Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui V. R., atsakovei A. V., jos atstovei advokatei R. D., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Z., institucijos, teikiančios išvadą byloje,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui A. L., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007).

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovo argumentai, jog gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus ypač pačio nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, t.y., kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, kad būtų teisinis apibrėžtumas, užkertantis kelią ginčams kilti, su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas gyvena, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtų aišku, kuris iš nepilnamečio vaiko tėvų tiesiogiai atsakingas už kasdieninę ir nuolatinę vaiko priežiūrą, yra visiškai pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad abu tėvai tinkamai vykdo savo pareigas, susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu, ir jokių įrodymų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu nėra. Abu tėvai turi galimybes vaikams sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas ir jais rūpintis, todėl, sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vertintina, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgtina į vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus. Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (LR Konstitucijos 29 str. 2 d.). Kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjant ginčus šios kategorijos bylose, būtina išklausyti vaiko nuomonę ir išsiaiškinti jo norus (LR CK 3.177str.). Vykdant įstatymo reikalavimą, šioje byloje nepilnamečiai vaikai buvo išklausyti teismo posėdyje ir pareiškė savo nuomonę: šalių dukra M. pareiškė, kad jai yra labai sunku apsispręsti, myli abu tėvus, tačiau visgi ji yra apsisprendusi gyventi su motina, atsakove A. V., teigė, jog jos labiau bendrauja, viena kitą geriau supranta, yra pasiryžusi vykti su motina gyventi į Vilnių, akcentavo, kad jai yra labai svarbus žirgų sportas, su broliu L. santykiai nėra geri, brolio santykiai su tėčiu geresni ir jie yra kaip vienas. Šalių sūnus L., išklausytas teismo posėdyje, pareiškė, kad jis yra tvirtai apsisprendęs gyventi su tėčiu, nurodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą, tačiau norėtų gyventi pas tėtį, jog su tėvu bendrauja gana dažnai ir gerai sutaria, dažnai vyksta į Marijampolę, kur būna visą laiką kartu, važinėja dviračiais, maudosi, savaitgaliais miega pas tėvą, paaiškino, kad su tėvu sutaria geriau nei su mama, teigia, kad su mama pykstasi, ji negražiai kalba apie tėvą, kad jis visada norėjo gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini) ir į Vilnių važiuoti nenorėjo. (duomenys neskelbtini) yra visi jo draugai, o (duomenys neskelbtini) turi tik vieną draugą, jam labiau patinka mokykla (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kalba nuoširdžiai. Šalių sūnus L. teigė, kad jam nėra skirtumo, ar sesuo gyventų kartu, ar ne. Taip pat teigė, kad, jeigu mama gyventų (duomenys neskelbtini), jis vis tiek norėtų gyventi su tėvu, su juo gyventų ir tuo atveju, jeigu jis neturėtų pinigų. Nurodė, kad geriau sutaria su tėčio mama, kuri gyvena kitoje gatvės pusėje (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jeigu teismas nuspręstų, jog jis turi gyventi su mama, vis tiek gyventų su tėvu.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikdami savo išvadas (t. 1, b.l. 31-32, 36-42, 60-63, 65-67), nurodė, kad abu tėvai (tiek ieškovas A. L., tiek ir atsakovė A. V.) turi sąlygas ir galimybes pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų ne tik būtinus, bet ir pačių suformuotus vaikų poreikius ir pomėgius, mano, kad nustatant nepilnamečių L. L. ir M. L. gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytą norą.

