Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „Salma“ gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas uždarosios akcinės bendrovės „Salma“ turtui.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, UAB „Salma“ kaltinama:

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.4. Teismo skubotumą ir neįsigilinimą į faktinę bylos situaciją rodo tai, kad bendrovei laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas 2025 m. birželio 25 d., nors terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo 2025 m. liepos 29 d. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas ne 6 mėnesiams, o daugiau nei 7 mėnesiams, nevertinant aplinkybių, jog baigiantis 2025 m. sausio 16 d. nutartyje numatytam terminui faktinė situacija galėjo būti pasikeitusi. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams negu jie nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, UAB „Salma“ gynėjo skundo argumentus ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesnysis teismas neįvertino visų laikinam nuosavybės teisės apribojimo taikymo pratęsimui reikšmingų byloje esančių duomenų, todėl nepagrįstai šią procesinę prievartos priemonę pratęsė 6 mėnesiams. Dėl to, įvertinus ir nuosavybės teisių suvaržymo laikotarpį, spręstina dėl pratęsto minėtos procesinės prievartos priemonės termino sutrumpinimo.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji UAB „Salma“ galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinių ieškinių pagrįstumo ir galimo turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas žemesniajam teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą.

10. Visų pirma pažymėtina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo nepaneigia kaltinamosios UAB „Salma“ gynėjo argumentai dėl teismo pasirinkto procesinės prievartos priemonės pratęsimo laiko, t. y. terminas pratęstas likus 1 mėnesiui ir 4 dienoms iki jo pabaigos. Įstatymu nėra reglamentuota (numatyta terminų), kada anksčiausiai turi būti sprendžiamas aptariamos procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas. Iš esmės jis turi būti išspręstas iki tol, kol nepasibaigė ankstesnis terminas. Tačiau teismų praktikoje pažymėta, jog praktika, kuomet pratęsus tokios priemonės taikymo terminą, iš karto vėl yra sprendžiamas toks klausimas, netoleruotina ir neturi būti taikoma. Priklausomai nuo aplinkybių, procesinės prievartos priemonės klausimas turi būti sprendžiamas likus protingam terminui iki ankstesnio pratęsimo pabaigos, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nėra išnykę pagrindai tęsti šios priemonės taikymą ir pan., t. y. pats priemonės taikymo terminas turi būtų proporcingas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-245-487/2022). Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma skunde, negalima teigti, kad teismo sprendimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tolimesnio taikymo kaltinamosios UAB „Salma“ turtui buvo priimtas skubotai (ženkliai per anksti ir pan.). Minėtos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimas spręstas likus 1 mėnesiui ir 4 dienoms iki termino pabaigos, vertinant šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nors skunde užsimenama apie tai, kad per tokį laikotarpį baudžiamojoje byloje gali pasikeisti faktinė situacija, tačiau jokių naujų aplinkybių skundžiamos nutarties priėmimo dienai nebuvo paaiškėję bei jos nebuvo įvardintos ir aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismas turi būti aktyvus. Pagal BPK 151 straipsnio 8 dalį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Taigi, teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo net nepasibaigus paskirtam (pratęstam) tokios priemonės terminui.

11. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų, tarp jų ir UAB „Salma“, atžvilgiu yra pareikšti 3 civiliniai ieškiniai: 1) If P&C Insurance AS filialo civilinis ieškinys dėl 6 542,81 Eur žalos atlyginimo ir 724 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo; 2) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 50 886 Eur žalos atlyginimo; 3) ERGO Insurance SE Lietuvos filialo civilinis ieškinys dėl 3 403,04 Eur žalos atlyginimo. Duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą nėra. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinius ieškinius, šioje baudžiamojoje byloje nustatytas pagrįstai.

12. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, jog nusikalstama turtinė nauda (nusikalstamos veikos rezultatas) gali būti ne tik bet kokio pavidalo turto įgijimas, bet ir turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM). Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2016).

13. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje lakoniškai nurodė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir galimam turto konfiskavimui, tačiau visiškai nepasisakė, kokie duomenys patvirtina šio pagrindo buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Salma“, be kita ko, yra kaltinama tuo, kad bendrovės vadovas ir akcininkas S. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, apgaule UAB „Salma“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 21 753 Eur PVM, išvengė 29 133 Eur (19 074 Eur pelno mokesčio ir 10 059 Eur PVM) mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, apgaule UAB „Salma“ naudai įgijo svetimą, draudimo bendrovei If P&C Insurance AS priklausantį turtą – 4 876 Eur, taip pat nuslėpė kito asmens nusikalstamu būdu įgytų 18 825 Eur neteisėtą kilmę juos panaudojant UAB „Salma“ ūkinėje komercinėje veikloje. Taigi, UAB „Salma“ inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis (galimai padaryta žala valstybei ir draudimo bendrovei, galimai legalizuotas nusikalstamu būdu gautos piniginės lėšos) leidžia svarstyti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Vis tik aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, nors ir nepasisakydamas iš esmės dėl turto konfiskavimo pagrindų, vis tik turėjo bent jau nurodyti, kokie byloje esantys duomenys galimai pagrindžia šio procesinės prievartos priemonės pagrindo egzistavimą (pvz., tam tikri dokumentai, asmenų parodymai ir pan.).

14. Kaltinamosios UAB „Salma“ gynėjo skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatyta galima konfiskuotino turto vertė ar civilinio ieškinio suma, bendrovės turto dydis, kuris būtų proporcingas taikomai procesinei prievartos priemonei, taip pat neįvertinta bendrovės turtinė būklė. Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su tokiais skundo argumentais.

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas varžo asmens teises, todėl toliau tęsdamas taikomos procesinės prievartos priemonės terminą teismas turi nurodyti faktinius bylos duomenis, leidžiančiais jam tokią išvadą daryti, ar imtis veiksmų, kad tokie duomenys būtų nustatyti, jei jų nėra ar nepakanka vienai ar kitai išvadai daryti. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nurodė, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl 60 831,85 Eur žalos atlyginimo. Tuo tarpu, kaip minėta, skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir galimam turto konfiskavimui, tačiau visiškai nepasisakyta, kokia galėtų būti galimai konfiskuotino turto vertė ir koks tas turtas apskritai galėtų būti. Iš kaltinimo aukštesniajam teismui susidaro įspūdis, jog galimai konfiskuotinas turtas yra tik 18 825 Eur vertės, kas atitinka galimai nusikalstamu būdu gautų ir bendrovės veikloje panaudotų piniginių lėšų sumą, nes kitas kaltinime nurodytas sumas yra prašoma priteisti civiliniuose ieškiniuose. Tačiau žemesniajam teismui nenurodžius jokių kitų motyvų apie konfiskuotino turto vertę ar konkrečius daiktus, kurie galėtų būti konfiskuoti kitu pagrindu (pvz. už nusikalstamas lėšas įgytas turtas ir pan.), aukštesnysis teismas negali išsamiai atsakyti dėl šio pagrindo pagrįstumo.

