Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-620-991/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-620-991/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Acountera“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu buvo priteista iš atsakovo V. P. 3 346,85 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 346,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „A.“ bei priteista iš atsakovo V. P. 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 24 d.

2019 m. gruodžio 18 d. teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) V. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-620-991/2018 pagal ieškovės BUAB „A.“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Acountera“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo. Prašo ieškinį atmesti arba bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o iš ieškovės priteisti atsakovui 3 522,69 Eur skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisme gautas suinteresuoto asmens BUAB „A.“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Acountera“, atsiliepimas į pareiškėjo prašymą. Nurodo, jog pareiškėjo V. P. teismui pateikti argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-620-991/2018 ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, taip pat priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o iš BUAB „A.“ priteisti V. P. 3 522,69 Eur skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo teiginys, kad „naujai suformuota LAT praktika lėmė naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, rodančias, kad teismai nagrinėjamoje byloje neteisingai taikė teisės aktus ir iš esmės neteisingai išsprendė ginčą, o tai suponuoja pagrindą proceso šioje byloje atnaujinimą“ yra teisiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Turtinės žalos atlyginimas iš V. P. buvo priteistas ne CK 6.930¹ straipsnio, o CK 2.87 straipsnio pagrindu, todėl vadovautis nauja teismų praktika, kurioje suformuluota nauja teisės taikymo taisyklė dėl CK 6.930¹ taikymo, suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į aptariamos bylos aplinkybes, nereikėtų. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad šioje byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui ir teismams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-620-991/2018, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, ir joje keliamą teisės klausimą, ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog V. P. nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje naujai suformuota praktika, kurią pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimta tik 2019 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu procesinis sprendimas siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo priimtas 2018 m. sausio 3 d. (įsiteisėjo 2018 m. birželio mėn.). Taigi aplinkybės, kurias pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-620-991/2018 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nurodė, jog suinteresuoto asmens nuomone, po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, ji negali būti laikoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, pareiškėjas V. P. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės BUAB „A.“ ieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-620-991/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams padavė 2019 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas nurodo, jog CPK nustatyto termino nėra praleidęs, nes terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškėjas nėra praleidęs.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, nebuvo ir negalėjo būti žinomos tiek atsakovui, tiek bylą nagrinėjusiems teismams bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad civilinės bylos Nr. e2-620-991/2018 nagrinėjimo metu taikytą teismų praktiką iš esmės pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, kuri 2019 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo bylą Nr. e3K-7-278-469/2019 ir pasisakė, jog įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, neturi teisės ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Taigi, LAT, apibendrindama įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad jei tokia teismų praktika būtų buvusi suformuota ieškovės ieškinio padavimo teismui metu, pirmos instancijos teismas nebūtų turėjęs teisės jo apskritai priimti, nes jį padavė civilinio proceso prasme nesuinteresuotas asmuo, kurio teisės nebuvo pažeistos, o antros instancijos teismas būtų privalėjęs bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl tos pačios priežasties, t. y. kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir tokia byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad naujai suformuota LAT praktika lėmė naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, rodančias, kad teismai nagrinėjamoje byloje neteisingai taikė teisės aktus ir iš esmės neteisingai išsprendė ginčą, o tai suponuoja pagrindą proceso šioje byloje atnaujinimui. Pareiškėjas teigia, jog šios aplinkybės jam tapo žinomos susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip ją apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma. Naujai suformuluota praktika taikytina į ateitį, sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nustatomos pateikiant naujus įrodymus dėl naujai paaiškėjusių faktų. Kadangi pareiškėjas neteikia jokių naujų įrodymų ir nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, tai nėra pagrindo vertinti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Įvertinus tai, kad pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 12, 178, 185, 366 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-620-991/2018 dėl žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.