Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Skundas priimtas teisme nagrinėti dėl reikalavimų, kuriais pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2020-03-17 raštą Nr. 1SS-555-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2020-01-20 raštą Nr. 7SD-359-(14.7.104.) „Dėl išvados pateikimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrių: a) suderinti matininko A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančius šio žemės sklypo 2019-10-25 planą ir 2019-10-23 paženklinimo–parodymo aktą; b) patvirtinti matininko A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nustatytus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019-10-25 planą ir 2019-10-23 paženklinimo–parodymo aktą; c) kreiptis į Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją su prašymu įrašyti į kadastrą A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019-10-25 planą ir 2019-10-23 paženklinimo–parodymo aktą; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2019-12-18 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728.

Bylos duomenimis, pagal VĮ Registrų centro 2020-03-06 išrašo duomenis, D. B. nuosavybės teise valdo 41/100 dalį pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 41/100 dalį kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. nuosavybės teise valdo 59/100 dalį pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 59/100 dalį kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pareiškėjas naudojasi (nesudaręs nuomos sutarties, bet kasmet mokėdamas valstybinės žemės nuomos mokestį) 17/28 dalimi 0,2800 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas). Kita šio sklypo 11/28 dalis priklauso D. B., paveldėjusiam šią dalį iš savo motinos, kuriai atsakovės skyriaus vedėjo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypo 11/28 dalį.

2010-11-26 planu ir 2010-11-24 paženklinimo aktu matininkė L. D. nustatė sklypo kadastro duomenis atlikdama sklypo preliminarius matavimus, būtinus nuosavybės teisių atkūrimui, ir jie patvirtinti atsakovės 2013-10-01 sprendimu „Dėl žemės sklypų Nr. 377-1, Nr. 377-2, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Kauno rajone, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

2014-07-11 matininkas G. U. atliko sklypo kadastrinius matavimus, po kurių, pareiškėjo nuomone, sklypo ribos pasislinko į vakarus, o jo plotas padidėjo nuo 0,2800 ha iki 0,2867 ha.

Pareiškėjas, siekdamas įsigyti faktiškai naudojamos valstybinės žemės sklypo dalį, pradėjo tam reikalingas procedūras. Pareiškėjas, įpareigotas atsakovės, užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas A. G.. Pareiškėjas ir matininkas A. G. atsakovės Kauno rajono skyriui 2019-12-06 pateikė Naujausią planą Nr. 96 ir prašė suderinti naują, pagal to paties NŽT Kauno rajono skyriaus nurodymus parengtą sklypo kadastrinių matavimų bylą (sklypo paženklinimo aktą ir sklypo planą). Tačiau atsakovė nederino kadastrinių matavimų, motyvuodama tuo, kad bendraturčiai turi sutikti su paženklintomis šio žemės sklypo ribomis, sutikimą privalo patvirtinti pasirašydami paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane.

Ginčijamu 2020-01-20 raštu Nr. 7SD-359-(14.7.104) „Dėl išvados pateikimo“ matininkas A. G. informuojamas, kad, atsižvelgiant į žemės sklypo bendraturčio išreikštą nuomonę ir naudotojų derinimus bei kitus duomenis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos valstybės įmonės Registrų centro kadastriniame žemėlapyje pažymėtos tinkamai.

Skundžiamu 2020-03-17 raštu Nr. 1SS-555-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakovė išnagrinėjo pareiškėjo atstovo 2020-02-17 skundą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020-01-20 rašto ir informavo pareiškėją, jog visi žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai turi sutikti su paženklintomis šio žemės sklypo ribomis, sutikimą privalo patvirtinti pasirašydami paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane. Pažymėjo, jog tik pagal teisės aktų reikalavimus parengtas žemės sklypo planas (patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą) galės būti derinamas skyriuje. Žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bus keičiami vadovaujantis parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Ketvirtuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2019-12-18 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728 pažymėdamas, jog tikrinimo akte nurodyta, kad „atlikus kadastrinius matavimus keičiamos sklypo ribos ir nėra skyriaus išvados dėl ribų pakeitimo“ ir kad „Naujausias planas Nr. 96 ir Naujausias aktas Nr. 96 nesuderinti su šio žemės sklypo bendrasavininku.“ Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo 2020-02-17 skundu apskųstame 2020-01-20 atsakyme Kauno rajono skyrius tokiu Tikrinimo aktu nesirėmė ir jo necitavo, t. y. nurodė pareiškėjui, kad 2014 m. planas Nr. 96 jau patikrintas VĮ Registrų centre, šis planas buvo „suderintas su bendraturčiu“ D. B. ir viešame registre buvo patikrintas ir įregistruotas „tinkamai“, todėl tikrinti papildomai jo nebereikia ir keisti sklypo ribų pagal 2019-10-23 atliktus matavimus taip pat nebereikia.

