Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-66-1113/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: 1-66-1113/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15131-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis: Š. P.
Civilinis ieškovas: E. U., Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Dalius Vaičiulis

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-66-1113/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15131-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.5; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Monikai Baliutavičei, Godai Pranskaitytei, Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam Š. P., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U., jo įgaliotam atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. P. 2022 m. balandžio 30 d. apie 20.40 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė nukentėjusįjį E. U. už kaklo ir jį smaugė, po ko kumščiu sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam E. U. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimą nosies nugarėlės kairiame šone ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke.

2. Apklaustas teisme kaltinamasis Š. P. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, jog praeityje su nukentėjusiuoju turėjo didelį konfliktą, kai šis jam buvo sulaužęs žandikaulį. Dėl šioje byloje tiriamo įvykio parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. jis grįžo su drauge ir draugės sese iš kaimo. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kiemą, pastebėjo E. U. kieme, vienas kitą atpažino ir įsiplieskė žodinis konfliktas, susikibo iš karto kaktomis. E. U. jį vadino „myžnium“. Jis tai priėmė kaip provokaciją. Jo draugė jį išskyrė su E. U., kad neišsivystytų didesnis konfliktas, ir jie nuėjo prie savo laiptinės. E. U. kalbėjo toliau, jį provokavo, jo draugės sesę pavadino „barako auka“. Jis neišlaikęs priėjo prie E. U., paėmė šį už striukės, tada šis pirmas jį puolė. E. U. jis nesmaugė, už kaklo nebuvo paėmęs, tik už striukės apykaklės. Viskas įvyko labai greitai, susimušė, nuvirto ant žemės. Jį pakėlė draugė, nuėjo. Jis matė, kaip E. U. šypsojosi. Kai ėjo namo, jis E. U. paliko su draugu. Telefono jokio nebuvo, kaip minima civiliniame ieškiny. Po žodinio konflikto ėjo link šio išsiaiškinti santykius arčiau. Nežino, ar E. U. turėjo telefoną įvykio metu. Po įvykio atsisukęs matė, kad E. U. kažkam skambina telefonu. Civilinį ieškinį pripažįsta. Nepripažįsta dėl sumos, dėl telefono ir dėl neturtinės žalos. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visa apimtimi pripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes nenorėjo, kad liktų jis vienas kaltas, nes E. U. irgi ne šventas, jie abu kalti. Į policiją jis kreipėsi po dviejų dienų, į gydymo įstaigą kreipėsi kitą dieną, konstatavo lūžusią ranką. Nesmaugė jis E. U., buvo paėmęs už striukės. Nukentėjusiojo atsiprašė. Po įvykio jie nebebuvo daugiau susitikę. Sutinka tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tartis bandė per advokatus, iki galo nesutarė. Jis nori susitarti, kad nereikėtų po teismus vaikščioti. Trukdo tai, kad nukentėjusysis prašo per didelės pinigų sumos. 3 000 eurų jis gavo iš nukentėjusiojo neturtinės žalos už praeitą įvykį, kai E. U. sulaužė jam žandikaulį. Mano, kad E. U. prašoma 1 500 eurų suma yra per didelė už tokias peštynes, mano, kad turėtų užtekti 400 eurų. Advokato išlaidas pripažįsta. Dėl telefono 505 eurų žalos nesutinka. Nepripažįsta, kad jam pataikė pirmą smūgį, kai E. U. laikė telefoną prie ausies. Nepripažįsta, kad smaugė. Jo telefonas irgi buvo pakeltas nuo žemės. Jis asmeniškai E. U. telefono nematė nei rankoje, nei ant žemės. Telefoną matė tik nueinant, kai E. U. kažkam skambino. Kai krito abu, gal telefonas ir susilaužė. Tai gal tas telefonas buvo sudaužytas jau prieš įvykį, kad pasiimtų daugiau pinigų. Nematė, kaip telefonas atrodė nei iki įvykio, nei po įvykio. Jis buvo išgėręs du alaus buteliukus po 0,33 l. Nesijautė apsvaigęs, alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo, alus buvo jau seniai išsigaravęs. Tą vakarą liko draugės bute, kurio langai yra į kiemą. Nematė, kaip įvažiavo specialiosios tarnybos, per langą nesimato. Tą pačią dieną jis nesikreipė į medikus, nemanė, kad bus lūžusi ranka. Ligoninėje pasakė, kad susimušė su broliu, kad mažiau klausinėtų. Supranta, jog visuomenėje nepriimtina taip spręsti santykius, bet kartais taip išeina. Pripažįsta, kad yra kaltas pagal visą jam pareikštą kaltinimą. Susidūrė kieme, nes jie yra ne draugai, o seni priešai, kadangi nuo E. U. pabėgo draugė pas jį, dėl to seniau E. U. sulaužė jam žandikaulį. Nežino, kur gyvena nukentėjusysis, nežino, ką šis veikė tame kieme. Jei ne jo draugė, būtų iš karto susimušę. Savo smūgių nepateisina. Tikslo E. U. sumušti neturėjo. Elgėsi neapgalvotai. Nukentėjusysis jį pravardžiavo, gal specialiai išprovokavo, kad taptų nukentėjusiuoju, atsiimtų pusę pinigų už praeitą įvykį, už kurį sumokėjo jam seniau. Yra atlyginęs žalą ligonių kasai. Nukentėjusiajam perdavė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jo sąskaitoje, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra 400 Eur, kuriuos galėtų pervesti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam atlygins tokio dydžio žalą, kurią priteis teismas. Prašo taikyti byloje laidavimo institutą. Jo santykiai su broliu S. P. yra puikūs. Anksčiau bendraudavo kiekvieną dieną, dabar, kai gyvena su savo šeimomis, bendrauja į savaitę kelis kartus. Kartu sportuoja. Jis atsižvelgia į brolio nuomonę gyvenimiškais klausimais. Brolis jam galėtų daryti teigiamą įtaką. Brolis neteistas, baustas administracine tvarka dėl automobilio, problemų dėl alkoholio neturi. Dėl nubaudimo už girto pasirodymą viešoje vietoje, tai visko pasitaiko. Jis pats buvo teistas vieną kartą. Yra atsidaręs individualią veiklą, dirba su „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbintas vienai valandai. Nedidelis atlyginimas pervedamas į kortelę ir „užšaldomas“.

