- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-1549-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05420-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui
- Trečiasis asmuo
- R. N.
- Advokatai
- Artūras Sebeika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-954-571/2018 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui, trečiajam asmeniui R. N. dėl viešojo administravimo aktų panaikinimo bei įpareigojimo parduoti namų valdos žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2017-10-23 sprendimo Nr.1SS-2577-(7.5.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017-08-10 akto Nr. 20ŽN-133, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2017-08-28 sprendimo Nr. 20SD-4800-(14.20.45.) "Dėl prašymo parduoti kitos paskirties valstybinę žemę” panaikinimo bei įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti bei parduoti ieškovei namų valdos žemės sklypą, esantį Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) jame esančių statinių eksploatacijai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybėje. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad po 2006-12-08 gyvenamajame name kilusio gaisro išliko ieškovės gyvenamojo namo dalis, siekia suformuoti namų valdos žemės sklypą bei kartu įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei suformuotą namų valdos žemės sklypo dalį.
3. Trečiasis asmuo R. N. pareiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti bei parduoti R. N. žemės sklypą Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje prie pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalių kiemo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į R. N. 1993-06-18 sumokėtas įmokas ir į tuometinę 1993 m. siekiamo įsigyti žemės sklypo rinkos kainą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo R. N. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Nacionalinė žemės tarnyba parengs Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą. Nurodo, kad atsiliepime atsakovė nurodė, kad patikrinus R. N. prašymą parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir prie prašymo pridėtus priedus nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas R. N. bus projektuojamas rengiamame Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame žemės sklypų plane, kurių darbų rengimo pradžią numatoma skelbti 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Kadangi šioje byloje sprendimo priėmimas yra susijęs su dviejų galimai į tą patį žemės sklypą pretenduojančių asmenų konkuruojančiais reikalavimais dėl žemės sklypų prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų suformavimu ir pardavimu, o sprendimą konkrečių žemės sklypų dydžių ir jų konfigūracijos priims atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas žemės sklypo planas yra reikalingas byloje nagrinėjant iškilusį ginčą tarp šalių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymą, sustabdė civilinę bylą Nr. e2-954-571/2018, iki Nacionalinė žemės tarnyba parengs Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė A. N., tiek trečiasis asmuo R. N., iš esmės pretenduoja į tą patį nesuformuotą, laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris turi būti suformuotas ir leista ar neleista išsipirkti ieškovei ir trečiajam asmeniui.
7. Teismas pažymėjo, kad tik Nacionalinei žemės tarnybai parengus Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, tiek šalims, tiek teismui taps aišku, kokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas trečiajam asmeniui ir kokia sklypo dalis bei kokiu pagrindu bus suformuota ieškovei. Teismas sprendė, kad bylos sustabdymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes plano rengimo darbų pradžia yra numatyta 2018m. rugpjūčio mėnesis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė A. N., kurios interesams atstovauja advokatas Artūras Sebeika, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė faktiškai pradėjo administracinę procedūrą dėl sklypo suformavimo R. N.. Kadangi trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo, kad sklypą suformuoti ir parduoti įpareigotų teismas, susidarė situacija, kad tą patį klausimą nagrinėja ir teismas, ir Nacionalinė žemės tarnyba. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi atsakovė, Nacionalinė žemės tarnyba, privalo sustabdyti sklypo formavimo procedūrą, kol sprendimo šiuo klausimu nepriims teismas. Teismas bylą sustabdė tam, kad paaiškėtų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kurio ji priimti esant pareikštam tapačiam reikalavimui teisme, neturi teisės ir klausimo sprendimą privalo stabdyti.
8.2. Iš bylos esmės aišku, kad ieškovei A. N. projekto rengimo metu nebus projektuojamas joks žemės sklypas, o tai reiškia, kad net ir jį parengus netaps aišku, kokia sklypo dalis bus suformuota ieškovei. Teismo nurodytas bylos sustabdymo pagrindas yra išgalvotas, neegzistuojantis ir byla sustabdyta nepagrįstai bei neteisėtai.
8.3. Teismas bylą sustabdė dėl to, kad po projekto parengimo paaiškėtų, ar trečiajam asmeniui bus suformuotas jo pageidaujamas sklypo plotas, nors trečiasis asmuo to ploto nenurodo. Teismas tikisi, jog trečiojo asmens atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba priims jam tinkantį sprendimą, o štai ieškovės jau ir taip pažeista teisė bus dar labiau pažeista, nes teismas po projekto patvirtinimo tikisi, kad ieškovė turės tikslinti ieškinį.
8.4. Teismas bylą sustabdė vien tam, kad įsitikintų, ar kartais sklypo formavimo metu ateityje nebus pažeistos trečiojo asmens teisės, o realiai pažeistas ieškovės teises ignoravo ir jų negina, nors ieškovės teisių pažeidimas tęsiasi jau ilgą laiką. Tokiu atveju kyla abejonių dėl teismo nešališkumo - konstatavęs, kad nėra aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, teismas imasi priemonių palaukti, kad gal būt kas nors paaiškės, o tai neabejotinai vilkina bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. N., kurio interesams atstovauja advokatas A. Š., prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, o ieškovė inter alia pareiškė ieškinio reikalavimą parduoti žemės sklypą, tokio žemės sklypo įsigijimui yra būtinas tam tikras atitinkamo žemės sklypo projektas. Nesant tokio projekto, nėra ir valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo objekto. Taigi, nesustabdžius šios bylos, kol atsakovė parengs tam tikrą žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, šio Ieškovės reikalavimo patenkinti nėra teisinių galimybių, nes šioje civilinio proceso stadijoje nėra Ieškovės prašomo parduoto objekto - parduodamo žemės sklypo.