Taigi, pareiškėjas skundu siekia, jog ginčijami administraciniai aktai būtų panaikinti skunde nurodytais motyvais kaip neteisėti, taip pat siekia, jog atsakovė būtų įpareigota suderinti, patvirtinti ir įregistruoti matininko A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nustatytus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019-10-25 planą ir 2019-10-23 paženklinimo–parodymo aktą.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas privalo suderinti sklypo planą ir aktą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. B. ir ar pastarasis turi sutikti su paženklintomis ginčo žemės sklypo ribomis savo sutikimą patvirtindamas parašu paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane.

Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis „Teritorijų planavimo dokumentų rūšys“ nustato, kad: 1. Teritorijų planavimo dokumentų rūšys: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. (...) 4. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno rajono Saulėtekių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame išnagrinėta vietovė, kurioje yra ginčo žemės sklypas. Taigi, šis teritorijų planavimo dokumentas apima ir sklypo teritoriją bei juo nustatyti sprendiniai, įskaitant ir linijų ilgius, taikomi ir konkrečiam ginčo sklypui (duomenys neskelbtini), Vilkijos apyl. sen., Kauno rajone.

Preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas atliekant kadastrinius matavimus nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šiuo teisiniu reglamentavimu yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje Nr. A438-222/2014).

Pagal Nuostatų 21 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.), tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis Žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ taip pat yra neaiškus ir neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl naikintinas. Ginčijamas raštas neatspindi visos faktinės situacijos. Rašte net nenurodoma, kokiu teritorijų planavimo dokumentu buvo patvirtintos ginčo sklypo ribos. Toliau minimi atskiri teisės aktai, iš kurių nėra galimybės suprasti, ar po to, kai žemės reformos projektu buvo suformuotos žemės sklypo ribos, vėliau jos buvo keičiamos teisėtai ar pažeidžiant tam tikrus teisės aktų reikalavimus. Neaišku, ar sklypo dydis ir jo ribų pakeitimai neviršija leistinos paklaidos ir kodėl buvo būtini tokie pakeitimai. Pateikti skaičiavimai, kaip pakeistos ribos, tačiau išvadų nepadaryta. Pažymėtina, jog rašte nurodoma, kad Skyrius, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatęs aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728 ir bylą grąžino matininkui A. G. pažeidimams pašalinti. Kaip jau minėta, matininko prašymas buvo suformuluotas 2019-12-06 Aiškinamajame rašte. Ir gautas atsakymas 2020-01-20 raštu „Dėl išvados pateikimo“, kuriame Tikrinimo aktas net nebuvo minimas. Tikrinimo aktas Nr. 07KAM-112728 surašytas 2019-12-18, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių jis nebuvo net paminėtas rašte „Dėl išvados pateikimo“, kodėl juo atsakovė vadovaujasi tik rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir kodėl esant kilusiam ginčui ir siekiant išsiaiškinti situaciją jis nebuvo pateiktas pareiškėjui. Nenurodyta konkrečiai, ar atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti tam tikri teisės aktų reikalavimai, jeigu buvo, tai kokie ir ar jie yra esminiai, sudarantys savarankišką pagrindą nederinti kadastrinių matavimų. Darytina išvada, jog ginčo situacija skundžiamu raštu išsamiai neišnagrinėta, todėl taip ir liko neaiški. Toks viešojo administravimo subjekto raštas (sprendimas), iš kurio yra neaiškios ginčo situacijos aplinkybės, ginčą reglamentuojantis teisinis pagrindas, neaišku / nenurodyta, kaip pareiškėjui elgtis šioje situacijoje, daro ginčijamą sprendimą nepagrįstą, todėl ginčijamas sprendimas yra naikintinas. Neaiški teisine prasme situacija sudaro pagrindą pareiškėjui elgtis dviprasmiškai, o tai yra visiškai nesuderinama su geru viešuoju administravimu.

