- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1826-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00456-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolio Aleksandro Selezniovo kontora, Danske bank A/S, J. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-03 nutartimi atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-15 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-03 nutarties atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kada pareiškėjas gavo skundžiamą nutartį, kadangi apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos priėmimo, o ne nuo gavimo (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip neįrodytus, jog jis negalėjo pateikti atskirojo skundo laiku, nes EPP sistema, per kurią teismui teikiami dokumentai, neveikė. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą teikė ne 2014-10-10, o 2014-10-11.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, o pareiškėjo atskirąjį skundą priimti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, neįvertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas šį terminą praleido. Pasak pareiškėjo, terminas buvo praleistas nežymiai, nepažeidžiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Be to, terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausomų nuo pareiškėjo valios. Pasak apelianto, Klaipėdos apylinkės teismo 2014-10-03 nutartis buvo surašyta ir paskelbta elektroninėje byloje tik 2014-10-07. Dėl to pareiškėjas turėjo tik tris dienas atskirajam skundui parengti. Taip pat nurodo, kad atskirojo skundo paduoti negalėjo paskutinę apskundimo dieną dėl to, jog neveikė elektroninė sistema. Skundą taip pat buvo bandoma paduoti ir sekančią dieną (šeštadienį), tačiau jo taip pat pateikti nebuvo galima dėl sistemos gedimų, tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti ir teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje A. Z. v. V. P. , bylos Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Aritėja“ v. UAB „Bars Lit“, bylos Nr. 2-292/2008.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas procesinius dokumentus pateikė elektroniniu būdu. Dėl to jis neprivalėjo ateiti į žodinį nutarties paskelbimą, o turėjo pagrįstą lūkestį su nutartimi susipažinti elektroniniu būdu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teisėja 2014-10-03 nutartį, kuria atsisakė iškelti bankroto bylą, į sistemą įkėlė tik 2014-10-06. Dėl to laikytina, jog pareiškėjas su šia nutartimi susipažino 2014-10-07 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Neįvertinęs šių aplinkybių ir neatnaujinęs termino atskirajam skundui pateikti pirmosios instancijos teismas iš esmės užkirto pareiškėjo teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienas asmuo turi teisę, jog dėl jo teisių ir pareigų priimtą sprendimą patikrintų aukštesnės instancijos teismas.
Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 78 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, ir netinkamai įvertino termino praleidimo aplinkybes atskirajam skundui paduoti. Nurodytos aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2014-10-03 nutarties paduoti ir bylą su atskiruoju skundu perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkei (CPK 307 straipsnio 2 dalis, CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui V. P. (V. P.) atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2014-10-03 nutarties paduoti.
Bylą su atskiruoju skundu perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.