9.2. Kadangi civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas parduoti žemės sklypą, šioje civilinėje byloje turi būti nustatoma aplinkybė koks yra ieškovės prašomas parduoti žemės sklypas ir ar tokio žemės sklypo pardavimas pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises. Tokia aplinkybė gali būti nustatyta tik kai atsakovė atliks įstatyme jai numatytą funkciją parengs Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, kuriame bus nurodyti konkretus ieškovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų formuojami žemės sklypai.
9.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovė ir teismas šiuo metu nagrinėja tą patį klausimą, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projektų regimas yra būtent atsakovės, o ne teismo kompetencija.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakove Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 27 str. 5 d.
10.2. Teismas pasinaudojęs jam suteikta diskrecijos teise, įvertinęs bylos sustabdymo būtinumą pagal byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, priėmė motyvuotą nutartį, kurios nėra pagrindo panaikinti ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė civilinę bylą iki Nacionalinė žemės tarnyba parengs Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju sustabdymo pagrindu, nustatęs, kad ieškovė A. N. ir trečiasis asmuo R. N. iš esmės pretenduoja į tą patį nesuformuotą, laisvą valstybinės žemės sklypą, kad tik Nacionalinei žemės tarnybai parengus Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, šalims ir teismui bus aišku, kokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas trečiajam asmeniui ir kokia sklypo dalis bei kokiu pagrindu galės būti suformuota ieškovei, sprendė esant tikslinga nagrinėjamą bylą sustabdyti iki atsakovė parengs Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylos sustabdymas vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu fakultatyviuoju pagrindu yra paliktas teismo diskrecijai, ši diskrecija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
6. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nepagrindė bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą tikslingumo, t. y. kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad bylos sustabdymas nevilkins jos nagrinėjimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiausia reikia nustatyti ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas VAI 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, taip jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-365- 261/2015). Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 5 p. žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami, o ne suformuojami, grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirojo skundo argumentas nelaikytinas nepagrįstu.
8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog tik Nacionalinei žemės tarnybai parengus Marijampolės savivaldybės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, tiek šalims, tiek teismui taps aišku, kokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas trečiajam asmeniui ir kokia sklypo dalis bei kokiu pagrindu bus suformuota ieškovei, yra nepagrįstas. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė, gindama savo pažeistas (ieškovės nuomone) teises, skundžia administracinius aktus, kuriais atsakovė atsisakė ieškovei parduoti namų valdos žemės sklypą jame esančių statinių eksploatacijai, ir prašo įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir parduoti namų valdos žemės sklypą prie ieškovės turimų statinių. Taigi, ieškovei projekto rengimo metu nebus projektuojamas joks žemės sklypas, o tai reiškia, kad net ir projektą parengus netaps aišku, kokia sklypo dalis bus suformuota ieškovei.
9. Atsakovė atsiliepime trečiąjį asmenį informavo, jog jo prašomas parduoti sklypas bus formuojamas, tačiau trečiasis asmuo pareiškia byloje savarankiškus reikalavimus, pripažindamas, kad jo teisės šiuo metu nėra pažeistos, bet ateityje, atsižvelgiant į projekto rengimo metu suformuotą sklypą, gali būti pažeistos, todėl pareiškia prašymą stabdyti bylą, iki paaiškės naujos aplinkybės ir galbūt atsiras nauji įrodymai apie jo galimą teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prašymas sustabdyti bylą yra pagrįstas, argumentuodamas, kad ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais tikslins savo ieškinius ar trečiasis asmuo išspręs ginčą taikiai. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas tikisi, jog trečiojo asmens atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba priims jam tinkantį sprendimą, o štai ieškovės jau ir taip pažeista teisė bus dar labiau pažeista, nes ieškovė turės tikslinti ieškinį. Taigi, teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovė turi pagrindo manyti, jog jos realiai pažeista teisė neginama, o dar tik ateityje galimai būsianti pažeista teisė ginama bylos sustabdymu tam, kad būtų galima įsitikinti, ar galimai nebus pažeista.
10. Trečiojo asmens nuomone, nesustabdžius šios bylos tol, kol atsakovė parengs tam tikrą žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilygintą žemės sklypų planą, teismas neturi teisinių galimybių patenkinti ieškovės reikalavimą, nes šioje civilinio proceso stadijoje nėra ieškovės prašomo parduoto objekto - parduodamo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškinio tenkinimo galimybių nagrinėjimas šiuo atveju nėra apeliacijos objektas, ir pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas apibrėžia teismui bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
11. EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtas procesinis sprendimas, kuriame iš byloje nustatytų aplinkybių padarė vieną ar kitą išvadą, nėra pagrindas daryti prielaidai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymą, todėl skundžiama 2018 m. birželio 12 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti.
Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.