Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Apeliacija2019-09-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
1A-243-557/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56836-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja L. Venckuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56836-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.1.; 2.4.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuTARTisLietuvos respublikos vardu

2019 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant A. M. šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendžiu priteista iš A. M. 313, 89 Eur turtinės žalos atlyginimui UAB „Kesko Senukai Lithuania“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., apie 20.00 val., būdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančiame prekybos centre „Senukai“, Šilutės pl. 35/35A, Klaipėdoje, pagrobė 99,99 Eur vertės akumuliatorinį gręžtuvą „Dewalt DCD710C2“, 199 Eur vertės tiesinį pjūklą „Dewalt DWE305PK-QS“ bei 14,90 Eur vertės sportinį krepšį. Iš viso pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 313,89 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti jam paskirtą viešųjų darbų bausmę į bet kokio dydžio baudą, nes jis turi galimybę įsidarbinti ir gauti gerą atlyginimą. Įsidarbinti jis negalės, jei bus priverstas dirbti neatlygintinai viešuosius darbus. Todėl apeliantas prašo neatimti jam karjeros galimybių ir leisti savo kaltę, kurią pripažįsta ir pasižada ateityje nebenusikalsti, išpirkti bauda.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. M. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta viešųjų darbų bausme ir prašo ją pakeisti bauda, nurodydamas, kad turi galimybę įsidarbinti ir sumokėti jam paskirtą baudą, o dirbdamas neatlygintinai viešuosius darbus prarastų galimybę įsidarbinti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. M. skyrė švelniausią savo rūšimi bausmę – viešuosius darbus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. M. už padarytą tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, artimą straipsnio sankcijos vidurkiui viešųjų darbų bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. M. nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad A. M. teisiamas ne pirmą kartą, tačiau ankstesni teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, šiuo metu legaliai nedirba, nusikaltimu padarė žalą, kurios neatlygino (nurodė, kad neturi lėšų žalos atlyginimui, nes turi daug skolų). Įvertinęs šias nuteistąjį A. M. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurią atlikti A. M. nurodė sutinkantis.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. M. bausmei individualizuoti, vertinimo tiek parenkant bausmės rūšį – viešuosius darbus, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Kaip matyti iš apelianto skundo, vienintelis skundo argumentas, kuriuo jis prašo pakeisti viešųjų darbų bausmę į baudą yra tas, kad dėl paskirto viešųjų darbų bausmės jis praras galimybę įsidarbinti ir gauti gerą atlyginimą, dėl to, pasak apelianto, jis galėtų susimokėti jam paskirtą baudą, jeigu tokia bausmė jam būtų paskirta vietoj viešųjų darbų bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam A. M. už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė yra švelniausia savo rūšimi, todėl skirti A. M. baudą, kuri yra griežtesnė savo rūšimi bausmė, vien tuo pagrindu, kad A. M., kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, turėtų galimybę įsidarbinti ir gauti gerą atlyginimą, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Taigi galimybės griežtinti nuteistajam bausmę pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą nenumato ir baudžiamojo proceso įstatymas. Kita vertus, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nuteistasis nurodė, kad neturi lėšų žalos atlyginimui, nes turi daug skolų, ir sutiko, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, taigi deklaratyvus jo apeliacinio skundo argumentas, kad jis turi galimybę įsidarbinti ir gauti gerą atlyginimą, nesant jokių objektyvių tokius apelianto teiginius pagrindžiančių duomenų (A. M. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie įsidarbinimo galimybę), vertintinas kaip apelianto siekis, kad jam būtų paskirta jo pageidaujama bausmės rūšis – bauda. Akivaizdu, jog nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus net ir artimą minimaliam dydžiui baudą (BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda), tokio dydžio baudos sumokėjimas oficialiai niekur nedirbančiam ir skolų turinčiam nuteistajam taptų nepakeliama finansine našta. Taigi baudos bausmė, kurią prašo skirti apeliantas, akivaizdžiai nebūtų efektyvi ir nepasiektų savo tikslų.

9. Be to pažymėtina, jog jei bausmės vykdymo procese nuteistajam A. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė vykdymo proceso metu būtų pakeista į baudą (BK 46 straipsnio 7 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles), jos dydis pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto taisykles būtų žymiai mažesnis nei numatyta minimali bauda (50 MGL) už A. M. inkriminuotą nusikaltimą. Be to, pagal BK 46 straipsnio 5 dalį, jeigu nuosprendžio vykdymo metu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Dėl išvardytų motyvų skirti apeliantui jo pageidavimus tenkinančią bausmės rūšį nėra pagrindo.

10. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Linas PauliukėnasRemigijus PreikšaitisZigmas Pocius