Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1402-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
2S-1402-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00617-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Suinteresuotas asmuo
O. I., V. I.
Pareiškėjas
J. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1402-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00617-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.1.18.2.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotųjų asmenų O. I. ir V. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. I. prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys O. I., V. I., antstolis S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis S. V., remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio nuostatomis, pateikė teismui 2018 m. vasario 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – Aktas) (b. l. 2), nurodydamas, kad jo kontoroje buvo vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. e2-3997-292/2017, kurį išdavė Alytaus rajono apylinkės teismas, dėl įpareigojimo skolininkams V. ir O. I. atlikti veiksmus. Vykdant šį dokumentą surašytas Aktas. Pareiškėja J. I. prašymu (b. l. 16–17) teismo prašė skirti O. I. ir V. I. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. vasario 9 d., iš viso 6 300 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 43–46) pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė O. I. ir V. I. 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 8 d. (įskaitytinai), iš viso 350 Eur, t. y. iš kiekvieno po 175 Eur išieškotojai J. I. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių D. Č. ir J. I. ieškinį atsakovams O. I., V. I., R. I. ir trečiajam asmeniui R. I. dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovių prašymu 2017 m. liepos 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant V. ir O. I., gyvenančius Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pajungti vandenį į gyvenamąjį namą, esantį Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priklausantį D. Č. ir J. I. Teismo nutartis priimta vykdyti antstolio S. V. kontoroje. J. I. prašymu antstolis S. V. 2018 m. vasario 2 d. atvyko į jai priklausantį gyvenamąjį namą ir užfiksavo faktą, kad vanduo į gyvenamąjį namą netiekiamas. Suinteresuotieji asmenys O. ir V. I. patvirtino faktą, kad jų lauko virtuvėje yra elektros skydinė, kurioje išjungus elektros energijos tiekimą nutraukiamas vandens tiekimas į gyvenamąjį namą adresu Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Kartu jie nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vanduo nebuvo tiekiamas dėl vamzdyno gedimo ar kitos objektyvios priežasties. Teismas sprendė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, O. ir V. I. ir anksčiau buvo atjungę vandenį, taip pat nurodė, jog abejoti antstolio užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teismas pripažino, kad vandens tiekimas yra gyvybiškai svarbus, todėl sprendė, jog yra įstatyminis pagrindas skirti O. ir V. I. baudą, skaičiuojant po 50 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d., kai antstolis nustatė pažeidimą, iki 2018 m. vasario 8 d., kadangi 2018 m. vasario 9 d. vandens tiekimas atnaujintas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 62–65) suinteresuotieji asmenys O. ir V. I. (toliau – apeliantai) prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotiesiems asmenims paskirtą 350 Eur baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bauda suinteresuotiesiems asmenims buvo paskirta nepagrįstai, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi suinteresuotieji asmenys buvo tik įpareigoti pajungti vandenį į gyvenamąjį namą Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėta nutartis buvo įvykdyta ir toliau vykdoma (vanduo pajungtas ir tiekiamas), patvirtina byloje pateiktas antstolio 2018 m. vasario 27 d. Aktas, kurio išvadoje nurodoma, jog vanduo netiekiamas tik 2018 m. vasario 2 d. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. balandžio 14 d. vanduo buvo tiekiamas, o tai, kad vandens tiekimas sutriko dėl gręžinio sudėtinių dalių gedimo ir/ar nusidėvėjimo, dar nereiškia, jog apeliantai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tyčia atjungė elektros energiją ir pan. Vandens tiekimo sutrikimo priežastys Akte nenurodytos, vandens tiekimo sutrikimas niekaip nepatvirtina, kad skolininkai pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi suinteresuotieji asmenys nebuvo įpareigoti geriamąjį vandenį išieškotojoms tiekti nepertraukiamai. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra ir negalėjo būti sudarę jokių sutarčių dėl geriamojo vandens ir elektros energijos tiekimo. Teismas neatsižvelgė, kad vandens gręžinys už skolininkų lėšas buvo įrengtas 1992 m., jį daugiau nei 25 metus eksploatuoja ir prižiūri, komunalinius mokesčius moka suinteresuotieji asmenys. Apeliantai nėra ir negali būti laikomi profesionaliais vandens tiekėjais. Vandens tiekimas galėjo sutrikti dėl sistemos gedimo.Pareiškėja atsiliepimu (b. l. 73–77) prašė atskirąjį skundą atmesti, nurodė, kad vykdydami teismo nutartį apeliantai privalėjo užtikrinti nepertraukiamą vandens pajungimą į gyvenamąjį namą, neatjungti elektros. Akte neginčytinai užfiksuotas pažeidimas. Apeliantai nepateikė jų teiginius dėl vandens sistemos gedimo pagrindžiančių įrodymų. Apie menamą gedimą ar vandens šulinyje pasibaigimą ieškovės nebuvo informuotos, nes faktiškai jokio gedimo nebuvo, o vanduo po elektros pajungimo atsirado iš karto. Apeliantų teiginys, kad gedimas, jį nustačius, buvo nedelsiant pašalintas, pakeitus trūkusį vamzdį įšalo metu, nenaudojant jokios technikos, nelogiškas, prieštarauja pareiškėjos ir liudytojos R. I. paaiškinimams, kad jokie žemės darbai nebuvo atliekami. Liudytoja R. I. patvirtino, kad 2018 m. vasario 9 d. iškvietė UAB „Vadena“ atstovus, kurie nustatė, jog vandens netiekimo priežastimi yra elektros atjungimas. Neteisėtą apeliantų elgesį patvirtina ir tai, kad jie nepripažįsta pareigos užtikrinti vandens tiekimą. Antstolis S. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nubaudė apeliantus pinigine bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3997-292/2017 D. Č. ir J. I. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo O. I. ir V. I., gyvenančius Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pajungti vandenį į gyvenamąjį namą, esantį Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvu, kad tokia suvaržymų formuluotė negali būti vertinama kaip įpareigojanti apeliantus užtikrinti vandens tiekimą. Apeliantai nėra vandens tiekėjai, jie negali būti laikomi atsakingais už nuo jų valios nepriklausančius vandens tiekimo sutrikimus. Pritaikyti suvaržymai atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Įvertinus CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį akivaizdu, kad pritaikyti suvaržymai lėmė tiek apeliantų pareigą įsigaliojus nurodytai laikinajai apsaugos priemonei pajungti elektros energiją į gręžinį, kad būtų atnaujintas vandens tiekimas, tiek ir pareigą bylos nagrinėjimo metu nesiimti veiksmų, sąlygojančių vandens tiekimo nutraukimą (neatjungti elektros energijos tiekimo). Nesutikdami su jiems paskirta bauda apeliantai nurodė jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, neatlikę, elektros energijos į gręžinį neatjungę. Apeliantai nurodė, kad vandens tiekimas nutrūko dėl vamzdžio gedimo. Šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą dėl kelių priežasčių. Pareiškėja vandens tiekimo nutraukimo faktą įrodinėjo antstolio surašytu oficialiu dokumentu – Aktu. Šiame dokumente užfiksuota, kad 2018 m. vasario 2 d. vanduo į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas nebuvo tiekiamas. Tiek teismui teiktame prašyme, tiek ir teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėja (2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 27 min. 30 sek. iki 41 min. 00 sek.), taip pat teikdama parodymus liudytoja R. I. (2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 40 sek. iki 1 val. 28 min. 30 sek.) nurodė, kad O. I. apie vandens tiekimo sutrikimus pareiškėjos mamą informavo telefonu 2018 m. vasario 9 d. Tą pačią dieną liudytoja R. I. kartu su UAB „Vadena“ atstovu, dalyvaujant V. I., apžiūrėjo tiek gręžinį, tiek aplinkinę teritoriją, tiek ir patalpą, kurioje yra elektros skydinė. Liudytojos tvirtinimu, nebuvo matyti jokių vandentiekio sistemos gedimo požymių, elektros tiekimas į gręžinį buvo atjungtas. Po atstovo apsilankymo, vandens tiekimas buvo atnaujintas po valandos. Jokių šias aplinkybes paneigiančių argumentų ar įrodymų apeliantai neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantai nepateikė jokių vandentiekio sistemos gedimą ir šio gedimo likvidavimo darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Ginčo įvykiai vyko žiemą. Patys apeliantai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad tuo metu vyravo neigiama temperatūra. Jie taip pat nurodė, kad gedimas buvo identifikuotas 2018 m. vasario 9 d. ir nedelsiant likviduotas. Žinodami, kad dėl vandens tiekimo sutrikimų vyksta teisminiai ginčai ir jų atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantai niekaip neužfiksavo gedimo fakto, jų nurodomo ledo kauburio, kasinėjimo vietos, trūkusio vamzdžio ir pan. Nebuvo nuosekliai paaiškinta ir tai, kokie darbai buvo atlikti likviduojant gedimą, kokia technika tam naudota. Vien tik kvitas apie įsigytą detalę, nesant duomenų, kam ji panaudota, bei apeliantų sūnaus liudijimas teismo posėdyje, įvertinus tai, kad vandens tiekimo sutrikimai buvo fiksuoti dar 2018 m. vasario 2 d., jog vandens tiekimas buvo atnaujintas tą pačią dieną, kai apeliantai nurodė nustatę gedimą, atsižvelgiant į proceso dalyvių nurodytas oro sąlygas ir nesant duomenų apie faktiškai atliktus kasinėjimo ir vandentiekio sistemos tvarkymo darbus, nelaikytini pakankamais įrodymais, kurie patvirtintų apeliantų pozicijos pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Reikšmingais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir į bylą surinktus įrodymus apie tai, kad aptariamas įvykis nebuvo pirmas atvejis, kai buvo nutrauktas vandens tiekimas. 