Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas L. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą turtą; pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus – laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, pagal BK 205 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams su 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. V. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, 12 500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimas. L. V., kaltinamas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, išteisintas. Iš L. V. solidariai su kitais nurodytu nuosprendžiu nuteistais asmenimis priteista 2443,99 Lt (330 Lt+2113,99 Lt) Z. Č. naudai, 525 Lt J. V. naudai, 420 Lt J. B. naudai, 140 Lt Ž. K. naudai (baudžiamoji byla Nr. N-1-80-02/2001, VI b. t., 158-177 l.).

L. V. nuteistas už tai, kad jis ir R. L. 2001 m. vasario 25 d. iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, padarė tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, piliečių asmeninių dokumentų pagrobimą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis: L. V. su R. L. apie 17 val. apgaule įsodino R. V. Kauno g., Panevėžyje, į R. L. automobilį „O. A.“ ir atvežė ją į Paberžio kaimą, Panevėžio rajone, prie nebaigto statyti namo, esančio šalia autostrados Šiauliai-Vilnius. L. V. kartu su R. L. nusivedė R. V. į nebaigtą statyti namą ir abu pradėjo ją mušti. L. V. rankomis smogė jai du kartus į veidą ir du kartus spyrė į šoną, pagaliu smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną. L. V. ir R. L. užvaldė R. V. 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną su pakrovėju, 40 Lt vertės rankinę, 130 Lt vertės moteriškus batus, 100 Lt ir 150 Lt vertės geltono metalo du žiedus, 100 Lt vertės auskarus, 160 Lt pasą ir vairuotojos pažymėjimą, J. V. 525 Lt vertės striukę. Po to R. V. kartu su R. L. suspaudė smaugvirve R. V. kaklą ir ją uždusino. L. V. 2001 m. kovo 1 d. apie 17 val. namo, esančio Panevėžyje, Parko g. 45, penkto aukšto bendrame balkone dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas sunaikinti sunkaus nusikaltimo pėdsakus, tyčia sunaikino (sudegino) R. V. oficialius itin svarbius dokumentus – asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą.

L. V. nuteistas už tai, kad 2001 m. vasario 27 d. apie 23 val. iš anksto susitaręs su R. L. ir R. L., bendrai veikdami grupėje Berčiūnų kaime, Panevėžio rajone prie geležinkelio tilto per Sandžylos upę, R. L. automobilyje „O. A.“, tikslu užvaldyti svetimą turtą, pakarotinai panaudodami psichologinį smurtą, t. y. pagrasindami nužudyti J. B., užvaldė jos 250 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną, 20 Lt vertės šio telefono kortelę, 98 Lt vertės geltono metalo auskarus, 116 Lt vertės geltono metalo grandinėlę ir 34 Lt. Tuo pat metu, toje pačioje vietoje padarę plėšimą nuteistasis L. V. su R. L., būdami anksčiau padarę tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4 val. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino itin žiauriai nužudyti J. B.. Jie nusitempė ją ant geležinkelio tilto per Sandžylos upę, abu suėmė už rankų ir numetė nuo tilto į upę. J. B. išplaukė ir atsisėdo ant ledo. Abu teisiamieji ilgą laiką metė į ją akmenis ir ledo gabalus. Kai J. B. išlipo į krantą R. L. su L. V. vėl ją užsitempė ant tilto, pakartotinai suėmė ją už rankų ir numetė į upę, J. B. pasislėpė po tiltu. L. V. su R. L. įsitikinę, kad J. B. nužudė, maždaug apie 4 val. išvažiavo, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Be to, L. V. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs su R. L. ir bendrai veikdamas grupėje, 2001 m. vasario 28 d. apie 21 val., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, atvažiavo į Kupiškio autobusų stotį susitikti su Ž. K. ir atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną. R. L. telefonu pakvietė Ž. K. susitikti su juo autobusų stotyje. Pasikalbėjusi su R. L., Ž. K. Stoties gatve grįžo namo. Tuo metu jos laukęs L. V. užpuolė Ž. K., panaudojo fizinį smurtą, ją pastūmė, pavertė ant žemės ir ištraukė iš kišenės 140 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną su kortele ir telefono įdėklu. L. V. padarė jai lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą L. V. apskundė Vilniaus apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. N-1-80-02/2001, VI b. t., 479 l.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) V, VI ir VIII dalių tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nuteistasis L. V. savo prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad nuteistas iki gyvos galvos jo bendrininkas R. L. prisipažino, rašydamas malonės prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui, ir Vilniaus apylinkės teisme, kad jis vienas nužudė R. V., o nuteistasis L. V. tik sudegino jos palaikus. Be to, nuteistasis L. V. skunde Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad jis prisipažino nužudęs R. V. dėl to, kad buvo kankinamas. Šios nuteistojo L. V. nurodomos aplinkybės neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.

Nuteistojo skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog priėmusiam nuosprendį teismui, nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės. Tik bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) sprendžia byloje surinktų įrodymų pakankamumo klausimą bei pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, vertina byloje surinktus įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priimto L. V. atžvilgiu, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tarp jų – tas, kuriomis buvo nužudyta R. V., o baudžiamasis įstatymas epizodo dėl R. V. nužudymo nagrinėjimo metu pritaikytas tinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad parodymai iš nuteistojo L. V. būtų išgaunami neteisėtomis priemonėmis, nes nuteistojo apklausose dalyvavo gynėjas, kuris neprašė ištirti neva L. V. atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nenustatyta jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir atmetant nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistojo L. V. teiginiai apie tai, kad R. L. prisipažino nužudęs R. V. nelaikytini nei naujai paaiškėjusiais, nei turinčiais kokią nors įtaką teismo išvadų teisingumui dėl L. V. kaltės.

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties nagrinėjantis apeliacinis teismas neturi teisinės galimybės iš naujo ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, ar pagrįstai atmetė nuteistojo L. V. skundą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino visas nuteistojo L. V. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos atnaujinimu bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nenustačius bylai atnaujinti pagrindų, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi pagrįstai atmetė L. V. skundą dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.