- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2YT-1866-344/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00394-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. N., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Svajūnė Šidlauskaitė, Jovyta Piekienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Civilinės bylos Nr. e2YT-1866-344/2023 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00394-2023-9
2023 m. rugpjūčio 17 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Vaivai Jankauskienei ir Agnei Liaučienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. N., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2023 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjos O. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu termino atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). gimė dukra G. S., kurios tėvas yra T. N. ir kuris(duomenys neskelbtini). mirė. Po T. N. mirties atsiradusio palikimo, kurį sudaro 6 840 Eur vidutinės rinkos vertės 52,40 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini), niekas nepriėmė. Su vaiko tėvu santuokos sudarę nebuvo, nedraugavo, kartu negyveno, tačiau susilaukė bendro vaiko. Apie T. N. mirtį telefonu pranešė jo mama V. N., kuri paaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą gauti teismo leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, sakydama, kad ji galės greičiau parduoti sūnaus turtą ir pravesti gautus pinigus G. S. į banko sąskaitą. Kreipėsi į savivaldybės juristę, kad suruoštų dokumentus teismui dėl leidimo atsisakyti priimti mirusiojo palikimą nepilnamečio vaiko vardu. 2022 m. lapkričio 17 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-5744-514/2022) prašymas buvo netenkintas. Vėliau kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau notaras informavo, kad yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. 2023 m. sausio 30 d. pareiškėja kreipėsi į savivaldybės juristę, kad padėtų užpildyti prašymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimui. 2023 m. vasario 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą, apmokant ją 100 procentų ir paskirta advokatė suruošė dokumentus. Dukra G. S. yra nepilnametė, jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turėjo įgyvendinti ji, tačiau įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti jos nepilnametė dukra praleido ne dėl savo kaltės, nes būdama nepilnametė, neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.8 straipsnis), o ji, kaip vaiko įstatyminė atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo todėl, kad neišmano įstatymų. Duomenų apie vaiko tėvo skolas neturi, tačiau žino, kad yra susidaręs įsiskolinimas už butą, nes nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai. Siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimą nepilnamečio vaiko vardu priimtų pagal antstolio sudarytą apyrašą. Mano, kad vaiko interesai neturėtų nukentėti dėl įstatyminio atstovo neveikimo ar netinkamo veikimo ir tik termino palikimui priimti atnaujinimas sudarytų prielaidas pašalinti viešojo intereso – vaiko turtinių teisių pažeidimą, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad G. S. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jos motina, tačiau per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka, nežinojimu apie tokią procedūrą. Nesutinka, kad nurodytos priežastys yra svarbios ir pateisinančios termino praleidimą, nes pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudaro pagrindo pripažinti jas svarbiomis; pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nedelsiant kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėlto elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą). Pareiškimas ir bylos medžiaga aiškiai įrodo, kad O. S. po T. N. mirties siekė atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu. Tą patvirtina 2022 m. lapkričio 27 d. nutartis netenkinti jos prašymo ir neišduoti teismo leidimo atsisakyti palikimo. Vėliau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo 2023 m. sausio 6 d. iš notaro sužinojo, kad palikimo niekas nepriėmė. Notaras ją suklaidino, neva net ir pirmos eilės įpėdiniui nepriėmus palikimo, ji negali paveldėti turto, neišaiškino jos, kaip kreditorės teisės teikti