- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2-1107-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00340-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- J. Č., E. M., E. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių J. Č., E. M., E. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. K., ieškinį atsakovėms E. M., E. P. ir J. Č. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. P. (R. P.), nagrinėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis; 2) taikyti vienašalę restitucija natūra, grąžinant atsakovės E. M. nuosavybėn 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei E. P. perleistą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei J. Č. perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat ieškovė prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu stabdyti bylą iki tol, kol Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
3. Ieškovė nurodė, kad galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/202 bus nustatytos esminės aplinkybės, kurių nenustačius šios bylos nagrinėjimas nėra galimas, t. y. bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo teisės į E. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021.
5. Teismas nurodė, kad neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas yra viena iš įrodinėtinų actio Pauliana sąlygų. Šios sąlygos įrodinėjimui ieškovė pradėjo naują teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla – faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nėra draudžiama savo teises ginti reiškiant du atskirus ieškinius. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad atskirojo byloje pateiktas reikalavimas gali būti išnagrinėtas operatyviau, nei byla dėl actio Pauliana, kurios apimtis platesnė, teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės įrodinėjimu kitoje civilinėje byloje būtų ilginama bendro proceso trukmė.
7. Kadangi tai, ar ieškovė įrodė kitas ieškinio pagrindą sudarančias sąlygas, ar nėra praleidusi ieškinio senaties, gali būti įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas nurodė, jog priimant tarpinį sprendimą dėl bylos sustabdymo, šios ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti vertinamos.
8. Teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. e2-2546-603/2021, kurioje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šiai bylai.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
9.1. Net kitoje byloje pasitvirtinus ieškovės reikalavimo teisei, kitos actio Pauliana sąlygos situacijoje akivaizdžiai neegzistuoja ir jų egzistavimą galima nustatyti jau dabar, kas lemtų visų apribojimų atsakovų turtui panaikinimą. Bylą kyla grėsmė atsakovės reputacijai, nes būtent dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų, neapibrėžtą laiką ribojamos kitų atsakovių, kurių sąžiningumu nėra jokio pagrindo abejoti, turtinės teisės.
9.2. Galima nagrinėti šią bylą nelaukiant kitos bylos išnagrinėjimo, nes ieškovė neįrodė / nepagrindė, nei savo reikalavimo teisės, nei kitų būtinų actio Pauliana ieškinio sąlygų. Taigi, net sustabdžius bylą ir kitoje byloje pripažinus atsakovės pareigą atlyginti žalą – nebūtų pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį dėl kitų būtinų actio Pauliana sąlygų neegzistavimo.
9.3. Šioje byloje ginčijami sandoriai yra susiję ne tik su atsakovės E. M. , bet ir su kitų atsakovių, kurių teisės yra ribojamos dėl vykstančios bylos, teisėmis ir teisėtais interesais. Taigi, neįrodžius atsakovių nesąžiningumo, sandoriai negalėtų būti nuginčyti.
9.4. Net pripažinus ieškovės reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021, ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino ir nesant kitų būtinų actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, asmenų sudariusių sandorius su atsakove nesąžiningumo.
10. Atsakovė E. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
10.1. Ieškovei nuolatos keičiant pozicijas dėl jos reikalavimo teisę pagrindžiančių pagrindų, sustabdžius nagrinėjamą bylą iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 įsiteisėjimo, būtų nepagrįstai ilgą laiką apribotos atsakovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje turi teisę įrodinėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, įrodinėdama deliktinės atsakomybės sąlygas, bylos stabdymas neatitinka civilinio proceso tikslų – neproporcingai riboja atsakovės teises.
10.2. Ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių atžvilgiu, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Tuo tarpu vien tai, kad atsakovės prieš daugybę metų buvo kolegėmis nepagrindžia jų nesąžiningumo. Be to, esant tokiai situacijai, net patvirtinus ieškovės reikalavimą į E. M. civilinėje byloje Nr. e2-2546- 603/2021, actio Pauliana ieškinys E. P. atžvilgiu būtų atmestas.
10.3. Vilniaus apygardos teismas turėjo teisinę galimybę prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas kitą susijusią bylą, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo. Sujungus civilines bylas Nr. e2-2546-603/2021 ir Nr. e2-1989-580/2021, jos būtų išnagrinėtos greičiau, ekonomiškiau ir teisingiau. Taip pat būtų išvengta civilinės bylos sustabdymo, kas nepagrįstai ilgina proceso trukmę ir neatitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.
11. Atsakovė J. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
11.1. Šioje civilinėje byloje neegzistuoja privalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai, nes yra visos teisinės galimybės ją išnagrinėti nelaukiant, kol kitoje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas. Kadangi ieškovė savo reikalavimo teisę į E. M. kildina iš deliktinės (ne sutartinės) civilinės atsakomybės, tai jos reikalavimo teisė į atsakovę atsirado dar 2008 m. ir reikalavimo teisei patvirtinti nėra reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje.
11.2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl E. M. sudarytų sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, nors kaip pati nurodė pradiniame ieškinyje, neturi reikalavimo teisės į šią atsakovę ir nėra jos kreditorė. Ji desperatiškai siekia šią bylą sustabdyti ir dirbtinai kuria bylas, tam, kad būtų kuo labiau vilkinamas procesas – ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
11.3. Civilinė byla Nr. e2-2546-603/2021 gali būti nagrinėjama eilę metų, t. y. galimai bus naudojamasi sprendimo apskundimo galimybėmis, byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo, o net ir jos negrąžinus, akivaizdu, kad procesas užtruks ne vienerius metus.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime prašo atsakovių atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
12.1. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo ar apribojimų reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu nepaisant to, kad kita byla, kurioje bus nustatoma ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę, dar nėra išnagrinėta.