16. Taigi, vertinant tik šiuos duomenis spręstina, jog galimai konfiskuotinas turtas ir civiliniuose ieškiniuose prašoma priteisti žala galėtų sudaryti 79 656,85 Eur sumą (18 825 Eur + 60 831,85 Eur), o laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo atveju pratęstas 395 623 Eur vertės UAB „Salma“ nekilnojamajam turtui. Žemesnės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti tęsiamas žymiai didesnės vertės bendrovės turtui nei galimai būtina tokios priemonės tikslams pasiekti. Be to, kaip teisingai nurodoma skunde, nutartyje buvo privalu įvertinti UAB „Salma“ gynėjo pateiktus duomenis apie bendrovės turtinę padėtį. Šių duomenų visiškai nevertindamas, skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas tik nurodė, kad UAB „Salma“ gynėjo pateikti duomenys apie bendrovės finansinę padėtį gali neatspindėti realios jos vykdomos veiklos situacijos, todėl tokių duomenų, be specialaus apibendrinimo ir analizės, teismas negali objektyviai įvertinti ir jais vadovautis, kaip patikimais. Atkreiptinas dėmesys, jog jau UAB „Salma“ gynėjo 2025 m. sausio 16 d. prašyme nepratęsti taikomos procesinės prievartos priemonės buvo akcentuojami teigiami bendrovės finansiniai rodikliai, tačiau Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Salma“ turtui pratęstas iki 2025 m. liepos 29 d., šis prašymas tik pacituotas nevertinant jame pateiktų duomenų. Tai rodo, kad apygardos teismas nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. birželio 25 d. (šiuo laikotarpiu įvyko 12 teisiamųjų posėdžių) turėjo galimybę imtis tam tikrų veiksmų, siekiant nustatyti, ar dabartinė UAB „Salma“ turtinė padėtis sudarytų pagrindą jos turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti mažesne apimtimi ar jo visiškai netaikyti. Vis dėlto žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės neanalizavo pateiktų dokumentų apie UAB „Salma“ turtinę padėtį, nepasisakė dėl būtinumo toliau laikinai riboti nuosavybės teises būtent į aprašytos apimties turtą, o taip pat nenurodė, kokie konkretūs duomenys jam leidžia spręsti, kad UAB „Salma“ atžvilgiu galėtų būti taikomas turto konfiskavimas ir koks galimas konfiskuotino turto dydis.

17. Kaltinamosios UAB „Salma“ gynėjas skunde nurodo, kad pratęsiant bendrovės turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra trikdoma įmonės veikla, t. y. apsunkintos galimybės skolintis iš kredito įstaigų, todėl sudėtingiau investuoti į naujas parduotuves (įsigyjant papildomą nekilnojamąjį turtą ir įrangą), automobilius, kurti naujas darbo vietas, įtakojami santykiai su tiekėjais ir kt., o tai lemia, jog sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog tokie skundo argumentai savaime nepaneigia laikino nuosavybės taikymo UAB „Salma“ turtui pagrįstumo. Be to, tiek kaltinamosios UAB „Salma“ gynėjo 2025 m. birželio 19 d. prašyme, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuojama, jog bendrovės veikla yra pelninga, darbuotojų skaičius pastoviai didėja, atidaromos naujos parduotuvės, o nuo 2019 m. spalio 29 d., kai pirmą kartą bendrovės turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, UAB „Salma“ įsigijo nekilnojamojo turto už 1 170 972,08 Eur, kurio rinkos vertė šiuo metu galimai net didesnė. Taigi, nors ir kaltinamosios gynėjo skundo teiginiai yra prieštaringi, žemesnės instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų (pvz., išreikalauti papildomus duomenis apie bendrovės veiklą, pelną, apribojimus kitam turtui, įsiskolinimus) siekiant nustatyti, ar minėta bendrovės turtui taikoma procesinė prievartos priemonė realiai trukdo jai vykdyti veiklą, t. y. visiškai neanalizavo UAB „Salma“ gynėjo 2025 m. birželio 19 d. prašyme nurodytų aplinkybių.

