Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos alkūne sudavė nukentėjusiajai I. D. į kairės rankos žastą ir tokiu būdu padarė jai intensyvią poodinę kraujosruvą kairio žasto šoniniame išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2020 m. lapkričio 6 d. suvedus į akistatą nukentėjusiąją I. D. ir įtariamąjį R. R., prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas jų liko prie savo parodymų (I t., b. l. 37 – 39).

2020 m. lapkričio 6 d. suvedus į akistatą nukentėjusiąją I. D. ir liudytoją M. R., prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekviena jų liko prie savo parodymų (I t., b. l. 42 – 44).

Iš 2021 m. gruodžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo tikrinami liudytojo A. P. parodymai. Parodymu patikrinimo metu A. P. parodė vietą prie namo, kur jis su I. D. sėdėjo, kai pamatė kiemu su telefonu rankose einantį R. R. Po to A. P. parodė vietą, kur su telefonu rankoje prie vamzdžių vaikščiojo R. R. Vėliau kur jis stovėjo ir jam iš paskos einančią I. D. Vėliau parodė kur su telefonu rankoje stovėjo R. R. ir filmavo vamzdžius ir kur stovėjo I. D. Galiausiai parodė vietą kurioje R. R. stovėdamas priešais I. D. pasisuko ir sukdamasis su dešine alkūne sudavė jai į kairį žastą. Kartu su protokolu pateiktos ir aprašymą iliustruojančios fotografijos, iš kurių vienoje A. P. parodė vietą, kurioje R. R. sudavė smūgį I. D.. Iš fotografijos matyti, kad A. P. nurodė vietą šalia nedidelio, pilkos spalvos pastato kampo, o ant žemės matyti vamzdžiai (II t., b. l. 56 – 62).

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo tikrinami kaltinamojo R. R. parodymai. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. R. buvo pasiūlyta parodyti vietą, kurioje 2020 m. rugpjūčio 14 d., jis filmavo. R. R. parodė į namo sieną ir paaiškino, kad kai jis su rankoje turimu telefonu ėjo filmuoti kanalizacijos vamzdžių, šioje vietoje ant suoliuko sėdėjo I. D. ir A. P. Po to, R. R. parodė vietas kur stovėjo A. P., kai jis filmavo kanalizacijos vamzdžius. Vėliau parodė šalia kanalizacijos vamzdžių esančią lauko prausyklą ir paaiškino, kad jis filmavo prie prausyklos esančius kanalizacijos vamzdžius ir parodė vietą, kur tuo metu stovėjo I. D. Galiausiai R. R. parodė kaip filmuodamas vamzdžius apeina priešais stovinčią I. D. Kartu su protokolu pateiktos aprašymą iliustruojančios fotografijos, iš kurių matyti vieta, kurioje R. R. filmavo ir kurioje vietoje stovėjo I. D., kai šis ją apeidinėjo. Fotografijose matyti nedidelis, pilkos spalvos pastatas, apačioje matyti raudonos spalvos vamzdžiai. (II t., b. l. 70 – 78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Teismas nuodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos alkūne sudavė nukentėjusiajai I. D. į kairės rankos žastą ir tokiu būdu padarė jai intensyvią poodinę kraujosruvą kairio žasto šoniniame išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą jį praplečiant aplinkybe, kad kaltinamasis tyčia užmindamas nukentėjusiajai I. D. ant kojos sukėlė jai fizinį skausmą, todėl teismas pasisakys tiek dėl pirminio, tiek dėl praplėsto R. R. pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę nuosekliai neigė. Neigė sudavęs smūgį I. D. alkūne ar lipęs jai ant kojos ir tokiu būdu sukėlęs jai fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, kaltinamojo motina, M. R. nurodė, jog pati nematė konflikto tarp jos sūnaus ir nukentėjusiosios I. D., tačiau tvirtino, kad matė kaip pati I. D. dar prieš R. R. filmavimą susižalojo atsitrenkusi į durų staktą. Be kaltinamojo bei nukentėjusiosios įvykį tiesiogiai stebėjo liudytojai A. P. bei V. M., kurie nurodė matę, kad R. R. atėjo filmuodamas kanalizacijos vamzdžius ir panaudojo smurtą I. D. atžvilgiu.

