Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-05-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-7015-1194/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
e2YT-7015-1194/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pareiškėjas
I. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-7015-1194/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00742-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2025 m. gegužės 29 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja I. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.

2. Pareiškime nurodė, kad I. S. (toliau – pareiškėja) yra Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. Z. L. 1982 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 90 kv. m bendro naudingojo ploto (48 kv.m gyvenamojo ploto) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (1982 m. gruodžio 21 d. sutartis, patvirtinta Trakų rajono Vievio apyl. LDT vykdomojo komiteto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Vilniaus apskrities archyvo 2014 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1980-1982, 1983-1985, 1985-1990, 1991-1998 metų ūkinėse knygose ūkių šeimos galvomis nurodyti Z. L., E. S. ir I. S.. Iki mirties Z. L. kartu su dukters (pareiškėjos) šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2014 m. balandžio 25 d. pažyma „Apie įrašytus pastatus“, (duomenys neskelbtini) Z. L. vardu įrašyti: gyvenamasis namas 1A1/m 48,73 kv.m bendro naudingo ploto ir ūkiniai pastatai 2I1/žm bei 3I1/m. Pareiškėja faktiškai gyvena ir jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2025 m. kovo 3 d. pažyma „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“). UAB „GEOMATA“ 2014 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskaityti statiniai: gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1/m, bendro ploto 79,83 kv.m, su priestatais, plane žymimais 1aIž ir 2aIp; ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2I1/m; ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 3I1/m. Pareiškėja pageidauja ir turi tikslą savo vardu įregistruoti nuosavybės teise jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja yra vienintelis Z. L. vaikas ir vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą. Po motinos Z. L. mirties nei pareiškėja, nei kiti tretieji asmenys į notarų biurą dėl paveldėjimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja dar iki motinos Z. L. mirties gyveno aptartame gyvenamajame name, naudojosi ūkio pastatais, buvo įvardijama kaip ūkio šeimos galva. Aptariamame gyvenamajame name pareiškėja oficialiai yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Todėl nėra teisinių kliūčių nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja po motinos Z. L. mirties palikimą priėmė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neprieštaraus. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas niekaip neįtakos VĮ Registrų centras teisių ir pareigų. Nurodė, kad atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvaus.

5. Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pritaria ir neturi teisinio pagrindo prieštarauti pareiškėjos pareikštam reikalavimui, todėl mano, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

8. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

12. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos motina Z. L. mirė (duomenys neskelbtini). 1982 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, Z. L. įgijo 90 kv. m bendro naudingojo ploto (48 kv.m gyvenamojo ploto) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities archyvo 2014 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982, 1983-1985, 1985-1990, 1991-1998 metų ūkinėse knygose ūkių šeimos galvomis nurodyti Z. L., E. S. ir I. S.. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjos motina Z. L. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos pažyma „Apie įrašytus pastatus“ patvirtina, kad Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įrašytas gyvenamasis namas 1A1/m 48,73 kv.m bendro naudingo ploto ir ūkiniai pastatai 2I1/žm bei 3I1/m, esantys (duomenys neskelbtini). UAB „GEOMATA“ 2014 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis yra apskaityti statiniai: gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1/m, bendro ploto 79,83 kv.m, su priestatais, plane žymimais 1aIž ir 2aIp; ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2I1/m; ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 3I1/m, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2025 m. balandžio 13 d. pažymos ir 2025 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruotas. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2025 m. kovo 3 d. pažymos duomenimis, pareiškėja faktiškai gyvena ir jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Vegio duomenimis, po Z. L. mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota.

14. Taigi, bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos motinai priklausė minėtas nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėja po savo motinos mirties priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti. Pareiškėja tiek iki motinos Z. L. mirties, tiek ir po jos mirties rūpinosi minėtu turtu kaip savo – gyveno aptartame gyvenamajame name, naudojosi ūkio pastatais, buvo įvardijama kaip ūkio šeimos galva. Aptariamame gyvenamajame name pareiškėja oficialiai yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina nuosavybės teise įgijo ir valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 1A1/m, bendro ploto 79,83 kv.m, su priestatais, plane žymimais 1aIž ir 2aIp; ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 2I1/m; ūkio pastatą unikalus Nr. 4400-2935-1313, plane žymimą 3I1/m, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 1A1/m, bendro ploto 79,83 kv.m, su priestatais, plane žymimais 1aIž ir 2aIp; ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 2I1/m; ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 3I1/m, esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė