Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ieškovė skunde nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas ir neužtikrino saugaus statinio naudojimo, todėl buvo apgadinta ieškovės apdrausta transporto priemonė. Apeliantės teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė 2011-11-17 draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonę BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios apgadinimo jos draudėjui 2012-03-21 ieškovė sumokėjo 5 638,84 Lt dydžio draudimo išmoką. LR CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Dėl to žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta dėl to, jog 2012-02-23 nuo (duomenys neskelbtini), esančio namo ant automobilio nukrito ledo gabalai, todėl padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, kuri neužtikrino saugaus namo naudojimo. LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl ji laikytina pastato valdytoja LR CK 6.266 str. prasme. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9.1 p. nuostatas gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus. Pagal šio reglamento 13 p. nuostatas atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad atsakovė nuo 2011-10-17 reguliariai, tai yra ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atlieka nuolatinį statinio techninės būklės stebėjimą. Iš žurnale esančių įrašų matyti, kad daugiabutis namas buvo tikrintas ir 2012-01-31 bei 2012-02-29, tačiau tikrinimo metu jokių namo trūkumų ar kitų grėsmę keliančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2012-02-29 atsakovė būtų informuota apie administruojamo namo būklės pasikeitimus ar kitų grėsmę keliančių aplinkybių atsiradimą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas likviduojamos namo bendrijos pirmininkas J. L. patvirtino, kad atsakovei apie susikaupusį sniegą ant namo stogo niekada nėra pranešęs, o liudytojas T. L. teigė, kad atsakovė visada tinkamai reaguodavo į gyventojų pranešimus ir atvykdavo atlikti namo priežiūros darbų. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad aplinkybes, susijusias su ledo nukritimu ant apdrausto automobilio, ieškovė įrodinėjo tik E. Ž. parodymais, kuris paaiškino, jog atėjęs ryte ant automobilio rado ledo varveklius. Iš liudytojo parodymų akivaizdu, kad automobilio apgadinimo momento jis nematė, todėl jo paaiškinimai iš esmės yra grindžiami prielaida dėl transporto priemonės apgadinimo priežasčių. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas.

Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas negalėjo remtis atsakovės pateiktu statinio techninės priežiūros žurnalu, nes jį pildė tik atsakovės darbuotojai. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriame buvo fiksuojami duomenys apie nuolatinį namo būklės stebėjimą. LR CPK 177 str. 1 d. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 15 p. numato, kad gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose. Taigi statinio techninės priežiūros žurnalas yra privalomas dokumentas, kurį atsakovė privalo pildyti atlikdama namo techninės būklės stebėjimą. Dėl to akivaizdu, jog šis rašytinis įrodymas yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė esant ginčui dėl netinkamos namo priežiūros. Pažymėtina, kad apeliantė negalėjimą remtis šiuo rašytiniu įrodymu grindė tuo, kad jis buvo pildomas atsakovės darbuotojų, tačiau šio žurnalo pobūdis ir jo paskirtis objektyviai lemia, kad šį žurnalą privalo pildyti atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė byloje nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių, kad statinio techninės priežiūros žurnale esantys įrašai yra neteisingi. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog atsakovės pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino visumą byloje esančių įrodymų ir sprendime pateikė savo išvadas dėl šių įrodymų vertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis atsakovės pateiktu statinio techninės priežiūros žurnalu ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo E. Ž. parodymais, kurie patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės apdraustos transporto priemonės valdytojas E. Ž. nurodė, kad šią transporto priemonę apgadino nuo namo stogo nukritę ledo varvekliai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš liudytojo E. Ž. paaiškinimų matyti, kad ryte atėjęs prie automobilio jį rado jau apgadintą, tačiau pats liudytojas tiesiogiai įvykio nematė. Taigi akivaizdu, jog automobilio sugadinimo priežastį ieškovė nustatė remdamasi vien E. Ž. paaiškinimais. Kiti teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys negalėjo patvirtinti E. Ž. nurodytų automobilio apgadinimo aplinkybių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog į įvykio vietą būtų vykę policijos pareigūnai bei užfiksavę įvykio faktą bei jo aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad transporto priemonės valdytojas į draudiką kreipėsi tik praėjus savaitei po nurodomo draudiminio įvykio, nors pagal ieškovės pateiktų draudimo taisyklių 9.9.2.3 p. nuostatas tai turėjo padaryti raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Teismo posėdžio metu E. Ž. negalėjo paaiškinti, kodėl į draudiką nesikreipė anksčiau. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi teisės aktuose nustatytas bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigas. Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir jų visumą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus dėl apdraustos transporto priemonės sugadinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias LR CPK nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei dėl transporto priemonės sugadinimo taikyti ir dėl to pagrįstai nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Vitės valdos“ iš ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.