Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam R. M. R., jo atstovei advokatei K. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, tęstinės nenuoseklios studijos (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veikla, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. naudodamasis visuomenės informavimo priemonę- socialinį tinklapį www.facebook.com- šmeižė nukentėjusįjį R. M. R., o būtent, naudodamasis mobiliuoju telefonu HUAWEI LUA-L21, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini), bei socialinio tinklapio www.facebook.com paskyra „K. K.“, ne mažiau kaip keturis kartus R.M. R. tyčia įvardijo, kaip komjaunimo, tai yra, antivalstybinės SSRS visuomeninės politinės jaunimo organizacijos, veikusios 1918–1991 m., vadovaujamos ir kontroliuojamos Sovietų Sąjungos komunistų partijos, nariu ir lyderiu, taip paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, savo turiniu ir kontekstu paniekinančią bei žeidžianti R. M. R., jo garbę ir orumą ir sudarančią prielaidas pakirsti pasitikėjimą juo, kaip asmeniu ir (duomenys neskelbtini), o būtent: 2020 m. birželio 14 d., atsakydamas į paskyros „J. M.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "Bet ir visuomenė kalta, net nepasidomi kandidatų praeitimi, pvz., (duomenys neskelbtini) R. buvo labai aktyvus komjaunuolis, mokykloje komjaunimo sekretorius, poto jau ir instituto, dar poto ir miesto.komjaunimo komitete. Tai į tokius postus rinkdavo patikimus socializmo statytojus (…)", be to 2020 m. birželio 16 d., atsakydamas į paskyros „P. V.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "Tai, kad (duomenys neskelbtini) buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, poto net komjaunimo komitete, ik atėjus sąjūdžiui, išvertė skūrą, tai ko norėti iš vietinių valdininkėlių, nes savivaldybės taryba, tas pats "sovietas" o ten vadovaujasi daugumos balsais, o tai ir yra "bolševizmas" nieko naujo po 30 metų nepriklausomybės…", atsakydamas į paskyros „L. V.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "O jums labai patinka buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, poto komjaunimo komitete, tik atėjus sąjudžiui išvertė skūrą.(…)", be to 2020 m. liepos 10 d., atsakydamas į paskyros „Pilietinis judėjimas KARTU“ komentarą, parašė savo komentarą: „Eilinį kartą ponulis (duomenys neskelbtini) R. vadovaujasi bolševikų principais, o ko norėti, sunku atsikratyti "šaunios" komjaunuoliškos praeities.(…)“.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę. Byloje nagrinėjamu atveju, ši informavimo priemonė yra vienas iš populiariausių ir plačiausiais vartojamų socialinių tinklų - ,,Facebook“.

Kaltinamasis K. K. kaltę dėl pareikšto jam kaltinimo pripažino, nurodydamas, kad kaltinime nurodytus komentarus parašė jis iš savo „Facebook“ paskyros „K. K.“. Teismas laiko šioje byloje įrodytu, kad kaltinime nurodytų komentarų, o būtent 2020 m. birželio 14 d., atsakydamas į paskyros „J. M.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "Bet ir visuomenė kalta, net nepasidomi kandidatų praeitimi, pvz., R. buvo labai aktyvus komjaunuolis, mokykloje komjaunimo sekretorius, poto jau ir instituto, dar poto ir miesto.komjaunimo komitete. Tai į tokius postus rinkdavo patikimus socializmo statytojus (…)", be to 2020 m. birželio 16 d., atsakydamas į paskyros „P. V.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "Tai, kad (duomenys neskelbtini) buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, poto net komjaunimo komitete, ik atėjus sąjūdžiui, išvertė skūrą, tai ko norėti iš vietinių valdininkėlių, nes savivaldybės taryba, tas pats "sovietas" o ten vadovaujasi daugumos balsais, o tai ir yra "bolševizmas" nieko naujo po 30 metų nepriklausomybės…", atsakydamas į paskyros „L. V.“ naudotojo komentarą, parašė savo komentarą: "O jums labai patinka buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, poto komjaunimo komitete, tik atėjus sąjudžiui išvertė skūrą.(…)", be to 2020 m. liepos 10 d., atsakydamas į paskyros „Pilietinis judėjimas KARTU“ komentarą, parašė savo komentarą: „Eilinį kartą ponulis (duomenys neskelbtini) R. vadovaujasi bolševikų principais, o ko norėti, sunku atsikratyti "šaunios" komjaunuoliškos praeities.(…)“, autorius yra K. K..

Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, įrodyta, jog kaltinamasis K. K. savo „Facebook“ paskyroje, komentuodamas, kitų paskirų naudotojų komentarus paskleidė tokią informaciją apie R. M. R., t.y. 2020 m. birželio 14 d., atsakydamas į paskyros „J. M.“ naudotojo komentarą, 2020 m. birželio 16 d., atsakydamas į paskyros „P. V.“ naudotojo komentarą, atsakydamas į paskyros „L. V.“ naudotojo komentarą, 2020 m. liepos 10 d., atsakydamas į paskyros „Pilietinis judėjimas KARTU“ komentarą, parašė savo komentarus: "Bet ir visuomenė kalta, net nepasidomi kandidatų praeitimi, pvz., (duomenys neskelbtini) R. buvo labai aktyvus komjaunuolis, mokykloje komjaunimo sekretorius, po to jau ir instituto, dar po to ir miesto komjaunimo komitete. Tai į tokius postus rinkdavo patikimus socializmo statytojus", "Tai, kad miesto (duomenys neskelbtini) buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, po to net komjaunimo komitete, ik atėjus sąjūdžiui, išvertė skūrą, tai ko norėti iš vietinių valdininkėlių, nes savivaldybės taryba, tas pats "sovietas" o ten vadovaujasi daugumos balsais, o tai ir yra "bolševizmas" nieko naujo po 30 metų nepriklausomybės…", „O jums labai patinka buvęs komjaunimo sekretorius mokykloje, institute, poto komjaunimo komitete, tik atėjus sąjudžiui išvertė skūrą“, „Eilinį kartą ponulis (duomenys neskelbtini) R. vadovaujasi bolševikų principais, o ko norėti, sunku atsikratyti "šaunios" komjaunuoliškos praeities. Šiuose aukščiau pacituotuose komentaruose K. K. ne kartą kaip teiginius išdėstė informaciją, kad „(duomenys neskelbtini) R. buvo labai aktyvus komjaunuolis, mokykloje komjaunimo sekretorius, instituto ir miesto komjaunimo komitete, vadovaujasi bolševikų principais, sunku atsikratyti "šaunios" komjaunuoliškos praeities. Tačiau byloje įrodymų, jog šie teiginiai yra tiesa, nėra. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad dar iki šių komentarų parašymo, kaltinamasis K. K. R. M. R. pažysta gal 30 metų, kai šis atėjo dirbti į projektavimo institutą, turėjo bendrų pažįstamų, žino, kad yra architektas. Nukentėjusysis R.M. R. daugiau bendravo su jo broliu, žinojo P. U., kuris nukentėjusįjį iškėlė į (duomenys neskelbtini), už jį balsavo, žino, kokios yra nukentėjusiojo pareigos, nes pats balsavo už jį, žinojo, ką nukentėjusysis veikia. Tačiau nepaisydamas šios jam žinomos objektyvios informacijos, K. K. šį faktą akivaizdžiai ignoravo ir tikėjo kitų žmonių skleidžiama informacija, atsakydamas į kitų žmonių komentarus skleidė apie R. M. R. pirmiau nurodytą informaciją (komentarus), yra nepagrįsta ir tikrovės neatitinkanti, akivaizdžiai žeminanti žmogaus orumą, turinti labai neigiamą ir kaip žmogų, ir kaip žmogų užimančias pareigas (duomenys neskelbtini) žeidžiantį atspalvį. Be to, šie komentarai yra pateikti ir suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio teiginiai ir tai nėra nuomonė. Teismo posėdyje kaltinamasis sutiko pašalinti iš „Facebook“ savo rašytus komentarus, nes nurodė, kad rašytuose komentaruose nurodytai informacijai patvirtinti, neturi tai patvirtinančių faktų. Be to, kaltinamojo rašytus komentarus paneigia ir viešai prieinamo tinklapio „www.vrk.lt“ R. M. R., kaip politinės kampanijos dalyvio, 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimams duomenys, kuriuose matyti asmens biografija, 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pateikta informacija, kad Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (iki 1989 m. birželio 18 d. - Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga (LLKJS)) Panevėžio miesto archyvinio fondo Nr. (duomenys neskelbtini) ir LLKJS Vilniaus miesto Lenino rajono archyvinio fondo Nr. (duomenys neskelbtini) (1978-1982 m.) dokumentuose duomenų apie R. M. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) stojimą į LLKJS narius ar buvimą LLKJS Panevėžio miesto komiteto nomenklatūros darbuotoju, nerasta. Tai rodo, kad kaltinamasis būdamas nepatenkintas nukentėjusiojo darbu, jog šis sunaikino sodintą ąžuolų parką signatarams atminti, tikrovės neatitinkančią, nukentėjusįjį kaip asmenį, kaip (duomenys neskelbtini) galinčią pažeminti ir paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą juo, informaciją K. K. paskleidė jos tikrumo netikrindamas, be to tokią informaciją rašė ne vieną kartą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo kaltinamojo tyčios kryptingumą, t. y. kad jis suprato, jog skleidžia išgalvotas žinias apie nukentėjusįjį, kurios yra žeminančios, niekinančios jį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo kaip asmeniu, kaip (duomenys neskelbtini), ir norėjo taip veikti, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau teismas yra nustatęs, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo surinkta įrodymų, įrodančių, kad K. K. parašytuose komentaruose išdėstyti faktai yra tiesa. Pats kaltinamasis K. K. nurodė, jog apie tai, kad (duomenys neskelbtini) R. buvo labai aktyvus komjaunuolis, mokykloje komjaunimo sekretorius, buvo miesto komjaunimo komitete, jam tapo žinoma iš asmenų, kurių įvardinti nenori, su kuriais buvo tik pokalbis, šie jų pokalbyje nurodytų aplinkybių negrindė jokiais dokumentais, tai rodo, kad kaltinamasis tuo metu kai buvo rašomi šie komentarai jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, neturėjo. Kadangi komentarai yra konstatuojamojo pobūdžio, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad kaltinamojo teiginiai siejami ne su jo reiškiama nuomone, o su faktais, kurie nėra įrodyti. Šios kategorijos bylose teisminėje praktikoje yra suformuluota, jog asmuo, pateikdamas viešumon informaciją privalo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti šaltinius. Tokių duomenų ar šaltinių K. K. savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

Kad kaltinamojo „Facebook“ paskyroje paskleista informacija yra niekinanti, žeminanti nukentėjusįjį, nekyla abejonių, nes R. M. R. yra apdovanotas Sausio 13-tosios atminimo medaliu, Baltijos Asamblėjos medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos II laipsnio medaliu „Buvome, esame, būsime“. Taip pat kaltinamojo paskleista informacija laikytina ir pakertančia pasitikėjimą nukentėjusiuoju, nes ši informacija buvo paskleista R. M. R. einant (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, ir nukentėjusysis R. M. R. patvirtino, jog kaltinamojo paskleista informacija apie jį kaip asmenį, kaip (duomenys neskelbtini) neteisinga, jį žeidžianti, žeminanti ir jis ją laiko šmeižimu.