18. Visos aptartos aplinkybės turi būti kruopščiai įvertintos ir išdėstytos pirmiausiai paties žemesniojo teismo. Aukštesniajam teismui nežinant, kokie baudžiamosios bylos duomenys leido žemesniajam teismui daryti išvadas apie galimai konfiskuotino turto dydį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtį, nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados apie UAB „Salma“ turtui taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra atliekamas įrodymų tyrimas. Todėl žemesnysis teismas ne tik gali, bet ir privalo aiškintis, kokie byloje esantys duomenys leistų daryti bent tikėtiną išvadą apie galimai konfiskuotiną turtą ir jo dydį, taip pat įvertinti UAB „Salma“ turtinę padėtį ir aiškintis, ar bendrovės nekilnojamajam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, t. y. įvertinti, ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti, ar ši priemonė galėtų būti taikoma mažesne apimtimi arba panaikinta, ar UAB „Salma“ galėtų savanoriškai į specialią prokuratūros arba kitą sąskaitą pervesti pinigines lėšas, atitinkančias galimo konfiskuoti turto ir civiliniais ieškiniais prašomos priteisti žalos dydžius, ir pan. Tik tai atlikus, pagrįstai būtų galima spręsti dėl UAB „Salma“ turtui taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo ar reikalingumo, o ne pratęsti procesinės prievartos priemonės terminą maksimaliam laikotarpiui, kaip šiuo atveju, neaptariant ir neanalizuojant visumos duomenų.

19. Gynėjo argumentai dėl pernelyg ilgo laikinojo nuosavybės teisių apribojimo termino taikymo, kas, jo manymu, leistų panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, pripažįstami nepagrįstais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas klausimus dėl galimų Konvencijos pažeidimų civiliniame procese, kuriame buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios savo prigimtimi turi panašumų su BPK įtvirtintu laikinu nuosavybės teisės apribojimu), yra pažymėjęs, jog laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Raimondo prieš Italiją), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JKG Statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą). Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad EŽTT pripažįsta, jog sunkių ekonominių nusikaltimų tyrimus svarbu atlikti kruopščiai, siekiant užtikrinti, kad šie nusikaltimai būtų tinkamai įvertinti ir procesas tinkamai užbaigtas. Įvertinus EŽTT praktiką matyti, jog šis Teismas, atsižvelgdamas į turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikymo trukmę bei kitas svarbias aplinkybes, savo praktikoje yra konstatavęs pažeidimus, kai ilgą laiką (t. y. beveik ar virš 10 metų) taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą nebuvo pasiekta teisinga pusiausvyra tarp bendrųjų visuomenės interesų ir asmenų, kurių turtui taikomas laikinas apribojimas, interesų, nes pastarieji asmenys buvo priversti prisiimti pernelyg didelę naštą dėl tebesitęsiančio nuosavybės apribojimo (EŽTT 2009 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Forminster Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką, 2020 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Credit Europe Leasing IFN S.A. prieš Rumuniją, 2022 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Calin prieš Rumuniją).

20. Taigi, apibendrinant aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi žemesnysis teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą 6 mėnesių laikotarpiui, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Nagrinėjamu atveju minėta procesinė prievartos priemonė kaltinamosios UAB „Salma“ turtui yra taikoma daugiau nei 5,5 metų, kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu, tačiau, remiantis anksčiau aptarta EŽTT praktika, toks laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas savaime nelaikytinas neproporcingu siekiamiems tikslams ir nesudaro pagrindo visiškai panaikinti kaltinamosios turtui taikomą aptartą procesinę prievartos priemonę. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios UAB „Salma“ turtui taikomos procesinės prievartos priemonės trukmę ir apimtį, iškyla būtinybė dažniau vertinti jos taikymo tikslingumą ir proporcingumą, o tuo pačiu sudaro pagrindą operatyviau nagrinėti bylą. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti, sutrumpinant taikomos procesinės prievartos priemonės terminą. Terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių įvertinant sudarytą bylos nagrinėjimo grafiką, bylos apimtį, bei manant, kad tas laikotarpis bus pakankamas teismui įvertinti turimus duomenis (esant poreikiui ir imtis veiksmų papildomų duomenų gavimui) sprendžiant dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimo arba jos panaikinimo priimant motyvuotą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti.

Sutrumpinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytam uždarosios akcinės bendrovės „Salma“ turtui iki 3 (trijų) mėnesių, jį skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 29 d.

Kitą Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.