Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. S., jos atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“, kineziterapeute, atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-7029-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu R. S. (toliau ir pareiškėja) pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 450,00 Eur bauda bei atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad ji 2022 m. balandžio 6 d., 8 val. 01 min., Joniškės-Liepų g., Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiavo prieš eismą. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9, 5 punktus, 3 priedo 1.3 punktą.

Teismo posėdyje pareiškėja R. S. ir jos atstovas prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad teikdama paaiškinimą policijai buvo labai susijaudinusi, nes tai darė pirmą kartą, be to, policijos pareigūnė komentavo, ką ji turi įrašyti paaiškinime, todėl netiksliai nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes. Ji 2022 m. balandžio 6 d. apie 8-8.10 val. važiavo automobiliu „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Joniškės g. link Liepų g. Artėjant prie sankryžos matė automobilių eilę. Jai reikėjo sukti į kairę pusę, todėl, būdama įsitikinusi, jog spės aplenkti, pradėjo lenkimo manevrą per kairę pusę esant punktyriniai linijai, kurią leidžiama kirsti. Tačiau pradėjus važiuoti, kiti automobiliai jos neįleido į bendrą eilę, todėl ji lėtai judėjo į priekį ir privažiavo punktyrinės linijos pabaigą bei atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Kad neuždarytų eismo priešinga eismo juosta ir priešais važiuojantys automobiliai galėtų ją apvažiuoti, įjungusi avarinį signalą, sustojo ties autobusu stotele, esančia kairėje pusėje, ir laukė kol kas nors ją įleis į bendrą eilę. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ją įleido į bendrą eilę. Nesutinka, kad ji elgėsi chuliganiškai, nes nesiekė sutrukdyti eismo, judėjo lėtai. Pradėdama lenkti, buvo įsitikinusi, jog galės užbaigti manevrą, nes nuolat važiuoja šiuo maršrutu ir žino, kad į kairę pusę sukančių automobilių būna mažai, kadangi dauguma automobilių suka į dešinę pusę. Tačiau šį kartą situacija buvo kitokia ir ji nespėjo aplenkti. Pripažįsta, jog pasielgė neapdairiai, per skubėjimą, tačiau tikrai neturėjo jokių chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad automobiliu „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 6 d., 8 val. 01 min., Joniškės-Liepų g., Klaipėdoje, R. S. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingų krypčių transporto srautus, ir važiavo prieš eismą, taip siekdama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių eilę iš kairės pusės ir aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones. Šias aplinkybes pareiškėja pripažino tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 55), tiek teismo posėdyje. Be to, nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina ir T. Č. pranešimas apie galimai padarytą KET pažeidimą (b. l. 58-60), bei fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirtęs dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir esantis priešingoje eismo juostoje, taip siekiantis apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto eilę iš kairės pusės. Tačiau pareiškėja teigia, kad toks jos elgesys nebuvo chuliganiškas, nes ji lenkimo manevrą pradėjo esant brūkšninei linijai, kuri leidžia tokį manevrą ir tikėjosi sėkmingai užbaigti manevrą, nepažeisdama taisyklių, be to, nuolat važiuodama šiuo maršrutu, žinojo, jog dažniausiai tik maža dalis automobilių sankryžoje suka į kairę pusę, dėl ko tikėjosi, kad eismo juosta sukantiems į kairę bus laisva ir ji eismo kitoms transporto priemonėms nesutrukdys. Vis tik, šiuo atveju, situacija buvo kitokia – sukančių į kairę automobilių buvo daug ir jos, pradėjusios manevrą, į bendrą eilę niekas nebeįleido, dėl ko ji atsidūrė priešingoje eismo juostoje.

Nors pareiškėja teigia, kad ji lenkimo manevrą pradėjo dar leistinoje kelio vietoje, kuri buvo pažymėta brūkšnine linija, tačiau labai staiga, t. y. iki sankryžos/mirksinčio šviesoforo likus apie 30 metrų prasidėjus dvigubai ištisinei juostai, kur jau lenkti transporto priemones griežtai draudžiama, todėl nespėjo užbaigti manevro, ir tai patvirtina prie skundo pateikta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip nurodytą kelio atkarpą pareiškėja pravažiavo kartu su savo atstovu, tačiau prie skundo nurodyta filmuota medžiaga nebuvo pateikta, o šie pareiškėjos argumentai vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. O prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems, bei baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 136.3., 136.5. punktai). Taip pat draudžiama lenkti vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (KET 140.5. punktas).

