Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo skundė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) prokuroro Arūno Meškos 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 17.2-3894 ir prokuroro Tomo Krušnos 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 17.2-4190, bei prašė atnaujinti bylą Nr. N1-80-02/2001. Pareiškėjo teigimu, minėti raštai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, todėl turi būti panaikinti.

II.

Pareiškėjas atskirajame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, mano, kad ji turėtų būti panaikinta.

Pažymi, kad Prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 17.2-4190 buvo nurodyta, kad jis yra skundžiamas administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. V. skundą dėl Prokuratūros raštų panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija sutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. pareiškimu bei 2018 m. liepos 23 d. skundu kreipdamasis į Prokuratūrą iš esmės siekė baudžiamojo proceso atnaujinimo byloje Nr. N1-80-02/2001, kurioje Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. kovo 20 d. nutartimi minėtą nuosprendį palikto nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo kasacinį skundą. Taigi pareiškėjas siekė, kad baudžiamojoje byloje Nr. N1-80-02/2001 būtų atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XI dalyje „Baudžiamosios bylos atnaujinimas“ nustatyti procesiniai veiksmai. Prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 17.2-3894 pareiškėjui nurodė, kad jo pareiškimas pradėti baudžiamosios bylos proceso atnaujinimą išnagrinėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šis nutarimas paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, o naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė; papildomai paaiškino, kad šis Prokuratūros raštas, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas) 68 punktu, gali būti skundžiamas Prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui. Pareiškėjas Prokuratūros 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 17.2-3894 apskundė Prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui, kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 17.2-4190 ankstesnį Arūno Meškos raštą laikė teisėtu ir pagrįstu, paaiškino, jog nesutikdamas su šiuo Prokuratūros sprendimu pareiškėjas jį gali skųsti Aprašo 70 punkte nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui.

BPK nustatyta, kad pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai (446 str. 1 d.). Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (446 str. 2 d.). Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti BPK 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais, t. y. prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas BPK 64 straipsnio nuostatų. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (446 str. 4 d., 447 str. 2 d.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad priimant nutarimus pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar jo nepradėti, taip pat skundžiant tokius nutarimus, susiklosto teisiniai santykiai, kurie yra reguliuojami BPK normų, o prokurorai juose veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip baudžiamojo proceso subjektai.

Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo kreipimųsi į Prokuratūrą turinį bei anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčas byloje kilo ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, nagrinėjant skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą. Šiuo atveju pažymėtina, kad, nors dėl pareiškėjo kreipimųsi Prokuratūra priėmė raštus vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, tokia prokuratūros sprendimų forma savaime teisinio santykio turinio nepakeitė, kadangi minėtus atsakymus pareiškėjui Prokuratūra iš esmės grindė BPK normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-662/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-275-756/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šios išvados niekaip nekeičia pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad būtent Prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 17.2-4190 nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Kaip minėta, vien akto forma, teisinių santykių turinio, t. y. to, kad pareiškėjas prašė atlikti veiksmus baudžiamojo proceso srityje, nepakeitė. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui išaiškintina, jog su skundu jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Vilniaus apygardos teismą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.