Teismas taip pat laiko, kad, nors šalių dukra M. nuo 2010 m. birželio mėn. gyveno su ieškovu, o sūnus nuo minėto laikotarpio gyvena su atsakove, tai nelaikytinas pakankamas pagrindas palikti nusistovėjusią tokią vaikų gyvenamąją vietą, kadangi tai prieštarautų pačių vaikų aiškiai išreikštam norui ir tai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pats sūnus L. pasakė, kad jis visuomet norėjo gyventi su tėvu, kad niekada nenorėjo gyventi (duomenys neskelbtini), kad ten turi tik vieną draugą, o (duomenys neskelbtini) yra visi jo draugai, kad jam labiau patinka mokykla (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas mano, kad sūnaus L. ryšys su šiai dienai nusistovėjusia gyvenamąja vieta, kaip socialine aplinka, nėra stiprus, o jos pakeitimas L.i jokios žalos nepadarys. Taip pat teismas mano, kad šalių dukros M. gyvenamosios vietos pakeitimas jai jokios žalos taip pat nepadarys, dukra jau yra pakankamo amžiaus (14 metų), galinti tinkamai ir adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją bei aiškiai išreiškė savo norą gyventi su motina, taip pat paaiškino, kad yra pasiryžusi važiuoti ir gyventi (duomenys neskelbtini). Teismas nesprendžia ir negali spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo konkrečiu adresu, o tik nustato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinamai su vienu iš tėvų.

Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini iš dalies ir dukros M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o šalių sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (LR CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, jis prie sūnaus išlaikymo prisidėtų po 1500 Lt suma per mėnesį, patikslintame ieškinyje, prašydamas, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, prašė priteisti iš atsakovės A. V. materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, nustatant vaikų tėvui uzufrukto teisę į šias lėšas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžiama apie 10000 Lt, dėl ko ieškovas turėtų prisidėti po 5000 Lt suma, mokama per mėnesį. Priešieškinyje atsakovė, prašydama, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nurodė, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po 5000 Lt suma, mokama per mėnesį. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu patikslintą ieškinį patenkinti, sutiko su ieškovo prašymu dėl išlaikymo dydžio po 400 Lt priteisimo.

Teismui nusprendus, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V., o šalių sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. L., teismas turi išspręsti ir išlaikymo priteisimo atitinkamai iš kiekvieno iš tėvų klausimą.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad, kai vienas vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas vaikas gyvena su kitu iš tėvų, tokiu atveju išlaikymas nei iš vieno tėvų nėra priteisiamas. Teismas, spręsdamas visus byloje kylančius klausimus, juos privalo įvertinti individualiai, atsižvelgdamas į konkrečiai ginčo situacijai būdingas aplinkybes. Teismas sutiktų su tokiu ieškovo teiginiu, jeigu šalių turtinė padėtis ir galimybės gauti pajamas būtų vienoda, dėl ko būtų pagrindas spręsti, kad abiejų šalių galimybė prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo yra vienoda. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, dėl ko ieškovas sąlyginai turi ir didesnę pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b.l. 21-22, t. 2, b.l. 44-57, 71-85) matyti, kad ieškovas turi tris nekilnojamuosius daiktus (0.1891 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis A(duomenys neskelbtini)), vienu butu ieškovas leidęs naudotis atsakovei su sūnumi L.. Atsakovė turi du nekilnojamuosius daiktus (1.1363 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini)., ir 1942/2549 dalis žemės sklypo, 3/4 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), transporto priemonę (t. 2, b.l. 86-94, 108, 130-135). Ieškovas taip pat yra (duomenys neskelbtini)valdybos narys ir (duomenys neskelbtini)akcininkas. Atsakovė yra pateikusi šioje byloje ieškinio pateikto Kauno apygardos teismui kopiją, kuriuo reikalaujama ieškovui aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus pripažinti bendrąja daline nuosavybe (t. 3, b.l. 18-19). Tačiau teismas šioje stadijoje, nors ir atsakovė laiko ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe, nesant dėl to priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, laiko kad visas ieškovo vardu registruotas turtas priklauso ieškovui, kas apsprendžia jo turtinę padėtį. Nors šalys ir nepateikė aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertės, tačiau teismas pagal visuotinai pripažintus kriterijus, jog nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste yra brangesnis, laiko, bei atsižvelgdamas, kad ieškovo vardu registruoti trys nekilnojamieji daiktai, o atsakovės vardu du nekilnojamieji daiktai, laiko kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su atsakovės yra žymiai geresnė, dėl ko jis turi galimybę prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei kad atsakovė.