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytą komentarą, kad 2020 m. liepos 24 d., atsakydamas į paskyros „Sekundė“ naudotojo įrašą, parašė savo komentarą: „O patys rūmai visai nesvarbu, svarbu parodomieji projektai, sugrįžimas į socializmo epochą...svarbu išore blizgėti, o kad vidus supuvęs…“, kadangi tokio turinio informacija, nesudaro šmeižimo, nustatyto BK 154 straipsnyje, sudėties. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu (žodžiu, raštu, vaizdiniais) bent vienam asmeniui asmeniškai ar neapibrėžtam jų ratui. Šiuo komentaru yra abstrakčiai išreiškimas nepasitenkinimas kažkieno atliktais darbais, t.y. atsakymas į sekunde.lt pateiktą informacinį straipsnį apie pasirašytą rangos darbų sutartį Bendruomenių rūmų prieigoms atnaujinti ir fontanui Senvagėje įrengti. Šio komentaro turinio pašalinimas iš kaltinimo kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.

Teismas konstatuoja, kad K. K., savo „Facebook“ paskyroje parašęs kaltinime nurodytus komentarus ir tokiu būdu paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją savo turiniu ir kontekstu paniekinančią bei žeidžiančią, suvokė ką daro, ir tai darė tyčia – jis siekė paskleisti neteisingą, melagingą informaciją apie nukentėjusįjį R. M. R., ir tokiu būdu sumenkinti ir apmeišti jį, pažeminti jo garbę bei orumą, pakirsti žmonių pasitikėjimą juo, kaip asmeniu ir (duomenys neskelbtini), tai jis padarė viešai, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją plačiam žmonių srautui – per socialinį tinklą „Facebook“, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (BK 154 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju K. K., naudodamasis saviraiškos laisve, peržengė jos įgyvendinimo ribas, nes paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie nukentėjusįjį.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą K. K. padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 16), per pastaruosius penkerius metus K. K. administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 17), darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 18), dirba pagal individualią veikla, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Teismo vertinimu, kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Šioje byloje, kai šalių pozicijos labai skirtingos (kaltininko nuomone, žala sudaro 1000 Eur, o nukentėjusiojo nuomone 10000 Eur), pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, t.y. 1000 eurų arba žalą tokia apimtimi, kokią priteis teismas (2 t., b. l. 118, 120, 123 ), bei teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamais savo įsipareigojimą įvykdys, nes kaltinamasis vykdo individualią veiklą, jo pajamos yra minimalios, jį vis įdarbina kas du mėnesius „G.“, darželyje, jei daro butaforijas teatrams, būna gauna daugiau. Be to jis gyvena su sugyventine, kuri yra dirbanti.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat laiduotojo charakteristiką, pateiktą darbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo sugyventinės D. Z. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 108). Posėdžio metu D. Z. nurodė, kad ji su K. pažįstami nuo mokyklos laikų, gyvena kartu jau šeštus metus, sutaria, dėl šio įvykio bendravo, ji išsakė savo pastabas K., nurodė, kad negerai taip daryti, kuo mažiau reikšti kategorišką nuomonę, K. labai apgailestavo dėl savo poelgio, jos nuomonė K. yra svarbi. Pati yra teisininkė, į tokius dalykus jos požiūris yra neigiamas, žino pasekmes, yra dirbanti (2 t., b. l. 101—103), darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 104), neteista (2 t., b. l. 113), bausta administracine tvarka (už tai, kad ir paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, bei prie lauko konteinerinės išmetė senas padangas, tačiau paskirtos nuobaudos nebegaliojančios, bauda sumokėta (2 t., b. l. 110-11), todėl neabejoja, jog ji tikrai sugyventiniui, t. y. kaltinamajam K. K., darys teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nekyla abejonių dėl laiduotoja sutikusia būti D. Z. asmenybės, dėl jos galimybės kaltinamajam daryti teigiamą poveikį, todėl teismas daro išvadą, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. Z. atsakomybei be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistasis dirba, t.y. dirba pagal individualią