Esant prieštaringiems konflikte dalyvavusių asmenų parodymams, esminę reikšmę sprendžiant dėl duomenų pakankamumo išvadai asmens kaltei pagrįsti turi nešališkų liudytojų parodymai ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Byloje nustatyta, kad liudytoja M. R. yra kaltinamojo motina, o liudytojas A. P. yra nukentėjusiosios brolis. Be to, byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo motinos ir nukentėjusiosios motinos, kurios be kita ko, yra artimos giminaitės, dėl naudojimosi turimu nekilnojamuoju turtu, kuriame ir įvyko konfliktas, ne vienerius metus kildavo įvairaus pobūdžio konfliktai, kurie, kaip patvirtina teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, buvo sprendžiami teisme. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, į konfliktus įsitraukė ir turto savininkių vaikai, t. y. kaltinamasis, nukentėjusioji, jos broliai. Taigi minėtų asmenų parodymai turi būti įvertinti ypač kruopščiai. Akivaizdu, kad tiek liudytoja M. R., tiek liudytojas A. P. negali būti vertinti kaip nešališki liudytojai. Liudytoja B. D. yra nukentėjusios dukra, be to, ji apskritai nebuvo tiesioginė įvykio liudininkė. Nors liudytoja V. M. nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais su proceso dalyviais, tačiau negalima nepaminėti, kad liudytoja patvirtino, jog daugelį metų tiek ji, tiek jos tėvai atostogauja nukentėjusiosios I. D. įkurtoje stovykloje. Daugiau byloje nebuvo nustatyta liudytojų, kurie galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šioje byloje ypatingą reikšmę įgauna objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada ir filmuota medžiaga.

Kaip jau anksčiau nurodyta, kaltinamasis neigė atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, kai tuo tarpu nukentėjusioji bei jos brolis liudytojas A. P. tvirtino, kad kaltinamasis tyčia užmynė ant kojos bei rankos alkūne trenkė nukentėjusiajai į ranką. Kaltinamojo motina M. R. pateikė versiją, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė visai kitomis aplinkybėmis nei nurodė pati nukentėjusioji, o liudytoja V. M. nurodė, kad R. R. nukentėjusiąją stumtelėjo rankos plaštaka.

Pažymėtina, kad teisme apklausta liudytoja V. M. negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio detalių, tačiau patvirtino, kad su mažamečiu sūnumi stovėdama netoliese (prausykloje) matė kaip agresyviai nusiteikęs vyras ėjo link moters ir kažką filmavo, o moteris (I. D.) jį drausmino, tačiau jis nereagavo. Nurodė, kad jis eidamas galimai su plaštaka pastūmė ir moteris susvyravo. Nurodė, kad po įvykio I. D. verkė, patyrė stresą. Bylos nagrinėjimo metu pagarsinus V. M. parodymus ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu V. M. paaiškino, kad matė, kai R. R. rankos plaštaka stumtelėjo I. D., matė, kad jis palietė viršutinę rankos dalį, iš rankos priekio, dėl ko ši susvyravo. Susvyravusi I. D. jokių emocijų, išraiškų neparodė, kurios leistų suprasti, kad šiai skaudėjo. Taigi matyti, kad liudytojos V. M. duoti parodymai iš dalies prieštarauja I. D. ir A. P. parodymams, kurie nurodė, jog R. R. sudavė smūgį ne plaštaka, o alkūne. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiosios ir liudytojos nurodytas tariamo smūgio sudavimo mechanizmas iš esmės skiriasi, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar liudytoja iš tiesų nepertraukiamai stebėjo visą įvykį. Liudytoja ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad nukentėjusioji drausmindama kaltinamąjį judėjo link jo, o kaltinamasis link nukentėjusiosios. Priartėję vienas prie kito stovėjo vienas priešais kitą veidas į veidą vieno metro atstumu ir tada kaltinamasis rankos plaštaka pastūmė nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai prieštarauja ne tik nuketėjusiosios parodymams apie galimai suduoto smūgio mechanizmą, tačiau ir byloje esančiai kitai objektyviai medžiagai, t. y kaltinamojo darytam vaizdo įrašui.