12.2. Susijusioje byloje bus nustatyta, ar E. M. yra ieškovės skolininkė nuo žalos padarymo momento – ir ginčijamų sutarčių sudarymo bei ieškinio byloje pareiškimo metu. Tai pagrįstų arba paneigtų neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygą actio Pauliana instituto taikymo kontekste. Taigi, konkrečiu atveju ieškiniu reiškiamų reikalavimų patenkinimas tiesiogiai priklauso nuo galutinio procesinio sprendimo priėmimo susijusioje byloje. Tuo tarpu, jei susijusioje byloje ieškovės ieškinys būtų atmestas, ieškovė turėtų atsisakyti ir reikalavimų, reiškiamų šioje byloje. Taigi, vien dėl to nėra tikslinga nagrinėti šias dvi bylas, kol nėra žinoma susijusios bylos baigtis.
12.3. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nieko nepasisakoma dėl ieškovės ikiteisminiame tyrime pareikšto civilinio ieškinio, todėl jai nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises civilinės teisenos tvarka.
12.4. Ieškinys šioje byloje yra pareikštas anksčiau, nei galutiniu teismo procesiniu sprendimu yra patvirtinta reikalavimo teisė į E. M., nes ieškovės tikslas yra išsaugoti ginčo turtą atsakovų nuosavybėje ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti, kad iki atitinkamų teisminių ginčų išsprendimo šis turtas nebus perleistas kitiems tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržytas, dar labiau apsunkinant ieškovės galimybes atgauti žalos atlyginimą iš žalą padariusių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Nustatyta, kad konkrečioje situacijoje keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar turi būti stabdomas pagal tariamo kreditoriaus actio Pauliana ieškinį pradėtos civilinės bylos nagrinėjimas iki tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal to paties kreditoriaus vienai iš atsakovių pareikštą ieškinį dėl žalos, kuria grindžiamas ir actio Pauliana ieškinys, priteisimo. Apeliantės (atsakovės), nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodo, kad bylos nagrinėjimas negali būti stabdomas, nes nėra tiesioginio prejudicinio bylos dėl žalos atlyginimo ir bylos pagal kreditoriaus actio Pauliana ieškinį ryšio, t. y. teismas, tai ar ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę E. M. gali nusistatyti nagrinėdamas bylą dėl actio Pauliana, todėl šios bylos nereikia stabdyti, kad nustatyti šią aplinkybę kitoje byloje.
16. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
17. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
18. Kaip teisingai nurodė atsakovės, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus klausimas dėl bylos pagal ieškovės reikalavimą atlyginti žalą ir bylos pagal jos pareikštą actio Pauliana ieškinį, ryšio.
20. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
21. Kaip jau minėta, ieškovė savo pažeistoms teisėms, susijusiomis su atsakovių 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. vasario 15 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, ginti pasirinko kelis būdus ir atskirose bylose pareiškė tiek actio Pauliana ieškinį, tiek ieškinį dėl žalos atlyginimo. Byloje, kurioje pareikštas actio Pauliana ieškinys ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant atsakovės E. M. nuosavybėn 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi E. P. perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei J. Č. perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad siekia neprarasti galimybės nukreipti išieškojimą į ginčijamomis sutartimis perleistą turtą, išieškant atsakovės E. M. skolas. Jau po šios civilinės bylos iškėlimo, ieškovė atsakovės E. M. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme pareiškė dar vieną ieškinį (civilinės bylos Nr. e2-2546-603/2021) dėl 986 9798,84 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos priteisimo. Šiuo ieškiniu ieškovė reikalauja atlyginti žalą, kuria E. M. tariamai padarė eidama atitinkamas pareigas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ – tyčiniais veiksmais perėmė nuosavybės teise patalpas Nr. 1103 (duomenys neskelbtini), už kurias buvo sumokėta ieškovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais jai padarė žalą, o byloje, kurioje ji yra pareiškusi actio Pauliana ieškinį ji turi įrodyti turinti reikalavimo teisę į tą pačią atsakovę, sutiktina, kad abi bylos yra susijusios. Tačiau tam, kad galėtume atsakyti į klausimą, ar tarp jų yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. ar civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti actio Pauliana ieškinio ribas.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
23. Konkrečioje situacijoje, ieškovė iš esmės teigia ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 pareiškusi siekdama įrodyti, kad ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. M.. Taigi, šiuo atveju aktualu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas yra svarbus vertinant kreditoriaus teisių pažeidimo faktą, nes ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio sudarymo metu neturi reikalavimo teisės skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti galiojanti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir viso kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana pagrindu metu, o tokiai teisei pasibaigus vienu iš prievolių pasibaigimo pagrindu, negalima konstatuoti, jog egzistuoja galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
24. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įvertinęs konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjimo atveju byla pagal pareikštą actio Pauliana ieškinį galėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nes visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas šios bylos kontekste sprendžia, kad ieškovės nurodyta civilinės bylos dėl žalos atlyginimo ir nagrinėjamos bylos prejudicinė sąsaja nepripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Ieškovė, prašydama sustabdyti bylos pagal actio Pauliana ieškinį nagrinėjimą, neįrodė, jog egzistuoja šios bylos ir bylos dėl žalos atlyginimo ryšys, kuris lemtų byloje dėl žalos atlyginimo nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstytų argumentų sutiktina su apeliančių argumentais, kad nėra pagrindo nagrinėjamą bylą stabdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2546-603/2021. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovių E. M., E. P. ir J. Č. atskirieji skundai tenkinami, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021, atmesti.