Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

3.2. Netenkinus pareiškėjo skundo dalies dėl vykdomosios bylos nutraukimo, atsižvelgus į tai, jog vykdomoji byla dar nebaigta, netenkintinas ir jo prašymas dėl vykdymo išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. (toliau – apeliantas) prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0172/08/01165 turi būti nutraukta, nes suėjo baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad teismas rėmėsi abejotinomis spėlionėmis dėl jo finansinių galimybių sumokėti paskirtą baudą, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11. Plungės apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono apylinkės teismas) 2008 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. A2.11-533-474/2008 pareiškėjui (skolininkui) S. K. paskyrė 144,81 Eur baudą. Pareiškėjas per nutarime nurodytą terminą baudos savanoriškai nesumokėjo. Antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01165 vykdo išieškojimą pagal Plungės apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. išduotą nutarimą Nr. A2.11-533-474/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

12. Pagal CPK 584 straipsnio 3 dalį teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo klausimai.

13. Nuo 2015 m. liepos 7 d. galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o, pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. Tačiau šiuo atveju Plungės apylinkės teismo nutarimas priimtas 2008 m. liepos 11 d., o 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, o iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

14. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

15. Plungės apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono apylinkės teismas) 2008 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. A2.11-533-474/2008 antstolio kontorai perduotas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną surašyti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis apie turtinę padėtį ir kt. Šie patvarkymai skolininkui siųsti registruotąja pašto siunta adresu Dupučių k., Kretingos r., ir pasirašytinai įteikti adresatui. Vėliau kiti vykdomojoje byloje antstolio surašyti vykdomieji dokumentai skolininkui siųsti ir kitais žinomais adresais, t. y. (duomenys neskelbtini), Skuodo r., (duomenys neskelbtini), Kretinga, (duomenys neskelbtini), Skuodas. Šie vykdomosios bylos Nr. 0172/08/01165 duomenys patvirtina, kad nutarimas pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdyti termino (tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis).

16. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdymo veiksmai (reguliariai teikė užklausas Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tikrino skolininko duomenis apie paskirtas socialines išmokas, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, tikrino Lietuvos Respublikos gyventojų, kelių transporto priemonių registrų duomenis, areštavo skolininko lėšas, jam priklausančią transporto priemonę, nukreipė skolos išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje) buvo atliekami viso vykdymo proceso metu, todėl nėra dvejų metų nepertraukiamo laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs aktyvių vykdymo veiksmų išieškodamas baudą iš skolininko.

17. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą baudą. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą ir faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, kurios dydis 144,81 Eur. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo pareiškėjo vengimą įvykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Vien pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, tai yra dėl to, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturi ar neturėjo pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos.

18. Vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo senatis, numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje, taikoma tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai, tačiau vykdomoji byla neužbaigiama ir joje yra išieškomos vykdymo išlaidos. Įstatyme nėra numatyta galimybė kitais atvejais taikyti senaties terminą vykdymo išlaidoms išieškoti, todėl vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK 609–611 straipsniuose, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui užvestoje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas nėra grąžintas nei išieškotojui, nei jį išdavusiai institucijai, todėl išieškant vykdymo išlaidas senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir nėra pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taip pat nėra pagrindo, remiantis CPK 611 straipsnio 4 dalimi, taikyti vykdymo išlaidų išieškojimo senatį. Todėl, antstolio veiksmams esant teisėtiems ir nenustačius skolininko teisių pažeidimo vykdymo procese, pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė prašymą priteisti jam iš pareiškėjo 100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (8.161 punktas), nustatytų dydžių, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui J. P. iš pareiškėjo S. K. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.