Nustatyta, kad dar 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas padarius išvadą, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų kaltinamojo kaltei padarius nusikalstamą veiką pagrįsti. Nesutikdamas su nutarimu, nukentėjusiosios I. D. atstovas advokatas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad į bylą pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo, nes įrašas nutrūksta prieš pat smūgio sudavimą I. D.. Aukštesnysis prokuroras minėtą nutarimą panaikino ir tyrimą byloje atnaujino. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Siekiant pašalinti visas abejones bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas kaltinamojo, nukentėjusiosios, dalies liudytojų parodymų patikrinimas vietoje, peržiūrėta filmuota medžiaga (kaltinamasis dėl prastos CD disko kokybės papildomai pateikė USB laikmeną) ir po šių veiksmų buvo neginčytinai nustatyta, kad priešingai nei savo skunde nurodė nukentėjusiosios atstovas, įrašas nenutrūko prieš pat smūgio sudavimą, priešingai, nukentėjusiosios nurodytas tyčinis užmynimas ant kojos, bei smūgis alkūne vyko filmavimo metu. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji, kuri peržiūrint filmuotą medžiagą nurodė kuriose vietose buvo naudojamas fizinis smurtas prieš ją. Tiek I. D., tiek A. P. smurto panaudojimo vietą įvardijo iš esmės tą pačią – šalia nedidelio pilko pastato kampo, ties ant žemės sumontuotais kanalizacijos vamzdžiais. Be kita ko, I. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamojo R. R. padarytas vaizdo įrašas yra teisingas. Vertinant R. R. telefonu padarytą vaizdo įrašą, o tiksliau vaizdo įrašo 39 – 50 s., matyti ta pati vieta (nedidelis pilkas pastatas, jo kampas, ant žemės nutiesti raudonos spalvos vamzdžiai, atitinka ir gruntas (dalinai matyti žemė, dalinai žolė)), kurią parodymų patikrinimo metu nurodė R. R., I. D. bei A. P. Taigi nustačius šias aplinkybes būtina detaliai išanalizuoti byloje esantį vaizdo įrašą ir jo įrodomąją reikšmę, nes byloje esant prieštaringiems parodymams, šis objektyvus įrodymas įgauna ypatingą reikšmę.

Nukentėjusioji I. D. ir liudytojai A. P. bei V. M. apklausų metu teigė, kad R. R. buvo agresyviai nusiteikęs, nereagavo į pastabas ir prašymus. Pateiktame vaizdo įraše, ties 25 – 26 s., girdėti kai vyriškas balsas sako „Prašome nevaikščioti“, tačiau R. R. toliau vaikšto, filmuoja ir ramiu balsu (galbūt kiek ironišku), pasakoja apie nutiestą kanalizacijos vamzdį. Jokios agresijos iš R. R. kalbos ar nufilmuotų veiksmų vaizdo įraše nematyti ir negirdėti. Vaizdo įrašo 6 – 20 s., matomas R. R. šešėlis ant žemės, iš kurio matyti, kad R. R. abejomis rankomis laiko telefoną, jo alkūnės yra sulenktos, o vaizdo įrašo 23 – 27 sekundes pasimato ir kito asmens šešėlis ant žemės, kuris kaip matyti, laiko telefoną vertikaliai tarsi filmuodamas ar fotografuodamas. Vaizdo įrašo 31 – 32 s., visiškai šalia R. R. ant žemės matyti stovinčio žmogaus kojos, R. R. jas apeina ir pasako: „Pėdsakus nufilmuosiu“, iš šalia buvusio asmens (kaip suprantama I. D.), pasigirsta tarsi nusijuokimas, vėliau kito asmens nesimato, tik tam tikrais momentais girdisi balsai. R. R. toliau vaikštinėja, prieina prie nedidelio pilko pastato kampo, šalia jo ant žemės nutiesti vamzdžiai, R. R. filmuoja ir tarsi ironiškai komentuoja matomą vaizdą. Vaizdo įrašo 46 – 48 s., pasimato jau anksčiau matytos stovinčio žmogaus kojos, R. R. praeina pro jas nedideliu atstumu, vėliau kojų nebesimato. Vaizdo įrašo 47 – 48 s., pasigirsta moteriškas aiktelėjimas, tarsi juokas. R. R. eina toliau, tęsia filmavimą bei sako: „viskas gerai”, moteris ramiai, bet pašiepiančiai atsako: „Šaunuolis“. R. R. eina toliau filmuodamas, pakartoja tą patį: „Šaunuolis“. Moteris kažką tyliai šalia būdama pasako, tuomet R. R. į tai atsako: „Palysim“ ir R. R. tolstant nuo pilkos spalvos nedidelio pastato vaizdo įrašas pasibaigia. Iš įrašo matyti, jog moteris beveik visą laiką (nuo 22 s.) vaikšto vyrui iš paskos. Vyras filmuodamas visą laiką ramiai filmuoja, komentuoja, kartais ironiškai. Taigi vaizdo įrašas paneigia liudytojų parodymus, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Be abejonės, akivaizdu, kad pati situacija buvo konfliktinė, tačiau jos metu R. R. agresijos nerodė.