Pareiškėjas ketvirtuoju reikalavimu prašo panaikinti Tikrinimo aktą. Tikrinimo akte nurodoma, kad „atlikus kadastrinius matavimus keičiamos sklypo ribos ir nėra Skyriaus išvados dėl ribų pakeitimo“ ir kad „Tikrinimo akte taip pat nurodyta, kad Naujausias planas Nr. 96 ir Naujausias aktas Nr. 96 nesuderinti su šio žemės sklypo bendrasavininku.“ Atsakovė laiko Tikrinimo aktą pagrįstu, tačiau, kaip minėta, 2020-02-17 skundu apskųstame 2020-01-20 atsakyme Kauno rajono skyrius tokiu Tikrinimo aktu net nesirėmė ir jo necitavo – nurodė pareiškėjui, kad 2014 m. planas Nr. 96 yra jau „teisėtai patikrintas“ VĮ Registrų centre, šis planas buvo „suderintas su bendraturčiu“ D. B. (sąvoka „bendraturtis“ 2020-01-20 atsakyme vartojamas vienaskaita dėl to, kad planas nebuvo suderintas su antruoju bendraturčiu, t. y. NŽT, Kauno rajono skyrius neįžvelgė neteisėtumo) ir viešame registre buvo patikrintas ir įregistruotas „tinkamai“, dėl to tikrinti papildomai jo nebereikia ir keisti sklypo ribų pagal 2019-10-23 atliktus matavimus taip pat nebereikia. Pareiškėjui kilo abejonių dėl pateikto Tikrinimo akto, kadangi jis visiškai nebuvo minimas 2020-01-20 rašte „Dėl išvados pateikimo“, ir pareiškėjui, iki jis gavo sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“, apie aktą nebuvo žinoma. Iš pateikto šio Tikrinimo akto sukūrimo laiką fiksuojančių metaduomenų matyti, kad siunčiamas elektroninis dokumentas net nepasirašytas (pridėtas „Word“, t. y. teksto redagavimo formatu), šis elektroninis dokumentas sukurtas vos prieš 3 dienas, 2020-05-15 14:20:00 val., todėl, pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo juo vadovautis kaip ginčo sprendimo pagrindu ir remtis jame nurodytomis „matavimų nesuderinimo su bendraturčiu“ aplinkybėmis. Visi neaiškumai pagrįstai sukelia pareiškėjui abejonių. Tikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, todėl teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria ir kaip tarpinis dokumentas negali būti ginčo objektu teisme ir todėl bylos dalis dėl Tikrinimo akto panaikinimo nutrauktina.

Tikrinimo akte nurodyta, kad „atlikus kadastrinius matavimus keičiamos sklypo ribos ir nėra Skyriaus išvados dėl ribų pakeitimo“. Pažymėtina, jog pati atsakovė privalėjo, atlikdama savo tiesiogines funkcijas, gavusi 2019-10-23 kadastrinių matavimų bylą ir Naujausią planą Nr. 96, surašyti minimą „išvadą dėl ribų keitimo“. Kodėl tokia „išvada“ nėra surašyta, neaišku. Tikrinimo akte taip pat nurodyta, kad Naujausias planas Nr. 96 ir Naujausias aktas Nr. 96 nesuderinti su šio žemės sklypo bendraturčiu. Tačiau Taisyklių 40.1 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu, t. y. su žemės sklypo savininku ar savininkais, jeigu žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne vienam asmeniui. Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje teigiama, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, matininkas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Užsakovas nagrinėjamu atveju buvo pareiškėjas, sklypo naudotojas. Parengti sklypo naują planą („Naujausią planą Nr. 96“) jį įpareigojo pati atsakovė po to, kai 2017-04-24 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo NŽT prie ŽŪM iš naujo išnagrinėti jo 2015-09-08 skundo reikalavimą „įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilkijos apyl. sen., Kauno rajone) nuosavybės teises“. Vykdydamas minėtą teismo nutartį, NŽT Kauno rajono skyrius 2017-05-03 atsakyme pareiškėjui nurodė pareigą pačiam parengti naują sklypo planą. Pareiškėjas kartu su prašymu įregistruoti patikėjimo teisę į 17/28 sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilkijos apylinkių sen., Kauno r. sav., turėjo pateikti žemės sklypo planą, parengtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, t. y. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Atsakovė, neturėdama minėtų dokumentų, negali kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti patikėjimo teisę į šią sklypo dalį.

Tačiau 2016-05-30 rašte NŽT Kauno rajono skyrius pareiškėjui analogiškai nurodė, kad Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilkijos apyl. sen., Kauno r. sav., kadastriniai matavimai buvo atlikti 2014 m. liepos 11 d. UAB „Topolinija“ matininko G. U., kadastrinių matavimų byla nesuderinus su atsakove buvo pateikta VĮ Registrų centrui. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nesuderinta nei su valstybinės žemės patikėtine Nacionaline žemės tarnyba, nei žemės sklypo naudotoju S. B..

