- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00996-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Brauer
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Erabalta“, uždarajai akcinei bendrovei „Limoris transport“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Brauer & Heye Assekuranz-Agentur GmbH atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria panaikinta 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Erabalta“ taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo Brauer & Heye Assekuranz-Agentur GmbH ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Limoris transport“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Erabalta“, dėl nuostolių atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Brauer & Heye Assekuranz-Agentur GmbH kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Limoris transport“ ir UAB „Erabalta“ 433 913,00 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovų pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis bei kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Erabalta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį. Atsakovas teigė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė UAB „Erabalta“ dalyvavo faktiniame krovinio vežime, UAB „Erabalta“ nebuvo perėmusi krovinio savo žinion, jo nevaldė, bei niekur jo nebuvo išsiuntusi, todėl skundžiama nutartis priimta teismui neatlikus preliminaraus ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis yra nuo 2003 m. veikianti įmonė, neturinti finansinių problemų, laiku vykdanti finansinius įsipareigojimus, o laikinųjų priemonių taikymas UAB „Erabalta“ lems įmonės veiklos trikdymą, o ilgainiui - ir įmonės bankrotą, todėl teigė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonei yra netikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovo UAB „Erabalta“ atskirąjį skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Erabalta“ ir ieškovo Brauer & Heye Assekuranz-Agentur GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Erabalta“ atžvilgiu atmetė.
Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovų UAB „Erabalta“ ir UAB „Limoris transport“ nurodytas aplinkybes manė, jog negalima spręsti apie ieškovui palankų sprendimą atsakovo UAB „Erabalta“ atžvilgiu, todėl minėtam atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Brauer & Heye Assekuranz-Agentur GmbH prašo Kauno apygardos teismo 20123 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas pasisakė dėl bylos esmės, taip pažeisdamas CPK 259 straipsnyje įtvirtintą taisyklę.
Motyvuojamoji dalis
2. Skundžiama nutartimi ieškovo reikalavimai nepagrįstai įvertinti kaip netenkintini.
3. Atsakovai neturi pakankamai turto, užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl kyla grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
4. Teismas atėmė iš ieškovo galimybę pasisakyti dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Erabalta“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimus į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netyrė ir nevertino paties ieškinio iš esmės tik preliminariai įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
2. Vien didelė ieškinio reikalavimų suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi reikalavimo suma turi būti vertinama atsižvelgiant į įmonės, kuriai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis paneigia grėsmę būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo UAB „Erabalta“ atžvilgiu panaikintos taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir šioje dalyje ieškovo prašymas atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kurią prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę galimo teismo sprendimo neįvykdymui grindė atsakovų vengimu atlyginti prarasto krovinio vertę, didele ieškinio reikalavimų suma ir prasta atsakovų finansine padėtimi. Teismo vertinimu, nė vienas iš nurodytų argumentų neįrodo grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Delsimas dengti žalą gali rodyti ne atsakovų nesąžiningą veikimą siekiant išvengti atsakomybės, bet nesutikimą su pareikštu reikalavimu ar jo suma. Be to, tai neįrodo, jog atsakovas vengs vykdyti būsimą, galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl nesant byloje įrodymų, jog atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, argumentai dėl atsakovų galimo vengimo vykdyti būsimą teismo sprendimą, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Taikydamas ieškinio sumos kriterijų, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-228/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-276/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Erabalta“ pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad įmonė veikia nuo 2003 metų, joje dirba 14 asmenų, vykdoma veikla yra pelninga (b.l. 35), todėl minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Atsižvelgus į atsakovo UAB „Erabalta“ turto sudėtį akivaizdu, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų vykdymas būtų nukreiptas į atsakovo lėšas. Lėšų, esančių apyvartoje areštas, yra labiausiai įmonės ūkinę – komercinę veiklą varžanti laikinoji apsaugos priemonė, kuri gali lemti įmonės veiklos trikdymą ar netgi nemokumą, kas gali įtakoti tai, jog bus pasiektas priešingas rezultatas nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turtinė padėtis nebūtų išsaugota tokia pati, o ji pablogėtų). Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovui palankaus tesimo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl nesant vienai iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra pagrindo palikti galioti atsakovo UAB „Erabalta“ atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pasisakė dėl bylos esmės. Teismas pažymi, jog į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir atliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė klausimų, nagrinėjamų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ribas, dėl ko atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir trumpų klausimo sprendimo terminų, galimybė pateikti ieškovui atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą nėra numatyta. Tačiau teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), todėl šalis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, turi teisę atskirajame skunde nurodyti atsikirtimus ir argumentus, kuriuos būtų išsakiusi pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškovas šia teise pasinaudojo, pateikė teismui atskirąjį skundą, kurio argumentus, sudarančius, ieškovo vertinimu, pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas apsvarstė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl, ieškovo teigimu, jam nesuteiktos teisės pasisakyti sprendžiamu klausimu.
Teismui nusprendus, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.