Toje vietoje, kurioje pasak I. D. ir A. P., R. R. panaudojo smurtą prieš I. D., sulyginant vietą su parodymų patikros vietoje užfiksuotose fotografijose, vaizdo įraše ši vieta sutampa ir vaizdo įraše atitinka 37 – 50 s. Šioje vaizdo įrašo atkarpoje nematyti jokių veiksmų, kad R. R. I. D. būtų užmynęs ant kojos ar ją stūmęs alkūne. Ties vaizdo įrašo 31 – 32 sekunde, kai pasimato kito asmens kojos, R. R. jas apeina. Vertinant tai, kad R. R. filmavo dvejomis rankomis (kas matoma vaizdo įrašo pradžioje nufilmuotame R. R. šešėlyje), darytina išvada, kad nuo suduoto smūgio ar užlipimo ant I. D. kojos, vaizdo įrašas turėjo sudrebėti ar pasisukti, tačiau to nėra. Vaizdas viso filmavimo metu šiek tiek virpa, tačiau virpėjimas yra sukeltas filmuotojo judesių, išlieka stabilus. Atsižvelgiant ir į R. R. kūno sudėjimą, kad jis nėra stambaus sudėjimo, vaizdo įrašas suduoto smūgio I. D. metu, kuris galėtų sukelti fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, teismo vertinimu, niekaip nebūtų išlikęs stabilus ar nenusisukęs, tačiau filmuojamas vaizdas įraše išliko stabilus ir nė kiek nepasisuko į vieną ar kitą šoną, aukštyn ar žemyn. Be kita ko, vertintini ir vaizdo įraše užfiksuoti garsai, jame negirdėti jokių skausmo sukeliamų ir natūraliai išleidžiamų garsų, girdimas tik ties 48 s., galimai I. D. išleistas garsas, kuris skamba kaip juokas, tačiau ne skausmo sukeltas garsas. Užfiksuotame vaizdo įraše negirdėti ir R. R. atsidūsimo ar suintensyvėjusio kvėpavimo po galimai suduoto smūgio alkūne, negirdėti ir netoliese buvusio A. P. pastabų dėl galimai panaudoto smurto, kurios iš vyro turėtų būti natūralios po smurto protrūkio prieš jam svarbų žmogų – seserį. Po viso to, toliau moteris (I. D.) seka vyrą ir ramiu balsu pasako: „Šaunuolis“. Šiuo aspektu vertinant liudytojos V. M. parodymus, kad R. R. I. D. smūgį sudavė plaštaka stovėdamas veidu į nukentėjusiąją, taip pat yra neatitikimų vertinant nufilmuotą vaizdo įrašą. Kaip jau minėta, R. R. šešėlyje buvo matomas abejomis rankomis per sulenktas rankas laikantis telefoną ir filmuojantis, ką nurodė ir pats R. R., nukentėjusioji I. D., liudytojas A. P. Akivaizdu, jog jeigu R. R. būtų pakeitęs filmavimo būdą iš stabilios stovėsenos dvejomis sulenktomis rankomis į vieną ranką, tas vaizdo įraše taip pat turėtų aiškiai atsispindėti (stiprus vaizdo įrašo suvirpėjimas ir pan.), tačiau to vaizdo įraše nematyti. Be to, matyti, kad nuketėjusioji nuolat seka kaltinamąjį, yra labai arti jo, tačiau ne priešais, bet šone. Iš vaizdo įrašo susidaro įspūdis, kad pati nukentėjusioji ne stengiasi išvengti, tačiau siekia kontakto su kaltinamuoju.

Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G1344/2020(03), kurioje nurodoma, kad VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento priėmimo – skubios pagalbos gydytojo įrašo Nr. 2981 kopijoje nurodyta, jog I. D. kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 15 d. 00.18 val. Ją apžiūrėjo chirurgė gydytoja J. S.. Nusiskundimai: skauda kairį žastą, jaučia karštį. Anamnezė: 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. konflikto metu vyriškis su rankos alkūne prispaudė kairį žastą. Objektyvi būklė: sumušimo žymių nesimato, palpuojant skausmingi kairio žasto raumenys iš lateralinės pusės, peties judesiai galimi. Diagnozė: kairio žasto sumušimas. Suleista 2 ml „Ketanov“ tirpalo į raumenis. Specialisto išvadoje nurodoma: 1) I. D. nustatyta intensyvi poodinę kraujosruva kairio žasto šoniniame išoriniame paviršiuje; 2) sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas buka jėga, galėjo gautis sumušus bei prispaudus sulenktos rankos alkūne – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 52). Byloje taip pat pateiktos 4 skirtingos fotografijos, kurių viena daryta 2020 m. rugpjūčio 15 d. 16.43 val., ant moters kairės rankos žasto matyti poodinė kraujosruva.

Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimų. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Išvada ar aktas yra vertinimas ne atsietai, bet kartu su visais byloje surinktais duomenimis(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Taigi specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris patvirtina nukentėjusios patirto sužalojimo faktą, galimą jo atsiradimo mechanizmą ir laiką, tačiau šis įrodymas nėra pakankamas. Byloje būtina nustatyti tiek kaltinamojo kaltę, t. y. tyčią, tiek kitus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto pateikta išvada dėl nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir jo galimo atsiradimo laiko, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų neabejotinai konstatuoti, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl kokių nors tyčinių R. R. veiksmų.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, o toks nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Vertinant byloje pateiktą vaizdo medžiagą matyti, kad didžiąją vaizdo įrašo dalį paskui R. R. labai nedideliu atstumu vaikšto I. D. Vaizdo medžiagoje teismas neįžvelgia tyčinių R. R. smurtinių veiksmų I. D. atžvilgiu. Neatmetama tikimybė, kad tarp R. R. ir nukentėjusiosios dėl buvusio mažo atstumo, nukentėjusiosios siekio išlaikyti mažą atstumą, galėjo atsirasti fizinis kontaktas, tačiau jokių neginčytinų duomenų, kad jis buvo tyčinis, siekiant sukelti skausmą, tyčia sužaloti nukentėjusiąją, nenustatyta. Nepaneigta ir liudytojos R. R. pateikta versija, kad I. D. dar iki konflikto su kaltinamuoju galėjo netyčia susižaloti. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. nurodė, kad vartoja vaistus, kurių šalutinis poveikis yra intensyvesnis poodinių kraujosruvų atsiradimas po turėto nedidelio fizinio kontakto, teigė pastebėjusi, kad vartojant šiuos vaistus organizmas į kontaktus reaguoja kiek kitaip. Nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos protingos priemonės, siekiant išsiaiškinti I. D. kairės rankos žasto sužalojimo aplinkybės, tačiau duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtai pripažinti, kad R. R. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – nėra. Nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie R. R. kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų ar įrodymų, kad R. R. tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, užlipo ant I. D. kojos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausta nukentėjusioji šių aplinkybių taip pat nenurodė.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismas pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). E. Ž. Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis pripažintina, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl remiantis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, R. R. išteisintinas, pripažįstant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur žalos atlyginimo (I t., b. l. 170 – 171). Atsižvelgiant į tai, kad R. R. šiuo nuosprendžiu išteisintas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Kaltinamojo R. R. gynėja advokatė Marija Ulbienė teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju R. R. išteisintas. BPK 106 straipsnis nenumato galimybės apmokėti patirtas išlaidas advokato paslaugoms net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš byloje pateiktų dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) matyti, kad R. R. patyrė išlaidas advokato pagalbai (2021 m. balandžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1098817, suma 300 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1098821, suma 2 500 Eur ir 2022 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1098843, suma 500 Eur – už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas), viso – 3 300 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal formuojamą praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti dėl prašomos priteisti sumos dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad byla nėra sudėtinga, ją sudaro tik du tomai, yra vos vienas kaltinamasis ir nukentėjusioji bei keturi liudytojai. Byla išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius, kurie bendrai truko apie šešias valandas. Teismas daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti tenkinamas iš dalies, R. R. priteisiant 1 600 Eur patirtų išlaidų. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nurodytos proceso išlaidos R. R. priteistinos iš valstybės.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB atmintinė „Adata UV110/8GB, su R. R. telefonu filmuotu vaizdo įrašu bei 2 vnt. CD diskų, kurie prijungti prie byloje esančių vokų, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

R. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtiną.

Priteisti R. R. iš valstybės 1 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB atmintinę „Adata UV110/8GB“, su R. R. telefonu filmuotu vaizdo įrašu bei 2 vnt. CD diskų, kurie prijungti prie byloje esančių vokų, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.