reikalavimus. Prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl faktinio palikimo priėmimo, 2023 m. sausio 19 d. ji teiravosi pareiškėjos, kokie jos ketinimai dėl palikimo priėmimo vaikaitės vardu. Ši trumpąją žinute atrašė, kad palikimo atsisakys ir viskas. Pareiškėja O. S. kreipėsi dėl valstybės finansuojamų teisinių paslaugų suteikimo dar vėliau, tik 2023 m. sausio 30 d. Akcentavo, kad nuo pat sūnaus T. N. mirties O. S. nei karto neišreiškė noro perimti faktinį palikėjo turto valdymą, apmokėti bent dalį palikėjo skolų, pavyzdžiui – nuo mirties atsiradusius komunalinius mokesčius. Taip pat nei karto nesidomėjo, kiek įpėdinė privalės padengti laidojimo išlaidų, neatliko jokių turto administravimo ar priežiūros veiksmų. Atvirkščiai, pareiškėja savo aktyviais veiksmais suklaidino ją, esą jokie kiti asmenys nesikreips dėl palikėjo T. N. turto paveldėjimo. Dėl pareiškėjos suklaidinimo, suinteresuotas asmuo V. N. pati kreipėsi į notarą, vėliau į teismą su prašymu pripažinti ją, antros eilės įpėdinę, priėmusia palikimą faktiniu valdymu. Suinteresuotas asmuo patyrė išlaidų atstovo – advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, rinko rašytinius įrodymus apie palikėjo turtą, apmokėjo dalį turto išlaikymo išlaidų ir net palikėjo laidojimo išlaidas. Turėdama kreditorinių reikalavimų į palikėją (investicija į butą) ir reikalavimų įpėdiniui (dėl po palikėjo mirties apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitų ir laidojimo išlaidų), pagrįstai manė, kad nereikia papildomai prašyti pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams reikšti. Jei jos prašymas dėl palikimo priėmimo būtų tenkinamas, įpėdinis, turintis dengti skolas kreditoriui, ir kreditorius sutaptų, t. y. V. N. būtų ir kreditorius, ir įpėdinis, prievolės šioje dalyje baigtųsi. Jos žiniomis, dėl nepilnametės vaikaitės motinos veiksmų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atnaujinus terminą palikimui priimti ir net priėmus palikimą, O. S. nesugebės tinkamai valdyti nepilnamečiui vaikui priklausančio turto ir nesieks atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant suinteresuotą asmenį, t. y. ją. Prašė įvertinti tai, kad netenkinus prašymo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nepilnametės G. S. vardu klausimo, jai bus galimybė notariškai tvarkyti T. N. turto paveldėjimo bylą, nes kitas įpėdinis, t. y. ji ėmėsi veiksmų dėl palikimo priėmimo, užvesdama bylą teisme. Nors jos prašymas nėra išspręstas, įvertinus abiejose bylose pateiktus prašymus (civilinės bylos Nr. e2YT-2064-301/023 ir Nr. e2YT-1866-344/2023), galima daryti išvadą, kad termino priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises. Potencialiai tenkinus prašymą kitoje byloje, bus nuspręsta, kad antros eilės įpėdinė tinkamai ir laiku priėmė palikimą. Atitinkamai šioje byloje tik bus skirtas papildomas laikas palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti – pateikti prašymą notarui. Atnaujinus terminą be papildomų veiksmų, nepilnamečio vaiko interesai nėra ir nebus apsaugomi. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kad turi finansinių resursų priimti palikimą, priėmusi jį disponuoti turtu vaiko interesais, turi resursų atsiskaityti su kreditoriais (išsaugant turtą), ar realizuoti/parduoti turtą, tikslu patenkinti kreditorių ar nepilnamečio vaiko poreikius. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo praleistas dėl pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar nerūpestingumo. Suinteresuotam asmeniui žinoma, kad 2017 m. gruodžio 13 d. tarp palikėjo T. N. ir pareiškėjos buvo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. S. teikimo periodinėmis išmokomis. Žino, kad išlaikymo pareiga pereina įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad neatnaujinus termino ir nepriėmus palikimo nepilnamečio vaiko vardu, nepilnametės interesai bus pažeisti, nes palikimą priėmęs įpėdinis turto vertės ribose privalės teikti priteistą išlaikymą.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą T. N. palikimui priimti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad turimais duomenimis T. N. valstybės biudžetui neskolingas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis VMI naudai užvestų vykdomųjų bylų nėra. Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, bylą prašė nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja O. S. prašė pareiškimą patenkinti ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti mirusio dukters tėvo T. N. palikimą jos nepilnametės dukters G. S. vardu. Nurodė, kad palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes tuo laikotarpiu sirgo tiek dukrą, tiek ji. Kad dėl palikimo priėmimo reikia kreipti į notarą per tris mėnesius jai pasakė V. N., sakė ir šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Pradžioje ji nenorėjo priimti palikimo, nes T. N. mama V. N. prašė atsisakyti palikimo. Po laidotuvių su savo mama buvo atvykusi pas V. N. į namus. V. atnešė T. mirties liudijimą ir pradėjo sakyti, kad turi buto pirkėją, galėtų jį parduoti, jei tik ji atsisakytų palikimo, liepė atidaryti vaiko vardu sąskaitą, žadėjo, kad po to, kai paveldės sūnaus turtą, pusę palikimo perves į G. sąskaitą. Teigė, kad jei V. nebūtų jos paveikusi, palikimo priėmimą būtų susitvarkiusi laiku. Žino, kad yra susidariusios skolos už butą, todėl kai priims palikimą, tada ir skolas susimokės. V. N. jai rašė žinutę 2023 m. sausio 26 d. ir klausė ar ji priims palikimą, todėl ji atrašė, kad atsisakys, nes jai nieko nereikia. V. šmeižia ją, jos mamą, sugyventinį, sako, kad paėmė T. banko korteles, nors paėmė tik mirties liudijimą. Vaikui yra atidaryta sąskaita, į kurią vedama našlaitės pensija. Terminą praleido dėl teisinio neišprusimo. Patenkinus jos pareiškimą, paveldėjusi turtą nepilnametės dukters vardu, ji galvotų, ar turtą parduoti, ar butą nuomoti ir taip gauti pajamų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. N. prašė netenkinti pareiškimo ir praleisto termino priimti palikimą neatnaujinti. Ji nurodė, kad jos santykiai su O. S. nesusiklostė, pastaroji nenorėjo nei sūnaus T., nei jos. Po sūnaus T. mirties ji paskambino O. S., o 2022 m. spalio 9 d. pastaroji atvažiavo pas ją su mama, paaiškino, kad per tris mėnesius turi priimti palikimą, o jei to nepadarys, tai palikimą priims ji. O. sakė, kad pagalvos. Sužinojusi, kad turi anūkę G. kartu su vyru lankė mergaitę 1-2 kartus per mėnesį, pasiimdavo ne tik anūkę, bet ir jos broliuką bei sesutę. Ji O. S. nepasitiki, nes palikimą ji ištaškys savo reikmėms. Pareiškėjai vieno vaiko atžvilgiu yra apribota motinos valdžia, o vaiką augina O. S. motina. Kad O. atsisakytų palikimo, ji nereikalavo, tik paaiškino, kad į notarą kreiptis reikia per tris mėnesius, o to jai nepadarius, kreipsis ji. Be to, yra susikaupusi apie 1 500 Eur skola už butą, apie 4 000 Eur kainavo sūnaus T. laidotuvės, o pareiškėja prie to neprisidėjo. Netenkinus prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, sūnaus T. N. turtą paveldėtų ji faktiniu valdymu, o anūkei pervestų pinigų.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina įvertinti O. S. nurodytą priežastį, kad dėl teisinio išsilavinimo stokos nežinojo apie įstatyme numatytą terminą per kurį ji turi pareigą atsisakyti ar priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Manome, kad svarbu įvertinti, jog įstatyminio atstovo neveikimas negali būti priežastis, užkertanti kelią tinkamai išspręsti nepilnametės paveldėtojos turtinius klausimus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys priimdami sprendimus privalo vadovautis geriausių vaiko intereso prioritetu atsižvelgiant į konkrečią vaiko situaciją, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Vertinant nepilnametės G. S. interesų prioritetiškumą, laiko svarbia priežastimi spręsti klausimą dėl leidimo priimti palikimą vaiko vardu, atnaujinimo. Neišsprendus palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimo, nėra teisinės galimybės notariškai tvarkyti mirusiojo paveldėjimo bylos ir išduoti palikimo perėjimo liudijimą. Atsižvelgiant į turimą informaciją, mano, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas dėl kreipimosi priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą yra praleistas dėl svarbios priežasties ir jo neatnaujinimas pažeistų nepilnamečio paveldėtojo interesus, todėl yra pagrindas praleistą terminą dėl palikimo priėmimo atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai yra pareiškėja O. S. ir T. N., kuris (duomenys neskelbtini). mirė, o po jo mirties liko paveldimas turtas.