Šiuo atveju įvykio vietą galima peržiūrėti ir naudojantis „google.com“ žemėlapiu (https://www.google.com/maps/@55.7252152,21.167315,167m/data=!3m1!1e3). Jame akivaizdžiai matyti, kad Joniškės g. artėjant link Liepų g., kelio ruožas, kuriame pagal ženklinimą draudžiama lenkti, prasideda ne staiga, o esant apie 106 metrams iki sankryžos. Be to, esant daugiau nei 240 m iki sankryžos, kelias yra pažymėtas artėjimo linija, kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus (KET 3 priedo 1.6. punktas). Taigi, abejotina, kad pareiškėja lenkimo manevrą galėjo pradėti leistinoje vietoje. Kita vertus, net ir pripažinus šią aplinkybę, tai nešalina ir nešvelnina pareiškėjos kaltės, kadangi lenkti galima tik tada, kai yra įsitikinama, jog baigiant lenkti, bus galima grįžti į savo eismo juostą, nesukliudant lenkiamai transporto priemonei, o šiuo atveju pareiškėja tuo neįsitikino, nes akivaizdžia matė, jog priešais ją yra didelė automobilių spūstis. Priešingai, ji pripažino, kad jos tikslas, lenkiant jos važiavimo kryptimi važiuojančias transporto priemones, buvo įvažiuoti į eismo juostą, kuri skirta transporto priemonėms, sukančioms į kairę, nes iš praktikos buvo įsitikinusi, jog dauguma transporto priemonių suka į dešinę. Kaip matyti iš „google.com“ žemėlapio, dar esant apie 125 metrams iki sankryžos, sudarant sąlygas transporto priemonėms sukti į dešinę, kelias padalijamas į dvi eismo juostas, kurios dešinioji skirta sukti į dešinę. Taigi, dar apie 50 metrų iki trečiosios eismo juostos, skirtos sukti į kairę, pareiškėjos važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, kuriose taip pat draudžiama lenkti (KET 140.5. punktas). O ir į trečiąją eismo juostą, lenkiant ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, būtų galima įvažiuoti tik kertant ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kurią kirsti draudžiama (KET 3 priedo, 1.1 punktas).

Taigi akivaizdu, kad pareiškėja automobiliu Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė automobilių koloną kirsdama dvigubą ištisinę liniją, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis ir šią liniją kirsti draudžiama (KET 3 priedo 1.3. punktas), norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį ir apvažiuodama ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės bei važiavo prieš eismą. O toks elgesys neginčitinai kėlė realų pavojų tiek pačios vairuotojos, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir tik atsitiktinumo dėk jokių pasekmių nebuvo sukelta. Ir nors pareiškėja teigė, kad taip pasielgė dėl neapdairumo, tačiau pati R. S. pripažino, kad tokį manevrą pasirinko sąmoningai, skubėdama ir siekdama greičiau apvažiuoti susidariusią eismo spūstį, todėl toks jos manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjos motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokiu savo, kaip vairuotojos, elgesiu ji demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė prie šviesoforo, ir būtent tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, nepaisydama elementarių elgesio kelyje normų. Būtent taip toks elgesys vertinamas ir apeliacinės instancijos teismo praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022). R. S., atlikusi nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Todėl tokie R. S. veiksmai Institucijos nutarime pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, dėl ko jos padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo. Tam nesudaro pagrindo ir skunde nurodyta aplinkybė, kad protokole nurodyti tik pareiškėjos pažeisti bendrojo pobūdžio reikalavimai, išdėstyti Kelių eismo taisyklių 9, 5 punkte, nes juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. S. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtį, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu R. S. ir jos atstovas prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, ir neperkvalifikavus padarytos veikos, sutrumpint administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą, nurodydami, jog R. S. nėra bausta už panašaus pobūdžio ar kitokius administracinius nusižengimus, neteista (b. l. 20, 29-30), turi šeimą, du nepilnamečius vaikus (b. l. 24, 26, 27). Sūnus J. S. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, dukra M. S. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22-23). Pareiškėja dirba Klaipėdos lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ kineziterapeutės pareigose. Darbovietė pareiškėją charakterizuoja ypač teigiamai (b. l. 21). Pareiškėja gyvena Klaipėdos priemiestyje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareiškėjos darbovietė bei vaikų lavinimosi įstaigos yra toli nuo gyvenamosios vietos, todėl pasiekti šias įstaigas naudojantis viešuoju transportu būtų itin sudėtinga. Nors pareiškėja turi sutuoktinį, kuris taip pat turi teisę vairuoti automobilį, tačiau, pareiškėjos teigimu, jis dažnai būna ilgalaikėse komandiruotėse, dėl ko negalėtų pasirūpinti vaikais. Visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens vairuotojo stažas, ją charakterizuojančias aplinkybės, tai, kad nėra bausta, nusižengimo padarymo aplinkybės, kiti reikšmingi duomenys) leidžia pagrįstai teigti, kad R. S. iš esmės yra drausminga vairuotoja, o jos padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, jokių padarinių nekilo, nors ir nesutinka, su pažeidimo kvalifikacija, tačiau kaltę pažeidus Kelių eismo taisykle pripažino, dėl savo elgesio gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai teismas nusprendžia, kad R. S. realiai suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, tokį savo elgesį vertina kritiškai, o tai turės teigiamos įtakos jos elgesiui ateityje.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Nepaisant to, kad R. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir R. S. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriant trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numato ANK 420 straipsnio 5 dalis, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas atitinkamai keičiamas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. S. atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-7029-2022 pakeisti ir R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.