Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017-11-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. J., E. D., akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Aderosa“, uždaroji akcinė bendrovė „AirInn Vilnius“, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Pareigūnų kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Ūko baldai“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, antstoliai M. D., D. P., K. K., N. G., A. P., J. B., G. P., R. V., V. M., A. N. ir D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. K. pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. T..Pareiškėjas nurodė, jog, siekdamas investuoti į verslą, įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapdamas vieninteliu šios bendrovės akcininku, tačiau priimami verslo sprendimai buvo nesėkmingi, tai privedė prie to, kad prisiėmęs skolinių įsipareigojimų, pareiškėjas šiuo metu nebeturi finansinių galimybių juos įgyvendinti. Šiuo metu vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš pareiškėjo, bendrai išieškoma 53 109,96 Eur suma. Pareiškėjo įsiskolinimas, įskaitant pažymų išdavimo metu priskaičiuotas antstolių patirtas vykdymo išlaidas, tačiau neįskaičiavus ar iš dalies įskaičiavus procesines palūkanas, sudaro 41 984,41 Eur. Be to, pareiškėjas yra skolingas A. J. iš viso 20 273,40 Eur. Visos nurodytos sumos buvo skirtos įmonės finansinei padėčiai gerinti, verslui vystyti. Šiuo metu įmonė yra pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vienintelės šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini). Pajamos per mėnesį nepastovios ir pagal išdirbtą laiką atitinkamą mėnesį vidutiniškai sudaro 115,19 Eur (2016 m.), 2015 m. – vidutiniškai 68 Eur, 2014 m. – 92 Eur. Kito turto ir pajamų pareiškėjas neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017-11-23 nutartimi nutarta: pareiškimą tenkinti ir iškelti pareiškėjui bankroto bylą; pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti M. T.; nustatyti 30 dienų, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 300 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo S. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos 240 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos S. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.Teismas nustatė, kad vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš pareiškėjo, bendrai išieškoma 53 109,96 eurų suma. Be to, pareiškėjas skolingas A. J. iš viso 20 273,40 Eur. Pareiškėjas registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jam mokamas apie 300 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neturi galimybės vykdyti minėtus skolinius įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), dėl to konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus.Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų savo finansinę padėtį sąmoningai pabloginęs, klaidinęs kreditorius, sąmoningai piktybiškai veikęs prieš prisiimtų prievolių įvykdymą, nenustatyta ir to, kad per pastaruosius metus jis būtų sudaręs sandorių, kenkiančių kreditorių interesams. Daryta išvada, kad pareiškėjas nėra nesąžiningas, kadangi pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis buvo sumažėjusios pajamos, o ne sąmoningas (kryptingas) pareiškėjo nesąžiningas veikimas ar neveikimas. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Konstatuota, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:Pareiškėjui bankroto byla negali būti keliama, nes yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas teikė kreditoriui A. J. neteisingą informaciją apie finansinę būklę skolinantis, sudarė jo įmonei ir įmonės kreditoriams nenaudingus sandorius, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjo įmonės bankrotas 2014-11-18 (mažiau nei prieš 3 metus) Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažintas tyčiniu. Pareiškėjas sąmoningai ir nesąžiningai neveikia, t. y. nesiima aktyvių veiksmų didinti pajamas ir grąžinti skolas kreditoriams, pareiškėjas sąmoningai klaidina dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, slepia reikšmingas aplinkybes dėl savo pajamų ir darbo aplinkybių. Pareiškėjas taip pat neteisingai nurodė savo skolas nemokumo būklei patvirtinti.Apeliantas teigia, kad pareiškėjas melavo teismui ir proceso šalims viso proceso metu, nes melavo, kad nėra jam iškeltų kitų civilinių bylų, taip pat apie darbovietes, darbo vietos nuomą, darbo laiką darbovietėje, apie darbą Anglijoje, apie realias gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, faktinę gyvenamąją vietą, fizinio asmens bankroto bylos vietą, apie savo įmonės tyčinį bankrotą, teisme panaikintus sandorius, savo tikrąsias sąsajas su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuslėpė pradėtą ikiteisminį tyrimą, nuslėpė įmonės skolą A. J. už įmonės nuomotų patalpų nuomą. Pareiškėjas neteisingai skaičiavo savo skolas ir nemokumo duomenis, bandė teisme meluoti apie savo neva blogą sveikatą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo pastangas gerinti savo finansinę būklę. Pareiškėjas yra nesąžiningas, sąmoningai pasyvus dėl pajamų didinimo, todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (įskaitant neveikimą) faktą ir priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo veiksmų ir jo negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nemokumo būklės.Atsiliepimu pareiškėjas S. K. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo sąžiningas tiek kreipdamasis į teismą su pareiškimu, tiek tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, o apelianto nurodomos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo sąžiningumo prezumpcijos. Didžioji dalis piniginių prievolių kreditoriams atsirado daugiau nei prieš trejus metus. Apeliantas aplinkybių, dėl kurių atsirado pareiškėjo nemokumas, nepaneigė, taip pat neįrodė, kad pareiškėjas atliko nesąžiningus veiksmus per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Tai, kad buvo priimta teismo nutartis pripažinti pareiškėjo įmonės bankrotą tyčiniu, neturėtų būti vertinama kaip turinti įtakos pareiškėjo sąžiningumui, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Teigia, kad nepagrįstos apelianto abejonės, jog pareiškėjas slepia savo pajamas ir išlaidas. Aplinkybė apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą nepaneigta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantas suinteresuotas asmuo A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui S. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą grindžia argumentais, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl to ši byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.FABĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnis išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį adresą nurodė ir savo pareiškime. Be to, apelianto nurodomas teismingumo kitam teismui klausimas buvo nagrinėtas inicijuojant pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-31250-816/2017, atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, turi būti nustatyta būtinų sąlygų visuma.Pareiškėjo, siekiančio fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.Nors atskirajame skunde apeliantas A. J. kelia abejonę dėl pareiškėjo formalaus atitikimo nemokumo sąvokai, tačiau atskirai neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas S. K. yra nemokus. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl išieškojimo iš pareiškėjo S. K. vykdoma 13 vykdomųjų bylų, jose bendrai išieškoma suma sudaro 53 109,96 Eur. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad įsiskolinimas pagal nurodytas vykdomąsias bylas iš viso sudarė ne mažiau kaip 41 984,41 Eur. Be to, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriui A. J. pagal du skolos raštelius iš viso sudaro 20 273,40 Eur. Taigi pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija įstatyme numatytą 25 MMA ribą.Apelianto keliamos abejonės, kad pareiškėjas neteisingai nurodė dalį savo skolų nemokumo būklei patvirtinti, apelianto teigimu, įtraukdamas pagal FABĮ nenurašomus įsipareigojimus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą dėl pareiškėjo mokumo. Vien pareiškėjo įsiskolinimo apeliantui suma dvigubai viršija įstatyme kaip nemokumo kriterijų numatytą skolinių įsipareigojimų ribą. Be to, pats apeliantas nekelia abejonių dėl ženklios dalies pareiškėjo kitiems kreditoriams turimų skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kad pareiškėjas neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, taip pat duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, vykdomus priverstinio skolų išieškojimo veiksmus, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams objektyviai galėtų būti padengti šiuo metu ar per protingą terminą.Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra vykdoma po to, kai teisme iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vadovaujantis FABĮ 23 straipsnio 1 dalimi, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi, anksčiau nurodytais motyvais nenustačius pagrindo abejoti pareiškėjo nemokumu, kaip sąlyga kelti fizinio asmens bankroto bylą, apelianto argumentai dėl pagrindo tam tikrus pareiškėjo kreditinius reikalavimus (skolas) išbraukti šioje bylos stadijoje nevertintini.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų, kai bankroto byla negali būti keliama. Apeliantas teigia, kad pareiškėjo asmeninio bankroto procedūra negalima, nes egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte numatyta sąlyga. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte kaip pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą numatyta sąlyga, kad paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Apeliantas teigia, kad pareiškėjas teikė kreditoriui A. J. neteisingą informaciją apie finansinę būklę skolinantis iš jo pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo S. K. skolos rašteliai kreditoriui A. J. sudaryti 2013-01-09 ir 2013-02-20. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu A. J. nurodė, jog jam buvo žinoma, kad pareiškėjas turėjo įsiskolinimų, pinigai buvo paskolinti pareiškėjui verslui vykdyti – padengti skolą už patalpų nuomą. Apeliantas nekonkretizavo, kokią klaidinančią informaciją apie finansinę būklę pateikė pareiškėjas, dėl to šie argumentai atmestini kaip neįrodyti.Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas sudarė pareiškėjo įmonei ir kreditoriams nenaudingus sandorius, tuo siekta išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, be to, pareiškėjo įmonės bankrotas teismo sprendimu pripažintas tyčiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2016-05-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-2043-262/2016, įmonė pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014‑11‑18 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas S. K. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-02-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01949-15 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nepateikta duomenų, kad pareiškėjas nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 4 punkte.Apeliantas teigia, kad pareiškėjas bandė nuslėpti reikšmingas faktines aplinkybes apie pareiškėjo įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, įmonės sudarytų sandorių panaikinimą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą. Šios faktinės aplinkybės išsiaiškintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nenurodė kitų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. Apelianto argumentai dėl pareiškėjo įmonės skolos apeliantui ir apelianto neįtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą susiję su ne su pareiškėjo, kaip fizinio asmens, bankroto byla, o su įmonės bankroto byla.Apeliantas A. J. taip pat teigia, kad pareiškėjui bankroto byla negali būti keliama ir dėl pareiškėjo nesąžiningumo pasireiškiančio neveikimu. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai ir nesąžiningai neveikia, t. y. nesiima jokių aktyvių veiksmų pajamoms didinti ir skoloms kreditoriams grąžinti.Pareiškėjo nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį ir kt.), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesąžiningu pareiškėjas gali būti pripažįstamas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktui taikyti svarbus priežastinio ryšio egzistavimas – nesąžiningas elgesys turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.Apeliantas, remdamasis duomenimis apie pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, teigia, kad pareiškėjas nuslėpė užsienyje gautas pajamas. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-02-10 nutarimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo nurodęs, kad gavo gerą darbo pasiūlymą Anglijoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nurodė, kad Anglijoje bandė ieškoti darbo, tačiau neigė, kad užsienyje dirbo ir iš darbo veiklos gavo pajamas. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo įsidarbinęs užsienyje ir gavo darbo užmokestį ar kitas pajamas nepateikta. Apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos nepakankamomis konstatuoti aplinkybę, kad pareiškėjas nuslėpė užsienyje gautas pajamas.Pareiškime pareiškėjas S. K. nurodė, kad jo nemokumą sukėlė siekiant investuoti į verslą priimti nesėkmingi verslo sprendimai. Įmonė, kurios vieninteliu akcininku buvo pareiškėjas, pripažinta pasibaigusia likvidavimo dėl bankroto. Bylos duomenimis, pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjo pajamos 2014–2016 m. buvo nedidelės (2016 m. – 115 Eur; 2015 m. – 68 Eur; 2014 m. – 92 Eur). Pareiškėjas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį nėra pastovios ir priklauso nuo išdirbto laiko atitinkamą mėnesį. Iš byloje esančios pažymos apie 2017 m. pareiškėjo darbo užmokestį matyti, kad šiuo metu pareiškėjo pajamos yra padidėjusios – jam mokamas darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius siekia ir 300 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas pajamas.Apeliantas teigia, kad pareiškėjas teikia neteisingą informaciją apie patiriamas išlaidas, išlaidų suvestinėje nenurodo mokėtinų mokesčių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2017-11-13 teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nepatiria išlaidų komunaliniams mokesčiams, nes gyvena pas draugę. Pareiškėjas į bylą pateikė 2017-09-01 sudarytą panaudos sutartį. Taigi vien tai, kad apeliantas nenurodė, jog patiria išlaidas mokesčiams šiuo metu nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas pateikė melagingą informaciją apie patiriamas išlaidas.Apeliantas kelia abejones dėl pareiškėjo nurodytos darbovietės, darbo laiko joje ir pareiškėjo realiai darbovietėje gaunamo uždarbio. Pareiškėjo abejonės iš esmės grindžiamos prielaidomis apie pareiškėjo darbo pobūdį ir darbo trukmę. Nepateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas. Dėl minėtų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad pareiškėjas turi specialybę, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iškėlus bankroto bylą ir, siekiant atstatyti pareiškėjo mokumą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas). Pagal įstatyme Planui keliamus reikalavimus, jame, be kita ko, turi būti nurodomos visos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą, be to, turi būti nurodomos ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Planą tvirtina kreditoriai (FABĮ 8 straipsnis).Vertinant apelianto teiginius dėl pareiškėjo darbo trukmės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu, kad ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Bankroto procese patvirtinus Planą teismo paskirtas bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į teismo paskirto bankroto administratorius fizinio asmens bankroto proceso metu turimas teises, tarp jų ir gauti iš bankrutuojančio fizinio asmens visus su jo bankroto procesu susijusius dokumentus ir juos tikrinti, gauti informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas iš valstybės ir žinybinių registrų, kredito įstaigų ir valstybės informacinių sistemų, gali būti nustatoma pareiškėjo turtinė padėtis (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai). Vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto administratorius turi pareigą patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jis pareiškia ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.Be to, FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių nors vienai esant, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tarp minėtoje įstatymo nuostatoje numatytų sąlygų yra ir aplinkybės, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas ir kitas aplinkybes (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą sudaro paaiškėjusios aplinkybės, kad fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus, o šioje bylos stadijoje FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos objektyviai nenustatytos. Atsisakymas iškelti bankroto bylą nepašalintų pareiškėjo nemokumo, o fizinio asmens bankroto proceso metu būtų sudarytos sąlygos atkurti pareiškėjo mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, kaip minėta anksčiau, pareiškėjo sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą bankroto proceso eigoje.Dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, tad dėl jų išsamiau nepasisakytina.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pareiškėjui iškėlė bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyviaus teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens A. J. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017-11-23 nutartį palikti nepakeistą.