Kadangi pareiškėja O. S. laiku nepriėmė mirusiojo T. N. palikimo savo nepilnametės dukters vardu, ji kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino pratęsimo teismas turi, pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Be kita ko, teismas, vertinamas įpėdinio prašymą atnaujinti palikimo priėmimo terminą, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą atnaujinimo
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Remiantis byloje pateiktais dokumentais, nepilnametė G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., yra mirusiojo T. N. dukra, t. y. įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nustatyta, kad pareiškėja O. S., kuri yra nepilnametės pirmos eilės įpėdinės motina, įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnametės dukters G. S. vardu priimti jos tėvo T. N., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą, atsiradusį po jos mirties, praleido. Terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo baigėsi 2023 m. sausio 6 d., terminas praleistas, nes nebuvo atlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nurodė, kad po T. N. mirties jo mama V. N. po laidotuvių pasikvietė ją į namus, kur padavė mirties liudijimą ir pasiūlė, kad ji atsisakytų priimti palikimą dukters G. vardu, nes ji greičiau parduos sūnaus paliktą turtą, jau turi buto pirkėją, o G. perves pusę pinigų. Dėl to ji kreipėsi į Plungės apylinkės teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, tačiau teismas tokio leidimo nedavė. Nurodė, kad jos šeimai yra teikiama atvejo vadyba, nes yra turėjusi alkoholio problemų. Pradžioje ji nenorėjo priimti palikimo, kai V. N. pažadėjo pervesti vaikui dalį pinigų, tačiau vėliau perkalbėjo su savo mama ir nusprendė, kad palikimą reikia priimti dukters vardu, nes nebuvo įsitikinusi, kad vaiko močiutė perves žadėtus pinigus, nes nebuvo jokio rašytinio susitarimo. Jei V. N. nebūtų sakiusi, kad atsisakytų palikimo, nebūtų jos paveikusi, ji pati laiku būtų susitvarkiusi paveldėjimą.
V. N. jai rašė dėl palikimo tvarkymo, 2023 m. sausio 23 d. ji parašė V. N., kad atsisakys palikimo, tačiau priežasčių nenurodė.
Teismas vertina, kad palikimo priėmimo termino praleidimo pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji, kaip įstatyminė atstovė, įstatymo nustatytu terminu dukters G. S. vardu nesikreipė į notarą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis ir pagrįstomis.
Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Teismas, spręsdamas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju teisė į palikimą atsirado ne G. S. motinai, t. y. pareiškėjai, o pačiai nepilnametei G. S.. Kaip minėta, G. S. yra nepilnametė, todėl ji neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.7 straipsnis), o pareiškėja, būdama vaiko motina, ir turėdama pareigą veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų, šios pareigos tinkamai neatliko. Teismas, vertindamas bylos duomenis, pripažįsta, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. N. nėra susiklostę geranoriški santykiai, bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo rodė nepasitikėjimą viena kitos atžvilgiu, išsakė tam tikras nuoskaudas, priekaištus. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pasimatė, jog pareiškėja yra labiau socialiai pažeidžiama, tai pagrindžia 2023 m. kovo 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame konstatuojama, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo V. N. nurodė, kad ji nepasitiki pareiškėja ir nurodė, kad ji nesugebės tinkamai rūpintis palikimu, teigdama, kad „palikimą ištaškys“, kas leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjos išsakomas faktas, jog suinteresuotas asmuo jai siūlė atsisakyti palikimo priėmimo, yra pagrįstas. Tokia išvada pagrindžia ir pareiškėjos kreipimosi į Plungės apylinkės teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu atvejį. Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, teismas konstatavo, kad „pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, aiškių ir suprantamų motyvų, kodėl ji nori atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko (dukros) vardu. Vien pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nėra pagrindas atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu“.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnis nustato, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Kaip matyti iš bylos duomenų, paveldimą turtą sudaro 52,40 kv. m butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris, teismo žiniomis, yra daugiabučių namų rajone, su gerai išvystyta infrastruktūra, netoli Masčio ežero, todėl pareiškėjos prašyme nurodyta buto vidutinė rinkos kaina – 6 840 Eur – yra itin maža ir neatitinka realios jo vertės ir, atsižvelgiant į įvairiuose interneto portaluose skelbiamas panašių butų kainas, yra keleriopai didesnė. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens VMI atsiliepimo, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2023 m. birželio 14 d. duomenimis T. N. valstybės biudžetui neskolingas, antstolių informacinės sistemos duomenims VMI naudai užvestų vykdomųjų bylų nėra. Duomenų apie kokias nors palikėjo skolas kitiems asmenims taip pat nėra.
Teismas pripažįsta, kad nepilnametė G. S. negalėjo imtis veiksmų įgyvendindama savo teisę į palikimą. Šios savo teisės be įstatyminio atstovo pagalbos ji negali įgyvendinti ir šiuo metu. Tuo tarpu motinos negebėjimas tinkamai ir laiku įgyvendinant nepilnametės dukters interesus negali būti priežastimi nepilnametei G. S. prarasti teisę į palikimą.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato atvejo vadybos tikslą – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Teigti, kad pareiškėja veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, teismas neturi pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad terminas priimti nepilnametės G. S. vardu buvo praleistas dėl jos motinos, pareiškėjos individualaus negebėjimo pasirūpinti vaiko geriausiais interesais, galimai įtakojant ir suinteresuotam asmeniui V. N., kuri siekia įgyvendinti savo teises į mirusio sūnaus palikimą. Pažymėtina ir tai, kad teikiant atvejo vadybą šeimai, socialiniai darbuotojai nesielgė aktyviai ir neužtikrino nepilnametės interesų apsaugos, nepadėjo jos motinai tinkamai įgyvendinti nepilnametės dukters teisių į palikimą užtikrinimo įstatymo nustatytu terminu. Palikimo priėmimo terminą pareiškėja praleido nedaug ir aktyvių veiksmų nepilnametės dukters teisių į palikimo priėmimą užtikrinimui ėmėsi parėjus vos 25 dienoms po termino palikimui priimti pasibaigimo – 2023 m. sausio 30 d. pareiškėja pateikė prašymą Rietavo savivaldybės administracijai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2023 m. vasario 3 d. buvo priimtas sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, 100 procentų atleidžiant pareiškėja nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo. Taigi, praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą
Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos O. S. ir suinteresuoto asmens V. N. elgesį palikimo priėmimo termino metu, jų suinteresuotumą, nustatytą suinteresuoto asmens nevienkartinį domėjimąsi ir galimą įtakojimą atsisakyti palikimo, nesuabsoliutindamas nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principo, tačiau vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), sprendžia, kad pareiškėja O. S., nepilnametės G. S. motina, palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjai atnaujintinas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo T. N. Mirties(duomenys neskelbtini). nepilnametės dukters G. S. vardu (CK 5.57 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis) ir tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-267, 268-270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjai O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą nepilnamečio vaiko – dukters G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., vardu palikimo, atsiradusio po jos tėvo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini). palikimui priimti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gal būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.