Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-151-1127/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
eII-151-1127/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01973-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
  • 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-151-1127/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01973-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.9; 17.11.3; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Lukrecijai Maconkaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28151-2025 (ROIK: 25289127919).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28151-2025 (ROIK: 25289127919) A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2025 m. spalio 27 d. 18.07 val. Vilniaus miesto sav., Kirtimų – Eišiškių pl., vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, nesilaikė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas“ reikalavimų, sankryžoje pasuko į kairę. Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Būdamas pradedantysis vairuotojas teisę vairuoti prarado nesilaikydamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 punkto reikalavimų. Nutarime konstatuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – Taisyklės) 8, 14 punktų reikalavimus. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį pareiškėjui paskirta 45 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį - 350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjui skirta galutinė 350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą ANK 424 straipsnio 3 dalies apimtyje ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies nutraukti, arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nustatant nutarime nurodytos baudos dydį – 45 Eur, arba pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikant ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo, paliekant galioti nutarimą ANK 417 straipsnio 1 dalies apimtyje arba priimti kitą, teismo nuožiūra, teisingą sprendimą.

Skunde pažymima, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 5 punktas numato vairuotojo pažymėjimo išdavimo procesą pradedantiesiems vairuotojams, šis galioja 3 metus, su galimybe po 2 metų jį pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tiek pats straipsnis, tiek jo nuostatos nėra savaime skirtos apibrėžti ir nustatyti vairuotojo pažymėjimo (ar teisės vairuoti) netekimo atvejus, todėl neturėtų būti aiškinamos teisės vairuoti atėmimo kontekste. Taip pat, SEAKĮ 22 straipsnio 5 punktas nurodo, kad pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET, privalo per 1 metų laikotarpį baigti papildomą vairuotojų mokymą, tačiau nenurodomos tokio veiksmo neatlikimo pasekmės. Straipsnio dalis sistemiškai nustato vairuotojo pažymėjimo pradedantiesiems vairuotojams galiojimą įprastu atveju – t. y. 3 metus, bei numato galimybę, po 2 metų (nesant KET pažeidimų) jį pasikeisti į 10 metų vairuotojo pažymėjimą, atitinkamai, galima išvesti, jog atlikus KET pažeidimą (ir nebaigus papildomo vairuotojų mokymo), pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas savaime nenustoja galioti, teisė vairuoti nėra atimama, tačiau vairuotojo pažymėjimas tokiu atveju nustoja galioti suėjus nurodytam 3 metų laikotarpiui, po kurio asmuo turėtų pakartotinai išsilaikyti visus reikiamus vairavimo egzaminus bei gauti „naują“ vairuotojo pažymėjimą, o ne jį „pakeisti“. Atkreipia dėmesį, kad AB „Regitra“ sistemoje jam suteiktas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, todėl sprendžia, kad teisė vairuoti nėra atimta, teisė vairuoti pareiškėjui nėra pasibaigusi. Per nustatytą 1 metų laikotarpį nebaigė papildomų mokymų, tačiau tokio veiksmo pasekmė nėra teisės vairuoti atėmimas, o tik draudimas pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į galiojantį 10 metų laikotarpį. Supranta ir pripažįsta, kad suėjus 3 metų pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo laikotarpiui turės išsilaikyti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimo išdavimui privalomus egzaminus, po ko įgaus teisę gauti „naują“ vairuotojo pažymėjimą. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjo pažeidimas neatitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies nurodyto pažeidimo turinio, t. y. transporto priemonę vairavo turėdamas teisę vairuoti (ji nebuvo panaikinta), turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą, bei teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo sustabdyta. Sutinka su ANK 417 straipsnio 1 dalies apimtyje nustatytu pažeidimu ir jam neprieštarauja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistu. Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo pareiškėjo argumentai grindžiami klaidinga prielaida, jog galiojantis vairuotojo pažymėjimas savaime reiškia galiojančią teisę vairuoti transporto priemones. Šie du teisiniai institutai nėra tapatūs. Vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens įgytą kvalifikaciją, o teisė vairuoti yra teisė, kuri gali būti apribota ar prarasta įstatymo pagrindu, neatsižvelgiant į tai, ar pats dokumentas fiziškai paimtas iš asmens. Administracinio nusižengimo teisenoje vairuotojo pažymėjimas iš pažeidėjo nepaimamas, todėl jo turėjimas ar galiojimas savaime nepaneigia teisės vairuoti praradimo fakto. Pareiškėjas, būdamas pradedantysis vairuotojas, per įstatyme nustatytą terminą nebaigė papildomų vairuotojų mokymų, todėl teisę vairuoti prarado įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad vairuotojo pažymėjimas formaliai dar buvo galiojantis. Dėl šios priežasties pareiškėjas pagrįstai pripažintas vairavęs transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas raštu papildomai paaiškino, kad įvykęs ANK 417 straipsnio 1 dalies pažeidimas kilo dėl neapdairumo, tinkamai neįvertinus, kad 2025 m. spalio 26 d. įvyko laiko persukimas atgal, o vairuojamame automobilyje laikas pakoreguotas nebuvo, tuo metu vertino, jog daro teisėtą veiksmą 19.07 val. (tuo metu, kai sukimas būtų buvęs teisėtas), tačiau realus laikas buvo 18.07 val. Pažeidimas savo esme žalos ar neigiamų pasekmių kitiems nesukėlė, buvo mažo pavojingumo. Šį pažeidimą, kaip minėta skunde, pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi. ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimas padarytas pareiškėjui būnant įsitikinus, kad turi teisę vairuoti, kadangi AB „Regitra“ rodė galiojantį pažymėjimą, o iš prieš tai buvusių policijos surašytų protokolų nebuvo informuotas, kad privalo išlaikyti papildomus vairuotojų mokymus per nustatytą terminą, ir, kad to neatlikęs, galės netekti teisės vairuoti. Nei AB „Regitra“, nei Lietuvos policija papildomai neinformuoja apie prievolę išlaikyti papildomus mokymus po jos nustatymo. Problematika buvo identifikuota ir viešai prieinamuose šaltiniuose, kas leidžia manyti, jog tai yra dalinai sisteminė problema. Straipsnyje nurodoma, kad „Vis dėlto Regitra matydama, kad klientams dėl esamos situacijos kyla klausimų, ėmėsi iniciatyvos ir drauge su Policija ieškojo sprendimų, kaip tinkamai informuoti klientus apie padarytus pažeidimus“. Manytina, jog abi paminėtos institucijos šią problemą žino bei ją supranta. Nuo pradinio pažeidimo atlikimo (po kurio turėjo išlaikyti papildomus vairuotojų mokymus) iki ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo, buvo ne kartą sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tikrindami jo pažymėjimą nebuvo nustatę jo negaliojimo fakto, todėl manė, jog turi teisę vairuoti. Jei būtų tinkamai informuotas apie papildomų mokymų būtinumą, tikėtina, kad iki termino jas būtų išsilaikęs. Net ir nustačius ANK 424 straipsnio 3 dalies teisėtą pritaikymą, prašo atsižvelgti, kad neturėjo tyčios atliekant šį veiksmą, o tik dėl netinkamo susipažinimo. Kartu nurodo, kad neatliko pavojingų teisės aktų pažeidimų, nevartoja alkoholinių priemonių, psichologinių problemų neturi. Jo įprasta darbinė veikla susijusi su automobilio vairavimu, uždarbiauja būdamas „Wolt“ kurjeriu, todėl ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas ženkliai apriboja jo galimybę užsiimti įprasta veikla. 2026 m. sausio 22 d. išlaikė vairuotojų teorijos egzaminą „Regitroje“ ir šiuo metu ruošiasi praktinei egzamino daliai, kuri numatyta 2026 m. vasario 3 d. Todėl teisės vairuoti apribojimas neatliktų savo paskirties, kadangi bus oficialiai įrodęs gebėjimą vairuoti. Dėl savo atliktų veiksmų nuoširdžiai gailisi ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Paaiškino, kad pirmą kartą įgijo teisę vairuoti 2019 m., ją prarado dėl administracinio nusižengimo, po kelių metų, 2023 m., gavo naują vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad reikia baigti mokymus, po pirmojo 2023 m. balandžio arba gegužės mėnesį pažeidimo padarymo, nežinojo, kadangi jį gavo elektroniniu būdu ir jame nebuvo nurodyta. Nusižengimas padarytas dėl to, kad lenkimo manevrą atliko per ištisinę liniją, be posūkio signalo. Su SEAKĮ susipažinęs, suprato, kad reikės mokymų. Apie tai buvo informuotas vieną kartą, policijos pareigūnams jį sustabdžius 2024 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį, nusižengimo padarymo metu. Dėl kursų tiksliai nesidomėjo, tik apie patį nusižengimą. Nuo 2024 m. iki 2025 m. spalio 27 d. pažeidimo nesiėmė jokių veiksmų dėl to, ką reikia atlikti. Vairuotojo pažymėjimą tikrindavo „Regitros“ puslapyje.

Institucijos įgaliotas atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju, A. R. skundžiamu nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. spalio 27 d. 18.07 val., Kirtimų-Eišiškių pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas“ reikalavimų, sankryžoje pasuko į kairę. Taip pat, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kuomet, būdamas pradedantysis vairuotojas, teisę vairuoti prarado nesilaikydamas SEAKĮ 22 straipsnio 5 punkto reikalavimų.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas nereguliuojamoje sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas“ reikalavimų, sankryžoje pasuko į kairę. A. R. pripažino kaltę, paaiškino, kad nebuvo automobilyje atsuktas laikrodis ir pasuko neleidžiamu laiku. Asmuo neginčija nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį bei paskirtos nuobaudos dydžio, dėl to teismas plačiau šioje dalyje nepasisakys. A. R. vertinimu, jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kadangi jo vairuotojo pažymėjimas galiojo, o nebaigus papildomų vairuotojų mokymų savaime galioti nenustoja ir teisė vairuoti neatimama. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Priešingai pareiškėjo teiginiams, minima teisės norma aiškiai nurodo terminą, per kurį asmenys privalo baigti papildomą mokymą.

SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad papildomas vairuotojų mokymas vykdomas: 1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata.

Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad minimas įstatymas nenurodo pasekmių, per nustatytą terminą nebaigus papildomų vairuotojų mokymų, tačiau šis klausimas detaliau reglamentuotas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (toliau – Aprašas). Pastarojo 8 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Vairuotojų registre paskelbiamas negaliojančiu.

Vadovaujantis teismui pateikta skundo medžiaga, pareiškėjas teisę vairuoti įgijo 2023 m. balandžio 11 d., t. y. tapo pradedantysis vairuotojas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjui buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. Vilniuje, Mechanikų g., vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkdamas nerodė atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų. Pareiškėjas įvykdė administracinį nurodymą, sumokėdamas paskirtą 15 Eur dydžio baudą 2023 m. gegužės 18 d. Taigi, vadovaujantis aukščiau pacituotu teisiniu reguliavimu, būdamas nubaustas už atitinkamą KET pažeidimą, būtent per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą. To nepadarius, asmuo prarado teisę vairuoti.

Šiuo atveju, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, vairuotojo pažymėjimo, kaip dokumento, galiojimo data nėra susijusi su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą yra pradedantysis vairuotojas – jam 2017 m. spalio 7 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau jis taip pat nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metu nuo pažeidimo padarymo dienos, dėl ko vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Paties pareiškėjo teigimu, jį policijos pareigūnai buvo sustabdę dar 2024 m. rugpjūtį ar rugsėjį bei pasakė, kad turi išklausyti kursus per vienerius metus, tačiau pareiškėjas per visą šį laikotarpį jokių veiksmų taip ir nesiėmė. Tai, kad už kitus nusižengimus jį sustabdę policijos pareigūnai nenurodė, kad asmuo teisės vairuoti neturi ar kad VĮ „Regitra“ apie šias aplinkybes neinformavo, pastarojo atsakomybės nešalina. Kaip minėta, asmuo jau ne pirmą kartą yra pradedantysis vairuotojas, todėl teisės aktuose įtvirtintos sąlygos jam turėjo būti žinomos, jis pats turėjo dėti pastangas išsiaiškinti jam, kaip vairuotojui, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės ribojimus, neperkeliant šios pareigos kitoms institucijoms.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Institucija pagrįstai nustatė, kad 2025 m. spalio 27 d. A. R. transporto priemonę vairavo tokios teisės neturėdamas, kadangi jis, būdamas pradedantysis vairuotojas, šia teisę prarado nesilaikydamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 punkto reikalavimų. Pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. A. R. paskirta 350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Pateikdamas papildomus paaiškinimus, pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pareiškėjas grindžia padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, kad nebuvo tinkamai supažindintas, informuotas apie papildomų mokymų būtinumą, taip pat tuo, kad teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines funkcijas – dirba „Wolt“ maisto kurjeriu, kas yra pagrindinė jo veikla.

Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbine veikla yra pakankamai dažnos vairuojančiam asmeniui ir jos savaime nėra laikytinos išskirtinėmis. A. R. teisme nurodė, kad sveikatos problemų neturi, gyvena Vilniaus mieste, taigi nėra pagrindo vertinti, kad asmuo negalėtų pragyvenimui užsiimti veikla, kuri išimtinai susijusi tik su transporto priemonės vairavimu. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės, įvertintini ir kiti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Iš skundo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A. R. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių bei kitus pažeidimus (2023-2025 m. laikotarpiu baustas 9 kartus). Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, tokios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Kas susiję su paties nusižengimo pobūdžiu bei jo padarymo aplinkybėmis, kaip minėta, asmuo jau ne pirmą kartą susidūrė su specialiosios teisės vairuoti netekimu, būnant pradedančiuoju vairuotoju ir nesilaikius cituojamų teisės aktų nuostatų, nedėjo pastangų įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Tokios aplinkybės rodo atsainų pareiškėjo požiūrį. Šiuo atveju, nei pats nusižengimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti trumpesniam terminui, arba jo apskritai netaikyti.

Skirdama nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, Institucija nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė baudą, artimą minimaliai, bei nustatė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Nei teisės pažeidimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės ar paties pareiškėjo asmenybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ar neproporcinga. Teismas nenustatė jokių aplinkybių taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant jam specialiosios teisės atėmimo ar nustatant mažesnį jo terminą. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tad naikinti ar keisti jį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas yra atmetamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28151-2025 (ROIK: 25289127919) palikti nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė