- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1340-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01637-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- BIGBANK AS
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., L. R.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7265-155/2013 išnagrinėjus pareiškėjo BIGBANK AS, veikiančio per BIGBANK AS filialą, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. R., L. R. ir antstolis G. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti suinteresuotam asmeniui A. R. priklausančią turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu L. R., t. y. nustatyti, kad skolininkui A. R. priklauso pusė L. R. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolis, vykdymo proceso metu nustatęs, jog skolininko sutuoktinė dirba ir gauna atlygį, pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims L. R., A. R. ir antstoliui G. B. apie prašymo priėmimą pranešta teismo pranešimais. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-20 nutartimi nutarė pareiškėjo BIGBANK AS prašymą tenkinti ir nustatyti, kad A. R. nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. R. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-6511-872/2012 antstolis G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/01852 iš skolininko A. R. vykdo 4 313,39 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 24 Lt žyminio mokesčio išieškojimą BIGBANK AS naudai. 2013-01-09 antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Iš 2013-03-20 valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų išrašo matyti, kad L. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys L. R. ir A. R. yra sutuoktiniai, todėl suinteresuoto asmens L. R. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens L. R. darbo užmokestis abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas: nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. R. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. R. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) L. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad neginčija fakto, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), kad skundo pateikimo metu yra A. R. sutuoktinė, kad jos darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri pagal prezumpciją sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Tačiau antstolis netinkamai informavo proceso dalyvius apie skolininko fizinio asmens turto dalies nustatymą (2013-01-09 antstolio siūlymas negali būti laikomas tinkamu procesiniu dokumentu) bei tuo pažeidė CPK 613 ir 667 straipsnių nuostatas, todėl pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą, vadovaudamasis 2013-01-09 siūlymu. Antstolis turėjo priimti ne siūlymą, o patvarkymą, kuriame būtų nurodyta, koks bendras turtas areštuotas, antstolio siūlymas nustatyti skolininko turto dalį, antstolio nustatytas terminas, per kurį pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, antstolio procesinio veiksmo apskundimo tvarka. Antstoliui netinkamai atlikus savo pareigas, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas. Apeliantė atlyginimas nėra didelis ir jis panaudojamas būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Antstolis apeliantės turto neareštavo, t. y. neareštavo bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl neesančio turto padalijimo ar jo dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog pasiūlymas išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turėtų būti įforminamas antstolio patvarkymu. Antstolis, suprasdamas piniginių lėšų, kurios yra gaunamos per darbo užmokestį, svarbą apeliantei ir jos šeimai, specialiai neareštavo jų kaip tai numato CPK 667 straipsnio 1 dalis.
Pareiškėjas BIGBANK AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti galioti. Nurodo, kad šiuo atveju nei vieno iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų nustatyta nebuvo, todėl teismas pagrįstai nutarė, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Pats antstolio pasiūlymas sukuria teisines pasekmes tik po išieškotojo kreipimosi į teismą arba jeigu per nustatytą terminą išieškotojas į teismą nesikreipia, todėl argumentas, kad antstolis turėjo priimti patvarkymą, o ne siūlymą, yra atmestinas. Vienintelis skolininko turtas pareiškėjo kreipimosi į teismą metu buvo skolininkui priklausanti sutuoktinės pajamų dalis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-06-05 antstolis G. B. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-6511-872/2012 dėl 4 313,39 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 24 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. R. kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per BIGBANK AS filialą, naudai (v. b. l. 20). Antstolis areštavo skolininko bankų sąskaitas ir skolininkui priklausantį automobilį (v. b. l. 23-29), o vėliau nustatė, kad bankų sąskaitose piniginių lėšų nėra, automobiliui pirmiau yra taikomas kitų antstolių areštas, skolininkas niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Taip pat antstolis nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su apeliante, kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini) (atlyginimo dydis 2 476,32 Lt), o kito registruoto turto neturi. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, 2013-01-09 antstolis pasiūlė pareiškėjui per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, esančios bendra su skolininku nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 34).
Vienas iš apeliantės motyvų, kurie, pasak jos, pagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą, yra aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su apeliante nuosavybė, dalies nustatymo prieš tai antstoliui šio turto neareštavus. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų, t. y. darbo užmokesčio, arešto atveju įstatymas išimties nenumato. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad neareštavo apeliantės darbo užmokesčio prieš pasiūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, esančios bendra su skolininku nuosavybe, nustatymo, kadangi suprato piniginių lėšų, kurios yra gaunamos per darbo užmokestį, svarbą apeliantei ir jos šeimai. Pažymėtina, kad būtent apeliantė, kuri laikytina labiausiai suinteresuotu asmeniui, kad jai nebūtų net laikinai apribota galimybė naudotis ir disponuoti visomis darbo užmokesčio lėšomis, grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą jos darbo užmokesčio neareštavimo faktu. Jeigu nagrinėjamoje byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo priėmus patvarkymą areštuoti apeliantės darbo užmokesčio lėšas, tai būtų suprantamas apeliantės noras užginčyti tokius antstolio veiksmus, kaip galimai nepagrįstai ribojančius jos teises. Tačiau šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrįstumo, kai tas turtas net nebuvo areštuotas, taigi ir apeliantės teisė disponuoti savo darbo užmokesčiu nebuvo suvaržyta. Surašyti apeliantės turto, esančio bendra nuosavybe su skolininku, arešto aktą būtų svarbu tuomet, jeigu antstolis turėtų duomenų, kad minėtą turtą sudaro ne tik apeliantės darbo užmokestis, o ir kitas turtas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju formaliai CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, tačiau apeliantės turto, kurį teismas skundžiama nutartimi padalino, neareštavimas nagrinėjamos bylos atveju negali būti vertinamas kaip apeliantės teisių pažeidimas ar apribojimas, todėl vien tik šiuo pagrindų naikinti skundžiamą nutartį reikštų nutarties panaikinimą formaliais pagrindais, ką įstatymas imperatyviai draudžia daryti (CPK 328 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad antstolis netinkamai informavo proceso dalyvius apie skolininko fizinio asmens turto dalies nustatymą. Pasak apeliantės antstolis turėjo priimti ne siūlymą, o patvarkymą. Kaip teisingai nurodė pati apeliantė, antstolio dokumentas, įvardintas ne patvarkymu, o siūlymu, nesukelia teisinių pasekmių bei negali įtakoti vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Todėl ir antstolio 2013-01-09 siūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo niekaip neįtakojo apeliantės teisių ir pareigų, nes jeigu pareiškėjas neatsižvelgtų į šį pasiūlymą ir per antstolio nurodytą terminą nesikreiptų į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su apeliante nuosavybe, nustatymo, antstolis neturėtų galimybės tęsti skolos išieškojimo iš apeliantės darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Tokiu būdu darytina išvada, kad keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, priimtą visapusiškai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens L. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartį palikti nepakeistą.