2017 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 87) užfiksuota, kad O. I. 2017 m. vasario 22 d., nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai atjungė vandens padavimą per įrenginį, įrengtą jai priklausančiame ūkiniame pastate, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo teise. Neigiamą apeliantų požiūrį į pareigą užtikrinti elektros energijos tiekimą į gręžinį patvirtina ir jų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, kad pareiškėja be pagrindo ilgą laiką naudojasi jiems priklausančiu gręžiniu, nemoka už sunaudojamą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas dėmesį atkreipia ir į tai, kad 2018 m. vasario 2 d. Akte yra užfiksuota, jog vandens tiekimas yra visiškai nutrauktas. Ši aplinkybė paneigia apeliantų išdėstytas prielaidas, kad vandens tiekimo sutrikimus galėjo lemti gręžinio būklė, galimai užsikišęs filtras ar įtrūkimai vandentiekio sistemoje. Apeliantai neįrodė, kad, esant tokio pobūdžio gedimams, galėtų ne tik mažėti slėgis vandentiekio sistemoje, bet vandens tiekimas visiškai nutrūkti. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010), vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pozicija dėl elektros energijos tiekimo į gręžinį nutraukimo yra ne tik nuosekli, bet ir paremta į bylą surinktų įrodymų visuma, o apeliantų keliamos prielaidos dėl galimos šalutinės vandens tiekimo sutrikimų priežasties yra nenuoseklios, nepagrįstos pakankamais įrodymais. Nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažeidimas tęsėsi nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Ši aplinkybė apeliacine tvarka neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad bauda apeliantams turėjo būti skiriama už 7 dienas, pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Nagrinėjamu atveju reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės. Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas nutraukimas yra nesuderinamas su gyvybiškai svarbiais pareiškėjos ir jos šeimos narių interesais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimai, susiję su vandens tiekimo nutraukimu, yra pasikartojantys. Apeliantai ignoruoja jiems nustatytą teismo įpareigojimą, nepripažįsta pareiškėjos ir su ja gyvenančių asmenų teisių. Be to, apeliantai atskiruoju skundu neįrodinėja, kad bauda yra per didelė, neatitinka jų finansinių galimybių, jos paskyrimas sukurtų neadekvačias pažeidimui pasekmes. Kita vertus, CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas procesinis institutas nėra vienintelė galima neteisėtų veiksmų pasekmė. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalimi, manydama, kad jos interesai buvo pažeisti, pareiškėja turi teisę reikalauti su tuo susijusių nuostolių atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek paskirta bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (po 50 Eur), tiek ir absoliučiu dydžiu apskaičiuota baudos suma – 350 Eur negali būti vertinama kaip neadekvati, pažeidžianti proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą, protingumo ir teisingumo principus.Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinį santykį ir be pagrindo baudą apeliantams paskyrė CPK 771 straipsnio 6 dalies, o ne CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad CPK 771 straipsnio 6 dalis taikoma tada, kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės. Tokiu atveju bauda už sprendimo nevykdymą atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą skiriama taikant specialią procesinę taisyklę, įtvirtintą CPK 145 straipsnio 9 dalyje, ir išieškoma į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojui. Kaip minėta, ieškovui, laimėjusiam bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo patyrusiam nuostolių, įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš skolininko (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Nurodyta aplinkybė pripažįstama pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, pašalinant iš nutarties rezoliucinės dalies nuorodą, kad bauda yra priteisiama pareiškėjai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (8,30 Eur). Kadangi atskirojo skundo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais, valstybei iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama po 4,15 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„J. I. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 8 d. (įskaitytinai), iš viso 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą, t. y. iš kiekvieno po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus).“

Priteisti iš V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4,15 Eur (keturis eurus ir 15 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,15 Eur (keturis eurus ir 15 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas