ieškovę A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo 41 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 47 Eur žyminį mokestį, 12,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. A. gyvena su mama, kuri ja rūpinasi ir auklėja. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis ir vystytis. Nepilnametė A. savo nuomonę gyventi su mama išreiškė raštu. Pagal esamą situaciją vaiko interesus atitinka gyvenimas su motina, todėl A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.Teismas sprendė, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra vienodos. Atsakovas, prašydamas išlaikymo sumą mažinti iki 60 Eur, nurodomų aplinkybių neparėmė rašytiniais įrodymais. Atsakovas neginčijo reikalaujamos priteisti išlaikymo dydžio sumos ir neįrodė, kad negali teikti tokio pat dydžio išlaikymą, kokį teikė ieškovė tuo metu, kai vaikas gyveno su tėvu.Nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų, atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti darbą ir užsitikrinti pastovias pajamas bei tuo pačiu užtikrinti vaiko poreikius. Vertino, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų, išlaikytinių skaičių ir kt.) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinį tenkino iš atsakovo priteisdamas 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dukrai A. L., priteisiant materialinį išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis nėra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jo nurodytos aplinkybės dėl galimo teikti dukrai išlaikymo dydžio nėra paremtos rašytiniais įrodymais. Į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo ribotas finansines galimybes, sveikatos problemas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Nurodo, kad atsakovo teiginiai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbingumo lygio sumažėjimą.Teigia, kad atsakovas pradėjo dirbti 0,5 etatu po to, kai pranešė jam, kad dukra grįžta gyventi pas ją ir reikalinga sutvarkyti dokumentus dėl išlaikymo ir gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovas į darbo biržą kreipėsi tik po to, kai jam įteiktas ieškinys. Be to, jis turi pajamų iš individualios veiklos – automobilių remonto.Nurodo, kad atsakovas nurodė ne visą turimą nekilnojamąjį turtą. Duomenys apie atsakovui priklausančius du garažus individualiai veiklai vykdyti buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-323-452/2016. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo įsiskolinimas už būstą yra senas (nuo 2015-06-10) ir negali būti vertinamas kaip jo turtinės padėties pablogėjimas. Po to, t. y. 2015-07-03 atsakovas dar įsigijo garažą. Duomenų apie naujus kreditinius įsipareigojimus atsakovas nepateikė, todėl teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties priėmimo nėra pablogėjusi, pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Ieškovės ir atsakovo dukra A. L. gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jos teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-452/2016 buvo patvirtinta A. tėvų sudaryta taikos sutartis, kuria mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu A. L. (atsakovas), materialinis išlaikymas priteistas iš motinos E. S. (ieškovė) po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2016 m. liepos 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su ja, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 130 Eur per mėnesį. Dėl dukters gyvenamosios vietos šalių ginčo nėra.Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog dukters išlaikymui gali skirti 60 Eur per mėnesį, ši suma atitinka jo turtinę padėtį. Kad tokio dydžio išlaikymas atitinka ir vaiko poreikius apeliantas neįrodinėjo. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra trylikos metų amžiaus, sveikatos problemų, specialiųjų poreikių neturi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-452/2016 patvirtintoje taikos sutartyje šalys sutarė, kad dukrai iš kartu su ja negyvenančios motinos yra reikalingas po 130 Eur kas mėnesį materialinis išlaikymas. Todėl ieškovė, prašydama pakeisti dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su ja, prašė priteisti tokio paties dydžio išlaikymo sumą iš atsakovo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytas nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydis, laikytina, atitiko tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius tuo metu. Kadangi nuo šalių susitarimo dėl vaikui reikalingo išlaikymo iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo mažiau nei pusę metų, ieškinys nebuvo grindžiamas vaiko poreikių pasikeitimu, ieškovė šiuo atveju neturėjo pareigos įrodinėti vaiko poreikių dydį.Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad vaiko poreikiai iš esmės sumažėjo arba iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas neįrodė, jog negali vaikui teikti tokio pat dydžio išlaikymo, kokį teikė ieškovė tuo metu, kai vaikas gyveno su ja. Apelianto su apeliaciniu skundu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma apie atsakovui laikotarpiais nuo 2016-03-07 iki 2016-04-20, nuo 2016-10-03 iki 2016-11-17 išduotus nedarbingumo pažymėjimus nepatvirtina atsakovo riboto darbingumo ar darbingumo lygio sumažėjimo ilgesniam laikui. Tai kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.Atsakovas savo finansinius sunkumus taip pat grindė turimais kreditiniais įsipareigojimais už įsigytą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, vien ta aplinkybė, kad jam priklausančiam butui Nekilnojamojo turto registre registruotas juridinis faktas – įsiskolinimas už įsigytą turtą, neleidžia spręsti apie jo turimus kreditinius įsipareigojimus ir realiai per mėnesį kredito mokėjimui skiriamas sumas. Atsakovo į bylą pateiktame banko sąskaitos išraše duomenų apie būsto kredito įmokas nėra, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nurodomų aplinkybių rašytiniais įrodymais neparėmė. Be to, atsakovas būstą įsigijo 2015 m. birželio 10 d., tos pačios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas juridinis faktas – įsiskolinimas už įsigytą turtą, todėl ši aplinkybė nėra nauja ir buvo šalių įvertina 2016 m. vasario 1 d. sprendžiant dėl galimo teikti dukrai išlaikymo dydžio.Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovo pateikta pažyma apie darbą ir gaunamą atlyginimą (duomenys neskelbtini) 0,5 etato, registracijos Darbo biržoje laikotarpius, taip pat negali pateisinti reikiamo išlaikymo vaikui neteikimą ir negali būti pagrindu vaikui reikalingo išlaikymo naštą perkelti vien ieškovei. Kaip jau minėta aukščiau, aplinkybės, kad 60 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui jo skirtina suma yra pakankama atsakovas neįrodinėjo, įrodinėjo, kad teikti didesnį išlaikymą vaikui jis neturi lėšų. Tačiau pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis.Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, jų darbingumą bei sveikatos būklę vaiko kasdienių poreikių užtikrinimo kontekste ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo abiejų tėvų lygybės principo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu. Be to, mažesnio, kaip to siekia apeliantas, dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas yra pajėgus dirbti ir finansiškai teikti 130 Eur dydžio išlaikymą dukrai, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės, procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus atsakovo A. L. apeliacinio skundo iš jo ieškovei E. S. priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur išlaidos advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas – E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.