Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2S-566-777/2016

2016 m. kovo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi liudytojo, atskirajame skunde įvardyto trečiojo asmens atstovo, J. L. atstovo advokato Gedimino Žliobos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Vitės valdos“, trečiajam asmeniui I. K. g. 14-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl sumokėtų sumų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos nutartis, kuria netenkintas liudytojo prašymas dėl baudos panaikinimo.

LR CPK 248 str. 2 d. nustatyta, jeigu šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.

Apeliantas nurodė, kad 2015-11-12 nutartyje buvo nurodytos aplinkybės, kad jo procesinė padėtis buvo pakeista 2015-09-22 teismo posėdyje. Todėl 2015-10-15 teismo posėdyje J. L. turėjo dalyvauti ne kaip liudytojas, o kaip trečiojo asmens atstovas. Trečiojo asmens atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu tik 2015-10-16 nutartimi. 2015-10-15 teismo posėdyje jis buvo laikomas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, atstovu ir įgijo iš esmės kitokias teises ir pareigas, nei turi liudytojas. Atsakomybė už trečiojo asmens atstovo neatvykimą į posėdį galėjo būti taikoma tik pagal CPK 247 straipsnio nuostatas. Teismui paskyrus nuobaudą CPK 248 straipsnio pagrindu buvo iš esmės pažeistos apelianto procesinės teisės. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes apelianto nurodytose nutartyse nėra duomenų apie J. L. procesinės padėties pakeitimą. J. L. į 2015-10-15 teismo posėdį buvo kviečiamas kaip liudytoju. J. L. suprato, kokia yra jo procesinė padėtis, prašyme dėl teismo posėdžio nagrinėjimo jam nedalyvaujant įvardijo save liudytoju. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamojoje byloje, 2015-12-16 teismo posėdyje J. L. buvo apklausiamas kaip liudytojas. Todėl atskirajame skunde J. L. nepagrįstai save įvardijo trečiojo asmens atstovu.

Apeliantas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko pirmą ir vienintelį kartą. Toks vienkartinis poelgis negali būti laikomas teismo darbo trikdymu, juolab kai teismas nutartyje pats pažymi, kad į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių neatvyko ir kitas asmuo – liudytojas, kuris tinkamai pranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent apelianto neatvykimas į posėdį sutrikdė teismo darbą ar sugaišino kitus proceso dalyvius. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Į 2015-10-15 teismo posėdį buvo kviesti du liudytojai T. L. ir apeliantas. Liudytojas T. L., tinkamai pranešęs apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, teismo buvo atleistas nuo pareigos atvykti į 2015-10-15 posėdį. Todėl 2015-10-15 posėdis buvo atidėtas tik dėl to, kad į jį neatvyko apeliantas, kuris apie posėdį buvo informuotas tinkamai, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

Apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis teismui prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje teikė nesilaikydamas nustatytos tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Apeliantas nurodė ir tai, kad pateikdamas pranešimą apie neatvykimą į posėdį, jis nežinojo, kad yra taikoma speciali teismo informavimo tvarka. Jis neturi specialių teisinių žinių ir nėra susipažinęs su dokumentų pateikimo teismui taisyklėmis. Dėl patirties stokos jis manė tinkamai informavęs teismą, jei bylą nagrinėjančiam teisėjui išsiunčia pasirašytą pranešimą teismo svetainėje skelbiamu el. paštu. Jo elgesys buvo protingas ir sąžiningas, nes pranešimas buvo išsiųstas 2015-10-09, likus savaitei iki teismo posėdžio. Apeliantas nurodė, kad negali būti atsakingas už elektronines paslaugas teikiančių asmenų veiklą, dėl kurios laiškas galėjo nepasiekti adresato. Su šiais apelianto argumentais galima sutikti. Duomenų, paneigiančių apelianto nurodytą aplinkybę ir pateiktą elektroninį laišką, kad jis elektroniniu paštu rasa.auguste@teismas.lt išsiuntė prašymą dėl teismo posėdžio nagrinėjimo jam nedalyvaujant, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad patikrinus elektroninio pašto dėžutę rasa.auguste@teismas.lt nustatyta, kad liudytojo prašymas dėl teismo posėdžio nagrinėjimo jam nedalyvaujant negautas, nėra pakankama konstatuoti, kad apeliantas minėto prašymo nesiuntė. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantas ėmėsi priemonių, jog teismas būtų informuotas apie jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

Apeliantas nurodė, kad su prašymu dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo jis pateikė įrodymus, jog teismo posėdyje jis nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos panaikinimo klausimą, jų nevertino. Su šiais apelianto argumentais taip pat galima sutikti. Apeliantas apie 2015-10-15 posėdį buvo informuotas 2015-09-30, t. y. po to, kai jis 2015-09-25 nusipirko bilietą skrydžiui į Norvegiją. Į Norvegiją išskrido 2015-10-04. Duomenų, kad apeliantas buvo Lietuvoje 2015-10-15, byloje nėra. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad į teismo posėdį jis neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo yra pagrįstas (LR CPK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartimi liudytojui J. L. paskirta 100 Eur bauda (337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie liudytojo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartimi liudytojui J. L. paskirtą 100 Eur baudą.