Taisyklių 6 punkte ir dabar yra nustatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, Institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Pažymėtina, kad atsakovė dar 2013-10-01 patvirtino žemės sklypo planą ir suformavo šį sklypą, ir joks kitas teritorijų planavimo dokumentas, išskyrus atsakovės pirmtako (KAVA viršininko) iki 2010-11-26 patvirtintą Kauno rajono Saulėtekių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, nebuvo patvirtintas ir neegzistuoja.

Kaip minėta, atsakovė netinkamai traktuoja „užsakovą“, privalantį „suderinti“ naujausią planą Nr. 96 ir jo priedą – sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą – su D. B., kaip sklypo bendraturčiu. Tokios pareigos Taisyklėse nėra nustatyta.

Kaip matyti, suderinimo su savininku, kalbant apie Žemės sklypo plano suderinimo procedūrą, pareigos Taisyklių 40.1 punktas ar kiti jų punktai nenustato.

Taip pat pagal Nuostatų 32.1.1.4 punktą, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai). Taigi, kalbant apie paženklinimo akto suderinimo procedūrą, suderinimo su sklypo bendraturčiu pareigos taip pat nėra nustatyta. Yra nustatyta, kad aktą pasirašo tik dalyvavusieji kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Taisyklių 11 punktas nustato, kad matininkas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau – duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti, turi teisę gauti iš: (...). Šioje normoje „užsakovas“ taip pat nėra prilyginamas sklypo savininkui ar kitą statusą turinčiam subjektui. Galima sakyti, kad matavimų darbų atlikimo užsakovas gali būti bet kas.

Taisyklių 19 punkte teigiama taip: Kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma pateikiama Taisyklių 1 priede. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Matyti, kad savininkas vėlgi neprivalo pasirašyti paženklinimo akto. Jį gali pasirašyti ir naudotojas, t. y. pareiškėjas S. B.. Paženklinimo akte yra jo parašas.

Matininko A. G. sudarytame sklypo 2019-10-23 paženklinimo akte nurodoma, kad D. B. dalyvavo sklypo ribų paženklinime, tačiau paženklinimo–parodymo akto nepasirašė.

Iš paaiškinimų galima spręsti, jog D. B. dalyvavo sklypo viso paženklinimo metu ir paženklinimo akto pildymo pradžioje, tačiau, nenurodęs konkrečių priežasčių, įsėdo į savo automobilį ir skubiai išvyko. Matininkas įrašė jam žinomus šio dalyvavimo duomenis, kad „atvyko, tačiau su paženklintomis ribomis nesutinka“. Vėliau jo atstovė atsiuntė matininkui 2019-11-29 paklausimą-nesutikimą dėl keičiamų sklypo ribų, o matininkas jai atsakė 2019-12-06 raštu (identišku Aiškinamajam raštui), tačiau skundo dėl gauto atsakymo D. B. niekam nepateikė.

Analogiškos nuostatos yra numatytos Nuostatų 32.1.1.4 ir 32.1.1.5 punktuose: 32.1.1.4. paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai); 32.1.1.5. kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.

D. B. buvo kviečiamas į matavimų atlikimą, atvyko, su ribomis nesutiko (ir akto nepasirašė). Kaip matyti iš išanalizuotų teisės aktų, nė vienoje teisės normoje nėra nustatyta, kad bendraturtis vengia ar atsisako pasirašyti sudarytą sklypo planą ar surašytą jo paženklinimo aktą ir dėl jų net nepateikia skundo ar pastabų, atsakovė turi pareigą nederinti kadastrinių matavimų ir nustatyti teisės aktuose nenumatytus įpareigojimus pareiškėjui bei jo pasitelktam matininkui A. G..

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktas nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. T. y. nustatytų teisės normų pagrindu atsakovė turi pareigą pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti jai priklausančio ginčo žemės sklypo duomenis į kadastrą, prieš tai suderinusi sklypo planą ir paženklinimo–parodymo aktą, nereikalaudama kitų asmenų parašų paženklinimo–parodymo akte.

LVAT nagrinėtoje byloje pakartotinai, ir nurodant dar seniau suformuotą teismų praktiką, yra išaiškinama, jog po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas tik šio žemės sklypo užimamas teritorijos plotas. Iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-904/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1918/2013, 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2016 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010). Žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-388-552/2019).