Atsakovė mano, kad abiejų vaikų mėnesinių poreikių tenkinimui, ieškovas turėtų skirti po 5000 Lt sumą per mėnesį, ieškovas su tuo nesutinka ir mano kad tokia suma yra nepagrįsta. Teismas su tokiai ieškovo ir atsakovės argumentais sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė, kad sūnus lanko psichologo konsultacijas 220 Lt, šachmatų būrelį – 100 Lt, vairuotojas – 500 Lt, auklė – 1200 Lt, automobiliui kuras – 1000 Lt (padalinta iš dviejų 500 Lt), komunaliniai mokesčiai – 1000 Lt (padalinta iš dviejų 500 Lt), būsto einamasis remontas – 10000 Lt per metus (padalinus iš dviejų 5000 Lt), tačiau teismas pažymi, kad šios atsakovės nurodytos išlaidos nepagrįstos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Sūnus, apklaustas teisme, nurodė, kad jis lanko tik krepšinį, būstas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, nuosavybės teise priklauso ieškovui, jokių duomenų apie atliktus remontus atsakovė nėra pateikusi, kaip nėra pateikusi ir kitas minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų bei jų pastovumo. Teismas mano, kad nėra pilnai pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir kitos atsakovės nurodytos sūnaus L. išlaikymo išlaidos. Dukros M. išlaidų šalys taip pat nedetalizavo. Kaip didžiausias išlaidas išskyrė išlaidas, susijusias su žirgyno sportu, tačiau nei viena iš šalių konkretaus jų dydžio nenurodė (t. 1, b.l. 78-83, 87-102, t. 2, b.l. 58-70).

Nors šalys konkrečių įrodymų dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių nepateikė (atsakovė pateikė tik tam tikras sūnaus L. išlaidas pagrindžiančius įrodymus), tačiau teismas, turėdamas pareigą įvertinti ir nustatyti šalių vaikų poreikius, atsižvelgdamas į byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sprendžia, kad dukros M. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio poreikius atitiktų 3000,00 Lt suma, o sūnaus L. L. poreikius atitiktų 2000,00 Lt suma (t. 1, b.l. 19-20).

Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų poreikius bei į šalių turtinę padėtį, į tai, kad, kaip nurodo atsakovė, jos šiai dienai gaunamos pajamos sudaro 800 Lt per mėnesį, dar tiktai pradėjo verstis advokato veikla, dėl ko neaišku, kokios bus realios atsakovės pajamos (t. 2, b.l. 21-43, 105), vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad ieškovas prie skyrium gyvenančios dukros M. būtų pajėgus prisidėti 2500 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, o atsakovė prie skyrium gyvenančio sūnaus būtų pajėgi prisidėti 500 Lt suma per mėnesį, mokama nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tiek dėl šalių vaikų poreikių, tiek ir dėl šalių galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo, nei vienai iš šalių nepateikus pakankamai įrodymų savo aplinkybėms pagrįsti, vadovaujasi pri­ori­te­ti­niu vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Tačiau teismas taip pat negali neatkreipti dėmesio, kad vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų, kadangi už tai socialiai yra atsakingi abu nepilnamečio vaiko tėvai, kurie abu turi pareigą reikiamai pasirūpinti vaikais, įvertinti savo pasirengimą užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis ir, kad atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka abiem tėvams. Teismas pažymi, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, turinti teisinį išsilavinimą, teigianti išėjusi iš darbo Vilniaus apygardos teisme, kur dirbo teisėjo padėjėja ir gavo 2600 Lt mėnesines pajamas, dėl to, kad geriau pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, šiai dienai dirbanti advokate, dėl ko teismas laiko, kad iš esmės atsakovė turi visas galimybes prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei kad teismas nustatė atsižvelgdamas į šiai dienai esančią faktinę situaciją. Todėl ieškovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovui kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovė, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti LR CK 3.201 str.

