- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-657-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19383-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Skolininkas
- D. M., VšĮ „Litsafaris“
- Kreditorius
- A. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. T. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja A. M., skolininkas D. M., VšĮ „Litsafaris“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis D. T. kreipėsi į teismą, prašydamas įvertinti skolininko D. M. neveikimą bei skirti teisės aktuose numatytas sankcijas už antstolio reikalavimų ir teismo nutarties nevykdymą. Nurodė, kad antstolis vykdo 2012-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. M. atžvilgiu bei 2013-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo iš D. M. vaiko A. M. naudai. Pažymėjo, kad D. M. tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip VšĮ „Litsafaris“ vadovas savo neveikimu trukdo vykdyti vykdomuosius dokumentus, nevykdo antstolio reikalavimo atlikti išskaitymus iš darbo užmokesčio, pateikti turimą informaciją.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. M. palaikė antstolio pareiškimą, prašė skirti D. M. 1 000 Lt baudą už kiekvieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 nutarties ir antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2012-12-28 bei skirti D. M. 1 000 Lt baudą už kiekvieną 2013-01-22 teismo nutarties ir antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-22 dienos.
Suinteresuoto asmens skolininko D. M. atstovas posėdžio metu su antstolio pareiškimu sutiko iš dalies. Pripažino, kad atstovaujamasis nevykdė nutarčių, tačiau tai, anot jo, įvyko dėl objektyvių priežasčių – sąskaitoms pritaikyto arešto ir sunkios turtinės padėties. Prašė baudos neskirti, o jei būtų pagrindas, kad bauda skirtina, prašė atsižvelgti į tai, kad vykdė visas jam priklausančias pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-29 nutartimi antstolio prašymą patenkino. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog D. M. be svarbių priežasčių neįvykdė antstolio reikalavimų, bei įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, D. M. finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, sukeliamas pasekmes, skyrė jam 500 Lt dydžio baudą valstybės naudai bei 6 000 Lt dydžio baudą už teismo nutarčių nevykdymą išieškotojos A. M. naudai. Teismas, nustatydamas baudos dydį, įvertino ir tai, kad D. M. be svarbių priežasčių neįvykdė antstolio reikalavimų ir teismo sprendimų, įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, o taip pat tai, jog neįvykdyti įpareigojimai liečia nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į išlaikymą bei tinkamas gyvenimo sąlygas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas D. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas piktybiškai ir gana kryptingai šalinosi nuo įpareigojimų vykdymo, ignoruodamas savo nepilnamečio sūnaus interesus ir savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ir juo rūpintis elgėsi nesąžiningai, pažeidė išieškotojos teises, atliko sąmoningus veiksmus, kurie dirbtinai suformavo bedarbio statusą ir mėgina juo prisidengti. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad 2012-12-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl piniginių lėšų arešto trukdė, t. y. darė neįmanoma, vykdyti 2013-01-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino vaiko išlaikymo. Pažymi, jog teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė ir pripažino, kad antstolio patvarkymas dėl 2012-12-28 nutartimi nustatyto uzufrukto atsakovui nebuvo įteiktas nei gyvenamosios vietos adresu, nei per darbovietę. Teismas, skirdamas baudą atsakovui, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatkreipė dėmesio į priežastis, dėl kurių atsakovas nevykdė nutarčių ir antstolio reikalavimų, neįvertino padaryto pažeidimo pobūdžio, atsakovo finansinės padėties, turimų įsipareigojimų, neatsižvelgė į sukeliamas pažeidimo pasekmes ir į tai, kad atsakovui iki šiol nebuvo taikoma jokia atsakomybė už panašaus pobūdžio antstolio reikalavimų nesilaikymą ar teismo nutarčių nevykdymą, ir baudos dydį netinkamai individualizavo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis D. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko teisės ir pareigos numatytos CPK 643 – 644 str. Skolininkas privalo bendradarbiauti vykdymo procese ir nesudaryti kliūčių sprendimo vykdymui. Tačiau skolininkas (atsakovas) be svarbių priežasčių tinkamai ir laiku neįvykdė antstolio reikalavimų bei teismo nutarties.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad atsakovas žinojo apie 2012-12-28 ir 2013-01-22 nutartimis nustatytus jam įpareigojimus, kuriuos jis piktybiškai ir sąmoningai šalinosi vykdyti, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas dirbtinai suformavo bedarbio statusą ir mėgino juo prisidengti. Tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip VšĮ „Litsafaris“ vadovas, atsakovas sąmoningai blogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti 2013-01-22 teismo nutarties vykdymo, savo neveikimu trukdė antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, nevykdė antstolio reikalavimo atlikti išskaitymus iš darbo užmokesčio. Nurodo, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir sąmoningo teismo nutarčių nevykdymo, buvo pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, taip pat nukentėjo nepilnamečio vaiko neturtiniai interesai. Pareiškėjos teigimu, teismo paskirtas baudos dydis nėra didelis ir atlieka minimalią kompensacinę funkciją bei drausminantį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo 2012-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. N2-21952-101/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. M. atžvilgiu bei 2013-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. N2-2112-101/2013 dėl laikino išlaikymo priteisimo iš D. M. vaiko A. M. naudai. Iš antstolio pareiškimo turinio matyti, jog skolininkas ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens vadovas, savo neveikimu trukdo vykdyti vykdomuosius dokumentus, nevykdo antstolio reikalavimo atlikti išskaitymus iš darbo užmokesčio, todėl antstolis prašo skirti baudą skolininkui D. M. už antstolio reikalavimų nevykdymą CPK 585 str. 2 d. pagrindu. Antstolis taip pat prašo skirti skolininkui baudą CPK 771 str. 5 d. pagrindu dėl pareigos netrukdyti A. M. su sūnumi įgyvendinti teisę naudotis atsakovui D. M. nuosavybės teise priklausančiu butu ir bute esančiais baldais nevykdymo.
Pažymėtina, jog CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 18 str.). Už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – įstatymo nustatyto dydžio baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str.).
Skolininkas D. M. atskirajame skunde nurodo, kad nėra jo kaltės už antstolio reikalavimų nevykdymą, teismo priimtos nutarties jis nevykdė dėl objektyvių priežasčių, teismas neįvertino to, kad 2012-12-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl piniginių lėšų arešto trukdė, t. y. darė neįmanoma, vykdyti 2013-01-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino vaiko išlaikymo. Šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad skolininkas piktybiškai ir gana kryptingai šalinosi nuo įpareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad gavęs antstolio patvarkymus, skolininkas D. M. privalėjo juos vykdyti, o ne analizuoti, ar pagrįstai antstolis reikalauja vykdyti teismo nutartį. Skolininkas, t. y. asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642 straipsnis), vykdymo proceso metu turi procesines pareigas, nustatytas CPK 644 str., t. y. skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas proceso įstatyme numatytas pareigas. Skolininkui, kaip ir kitiems asmenims, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi (CPK 18 str., 585 str.). Konstatavus, kad skolininkas antstolio reikalavimų nevykdė piktybiškai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas antstolio prašymu pagrįstai skolininko atžvilgiu taikė procesinio poveikio priemonę – piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, bei, nustatydamas baudos dydį, remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes pagal CPK 585 str. 2 d. dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę, nustačius, kad asmuo neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visų asmenų pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (CPK 18 str.), bei nustatydamas baudos dydį nepažeidė CPK įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.