veiklą, teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo R. M. R. atstovė advokatė K. V. nukentėjusiojo vardu byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 67-76), kuriuo prašo priteisti iš K. K. nukentėjusiojo R. M. R. naudai 10 000 Eur neturtinės žalai atlyginti, bei priteisus juos pervesti Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ (duomenys neskelbtini) skyriui. Taip pat prašo įpareigoti civilinį atsakovą, t.y. K. K., viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją, t.y. apie tai paskelbiant savo „Facebook“ paskyroje, viešą paskelbimą išlaikant ne mažiau nei 3 mėnesius; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas K. K. socialiniame tinkle „Facebook“ sąmoningai ir sistemingai, paskleidė apie nukentėjusįjį – civilinį ieškovą R. M. R., tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią, pažeminančią, pakertančią pasitikėjimą nukentėjusiuoju kaip fiziniu asmeniu ir kaip (duomenys neskelbtini), taip tyčia šmeižė jį. Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo K. K. padarytos nusikalstamos veikos – tyčinio, sąmoningo šmeižimo, buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo tyčia pažeminta nukentėjusiojo garbė ir orumas, pamintos vertybės, dėl ko jau nukentėjo ne tik dalykinė reputacija ir asmuo buvo pažemintas viešoje erdvėje. Pabrėžė, kad nukentėjusiojo, kaip asmens ir kaip (duomenys neskelbtini) reputacijai, garbei ir orumui yra padaryta labai didelė žala, nes K. K. paskleisti prasimanymai apie aktyvų dalyvavimą komjaunimo ir komunistinėje veikloje yra ypatingai žalingi. Nepagrįstas ir melagingas nukentėjusiojo ir darbo (duomenys neskelbtini) pareigose veiklos tapatinimas su komunistinių organizacijų veikla yra ypatingai žalingas ne tik nukentėjusiajam, bet ir visai P. bendruomenei, kuri jį išrinko, pasitikėjo civiliniu ieškovu bei buvo priimtinos būtent tokios nukentėjusiojo politinės ir asmeninės vertybės, pažiūros bei patirtis. Skaitine išraiška šmeižtu pasiektų asmenų skaičius yra pakankamai didelis, žalai paskaičiuoti reikėtų įvertinti ne tik pasiektų P. gyventojų skaičių, bet ir kitų visuomeninių organizacijų narių skaičių, kurie buvo suklaidinti šios, kaltinamojo (civilinio atsakovo) pateiktos informacijos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalis laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei josios maksimumo dydžių, CK nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nėra pagrindo nesutikti ar abejoti nukentėjusiojo atstovės, nukentėjusiojo nurodytu faktu, jog dėl kaltinamojo K. K. atliktų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Kaltinamasis akivaizdžiai peržengė nuomonės reiškimo ribas, paskleista informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, yra melaginga, be to skelbiami teiginiai vertintini kaip užgaulūs ir įžeidžiantys. Pasirinktas tokios informacijos skleidimo būdas rodo aiškų norą kuo plačiau viešai skleisti tokią informaciją. Nėra abejonių, kad dėl patirto pažeminimo, įtampos, neigiamo psichinio poveikio, nukentėjusysis patyrė dvasines kančias, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, taip pat pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, t.y. sukėlė abejones, kitų žmonių akyse dėl galimo (duomenys neskelbtini) buvimo komjaunuoliu ir dalyvavimo komjaunimo komitete. Tačiau būtina įvertinti ir kiek laiko tas tęsėsi, kaip matyti iš kaltinimo kaltinamasi pirmą komentarą parašė 2020 m. birželio 14 d., po to 2020 m. birželio 16 d. (du komentarus) bei 2020 m. liepos 10 d. Be to, taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis, civilinis ieškovas dėl ilgalaikės, aktyvios ir reikšmingos veiklos (duomenys neskelbtini), einantis (duomenys neskelbtini) pareigas laikytinas viešuoju asmeniu ir nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį R. M. R. sumažinus iki 1000 eurų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Nors civiliniu ieškiniu yra prašoma priteistą civilio ieškovo naudai neturtinę žalą pervesti į Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau baudžiamojo proceso kodeksas nenumato baudžiamosiose bylose, jog teismas priteisdamas žalą, civilinio ieškovo prašymu, nurodytų pervesti civilinio ieškovo prašomai institucijai. Be to, pats civilinis ieškovas priteistą jam neturtinę žalą, turi teisę pervesti jo paties pasirinktai institucijai.

Taip pat teismo civiliniu ieškiniu yra prašoma įpareigoti civilinį atsakovą, t.y. kaltinamąjį K. K., viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją, t.y. apie tai paskelbiant savo „Facebook“ paskyroje, viešą paskelbimą išlaikant ne mažiau nei 3 mėnesius; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose. Papildomai pateikė koks turėtų būti išspausdintas atsiprašymo tekstas bei kuriuose interneto portaluose turėtų būti tikrovės neatitinkančių faktų ir informacijos paneigimas paskelbtas, bei prašo visus komentarus ištrinti jei yra įmanoma (2 t., b. l. 109).

Nors civilinio ieškovas, jo atstovė ir prašo įpareigoti civilinį atsakovą, t.y. kaltinamąjį K. K., viešai per visuomenės informavimo priemones paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją, viešai atsiprašyti atspausdinus jų pateiktą atsiprašymo tekstą, kiek laiko juos išlaikyti, tačiau teismas pažymi, jog BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis baudžiamojo poveikių priemonių, taikomų pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, sąrašas, kuriame nėra numatytų priemonių – įpareigojimo viešai per visuomenės informavimo priemones atsiprašyti, t.y. spausdinti civilinio ieškovo atstovės pateiktą atsiprašymo tekstą, paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją, civilinio ieškovo atstovės, pateikto patikslinimo prie civilinio ieškinio, nurodytuose portaluose, paskyrose, todėl toks prašymas yra atmestinas. Tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, bylos eigą, teismas siūlo kaltinamajam K. K. atsiprašyti nukentėjusiojo R. M. R. viešai per visuomenės informavimo priemonę, patalpinti paneigimą tikrovės neatitinkančių faktų ir informacijos civilinio ieškovo prašomuose paskyrose, portaluose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis posėdžio metu sutiko išspausdinti viešai per visuomenės informavimo priemones atsiprašymo tekstą, ištrinti komentarus bei paskelbti viešai paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių faktų ir informacijos susijusios su R. M. R..

Jeigu kaltinamasis savanoriškai atsisakys atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, t.y. viešai atsiprašyti, ištrinti komentarus bei paskelbti viešai paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių faktų ir informacijos susijusios su R. M. R., nukentėjusysis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio „Asmens garbės ir orumo gynimas“ 1 dalies nustatyta norma, kreiptis į teismą civiline tvarka ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės.

Nukentėjusiajam R. M. R. priteistina iš kaltinamojo K. K. 1600 eurų procesų išlaidų, nes šios jo atstovavimo išlaidos pagrįstos jo atstovės advokatės (advokato padėjėjos) K. V. pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 173, 174, 2 t., b. l. 95-98).

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kompaktinis diskas, į kurį įrašyta K. K. savanoriškai pateikta savo paskyros „K. K.“, esančios socialiniame tinklapyje „www.facebook.com“, istorija laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., b. l. 140-142) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos D. Z. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant K. K.įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. K. nukentėjusiajam R. M. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. K. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo R. M. R. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su paskyros „K. K.“, esančios socialiniame tinklapyje „www.facebook.com“, istorija laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).