Teismas išlaikymo priteisimą nuo teismo sprendimo priėmimo grindžia tuo, kad ieškovas, atsakovės teigimu, sūnaus išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos pervesdavo po 1500 Lt sumą, pirko prabangius daiktus, duodavo sūnui pakankamai pinigų, sūnus taip pat paaiškino, kad pas ieškovą būdavo kiekvieną savaitgalį, per kurį ieškovo buvo išlaikomas, kad tėvas jam pervesdavo pinigų į kortelę, kuriuos jis leisdavo maistui, ieškovas su sūnumi buvo išvykęs atostogų, dėl ko laikytina, kad ieškovas pareigą, susijusią su sūnaus išlaikymu, vykdė tinkamai, tuo pačiu pasisakytina ir dėl dukros M. išlaikymo, dukra gyvena su tėvu ir, kaip kad paaiškino dukra, viskuo rūpinasi tėvas, žirgų sportui pinigus duoda tėvas ir už viską apmoka tėvas, pas motiną dukra lankydavosi mažai. Atsakovė nurodė, jog ji žirgų sportui per šį laikotarpį taip pat sumokėjo 8858 Lt sumą, tačiau, kaip nurodė, iš jų 4690 Lt skolinosi, kita dalis pinigų buvo nuimta nuo dukros sąskaitos, dėl ko laikytina, kad ieškovė prie dukros išlaikymo taip pat prisidėjo, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės taip pat nepriteistinas (t. 1, b.l. 76-77, 84-86, 107).

Atsižvelgiant į tai, patikslintas ieškinio ir priešieškinio dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo tenkintini iš dalies, iš ieškovo A. L. priteisiant materialinį išlaikymą M. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 2500 litų sumą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant atsakovei A. V. uzufrukto teisę į šias lėšas, ir iš atsakovės A. V. priteisiant materialinį išlaikymą L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų sumą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovui A. L. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (LR CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad patikslintas ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali, tačiau neprivalo, nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad LR CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (LR CK 3.170 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismui, nekyla abejonių dėl būtinybės ginčo atveju vadovautis vaiko interesų apsauga, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes laiko, kad konkreti bendravimo tvarka (konkretus bendravimo laikas) nenustatytina, kadangi tai ribotų vaikų teisę bendrauti su tėvais ir vaikams bendrauti tarpusavyje. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į abiejų vaikų išsakytą nuomonę, kad jie nori bendrauti su abiem tėvais ir bendrauti jiems patogiu laiku, dukra M. paaiškino, kad jai sunku su motina bendrauti pagal nustatytą išankstinį grafiką, dėl to, kad ji lanko žirgyne jodinėjimą, todėl su motina matosi retai. Šalių sūnus L. tai pat paaiškino, kad jis nori ir dažniausiai būna pas tėvą kiekvieną savaitgalį, dėl ko taip pat spręstina, kad nustatyti konkrečią tvarką nėra tikslinga. Dėl šių priežasčių teismas netenkina ieškovo prašymo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi laiko, kad, visų pirma, šalys, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų interesus, privalo sudaryti sąlygas jiems bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais bei vaikams bendrauti tarpusavyje bei laiko, kad tokią galimybę šioje ginčytinoje situacijoje šalys turi, ką rodo tai, kad šalys sugebėjo esant galiojančiai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, derinti tarpusavio pozicijas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau teismas sutinka su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimu, kad siekiant išvengti šalių tarpusavio konflikto bei neigiamos psichologinės įtampos nepilnamečių vaikų emociniam vystymuisi, šalys turi būti įpareigotos bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad tokia sąlyga niekaip neapriboja nei vienos iš šalių teisės dalyvauti skyrium gyvenančių vaikų auklėjime, apsaugo nepilnamečius vaikus nuo neigiamos įtakos, tėvams konfliktuojant tarpusavyje bei tuo pačiu užtikrina kiekvienos iš šalies teisę (tiek ieškovo, tiek ir atsakovės) į privataus gyvenimo neliečiamumą (LR Konstitucijos 22 str.) bei užkertą kelia konfliktams kilti ateityje. Be to, LR Konstitucijos 24 str. numato, kad žmogaus būstas yra neliečiamas ir kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Tai svarbu ne tik siekiant užtikrinti šalių privataus gyvenimo neliečiamumą bei garantuoti kitas konstitucines teises, tačiau tai ypač svarbu ir, kaip jau minėta, ir siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus nuo neigiamos įtakos, šalims konfliktuojant tarpusavyje, vaiko gyvenamojoje aplinkoje.

Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, kad jų santykiai yra konfliktiški. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ateina į jam priklausančius namus be jo sutikimo, daro savo tvarką, kelia skandalus ir konfliktuoja tarpusavyje, nepagrįstai kaltina nebūtais dalykais. Atsakovė tai pat nurodo, kad nesutarimai tarp šalių tęsiasi nuo 2010 metų, kad nesutarimai peraugdavo į konfliktus, nurodo, kad jų tarpusavio santykiai yra įtempti. Atsakovė pakankamai neigiamai atsiliepė apie ieškovą teismo posėdžio metu, kas rodo, kad jų tarpusavio santykiai priešiški bei įtempti. Kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti rodo ne tik skirtingos šalių pozicijos ir išsakomos viena kitos pusėn neigiamos aplinkybės, tačiau ir tai, kad, kaip matyti, iš atsakovės į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be šios bylos, atsakovė yra kreipusis į Kauno apygardos teismą dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dėl ko laikytina kad šalys iš esmės nesutaria dėl savo turtinių klausimų, kurie ir iššaukia bei skatina šalių konfliktus. Šalių konfliktiniai santykiai dėl turto ypač išryškėjo šioje byloje. Kad tėvai pykstasi, paaiškino ir vaikai, kurie nurodė, kad jiems dėl to nėra jauku. Konfliktiškus šalių santykius apibūdina ir kiekvienos iš šalių kreipimasis į teisėsaugos institucijas bei kreipimasis į vaikų teisių skyrių (t. 2, b.l. 5-9). Teismas pažymi, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007). Atsižvelgiant į visa tai, teismas laiko pagrįstu ieškovo prašymą, jog siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų, bei esant šalių konfliktiškiems tarpusavio santykiams, būtina įpareigoti šalis bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje, dėl ko šį ieškovo reikalavimą teismas tenkina. Pažymėtina, kad sąlyga yra abipusė, dėl ko yra užtikrinamas šalių proporcingumo principas, nesuteikiant nei vienai iš šalių perdėto pranašumo.

2012-02-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b.l. 43-45) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo galutinai išspręstas šalių ginčas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 37 proc.) iš atsakovės A. V. priteistinos ieškovo A. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 74,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.) (t. 1, b.l. 23, t. 3, b.l. 4).

Priešieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 37,5 proc.) iš ieškovo A. L. priteistinos atsakovės A. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 37,50 Lt žyminio mokesčio, 601,88 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.) (t. 1, b.l. 125, t. 2, b.l. 3, 10, 76-77, 119).

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 37 proc.) ir priešieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 37,5 proc.) iš šalių priteistinos pašto išlaidos ir žyminis mokestis (kadangi šalys dėl išlaikymo reikalavimo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos tik kaip ieškovai, tačiau ne kaip atsakovai, t.y. ieškovas priešieškinio atžvilgiu, o atsakovė ieškinio atžvilgiu) valstybės naudai proporcingai ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovo A. L. priteistina 900,00 Lt žyminio mokesčio ir 35,42 Lt pašto išlaidų, iš atsakovės A. V. priteistina 180,00 Lt žyminio mokesčio ir 34,73 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 9 p.) (t. 2, b.l. 2, t. 3, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo tėvu A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės dukros M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, nustatant A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, nustatant A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Įpareigoti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje.

Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 74,00 Lt (septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Lt (trisdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio ir 601,88 Lt (šešis šimtus vieną litą 88 ct) išlaidų už teisinę pagalbą A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 35,42 Lt (trisdešimt penkis litus 42 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 34,73 Lt (trisdešimt keturis litus 73 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.