3. Nukentėjusysis E. U., apklaustas teisme dėl civilinio ieškinio, nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko. Civilinį ieškinį pareiškė dėl 505 eurų turtinės žalos dėl telefono ir 1500 Eur neturtinės žalos, taip pat prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Telefoną „Iphone 8 Plius“, kurio atmintis 128 Gb, jis įsigijo už 11 000 kronų (apie 1 000 eurų) Norvegijoje apie 2018 metus. Jo būklė įvykio metu buvo puiki. Telefoną jis pateikė UAB „Mobas“, norėdamas, kad dokumentais būtų įforminta jam padaryta žala. Internete jis neieškojo kitų remonto įstaigų, pasirinko artimiausiai prie namų esančią taisyklą. Jie nurodė telefono kainą ir pasakė, kad tiesiog reikia jį keisti, remontas netikslingas. Kitų įrenginių kainomis jis nesidomėjo, neieškojo. Sužalojimo metu jam buvo prakirsta kakta, sužalota nosis ir kraujosruva po akimi. Kraujosruva buvo pusantros savaitės, ant kaktos liko randas, kurį tepė tepalu, į plastikos chirurgus dėl pašalinimo nesikreipė. Įvykio metu jis patyrė labai didelį šoką, tėvai patyrė didelį stresą. Įvykusio įvykio metu jis buvo teismo įpareigotas dėvėti apykoję. Išgąstis buvo didesnis dėl teisinių klausimų, kai nebe daug buvo laiko likę iki apykojės nuėmimo. Pertraukos metu iš kaltinamojo gavo 100 Eur žalai atlyginti.

4. Galimas laiduotojas S. P. teisme parodė, kad yra kaltinamojo brolis, nori už šį laiduoti. Jo santykiai su broliu geri. Dažnai leidžia laisvalaikį, kartu sportuoja. Jis yra sukūręs šeimą, nevedęs, turi vaikų. Su broliu bendrauja ir šeimomis. Mano, kad galėtų daryti įtaką broliui. Galėtų pasikalbėti su juo, pasiimti pas save į darbą, atidaryti bendrą veiklą. Su broliu tariasi dėl gyvenimiškų problemų. Brolis atsižvelgia į jo išsakytą nuomonę. Jis nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šios bylos įvykį sužinojo kitą dieną po įvykio iš brolio. Brolis sakė, kad važiavo iš svečių į namus ir prie laiptinės, praeidamas, užkalbino, ir susikivirčijo vienas su kitu. žino, dėl kokių aplinkybių buvo iškviestas į teismą, kad buvo incidentas prie laiptinės. Nukentėjusiojo jis nepažįsta. Brolis jo elgesį vertina blogai.

5. Kadangi teisme kaltinamasis Š. P. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

6. Be paties kaltinamojo Š. P. parodymų teisme, jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis:

6.1. Š. P., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino. Parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. vakare, tiksliai kurią valandą, jis jau neprisimena, jis su savo drauge T. ir jos seserimi O. grįžo iš draugės kaimo į draugės namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį, maždaug prieš dvi valandas, jis buvo išgėręs du buteliukus alaus, 0,33 litro talpos, todėl jautėsi visiškai blaivus. Kai išlipo iš automobilio, jis pamatė, kad prie namo stovi E. U. su kažkokiu dar vyru, kurio jis nepažįsta ir duomenų nežino. Jam tik išlipus iš automobilio, iš karto su E. prasidėjo žodinis konfliktas, kurį pradėjo E., pradėdamas šaukti, jei jis gerai prisimena: „myžniuk, myžniuk“, bandydamas jį išprovokuoti. Jis, einant link laiptinės, turėjo praeiti pro E. Tuomet jie susirėmė galvomis, tačiau jis šiam už kaklo suėmęs nebuvo ir tikrai nesmaugė. Šis toliau nuolat žodžiais jį provokavo. Jis šio paklausė: „ar tu nori mane išprovokuoti?“, o šis toliau kartojo tą patį. Jiems toliau konfliktuojant, jo draugė T. pradėjo jį tempti nuo šio, kad neįvyktų didesnis konfliktas. Ji jį nutempė prie laiptinės, kur jis prisidegė cigaretę, o E. su draugu jau tuo metu buvo nuėjęs prie kitos laiptinės. Jam E. pasakė: „ką, myžniuk, draugės klausysi“ ar kažkaip panašiai. Šis jo draugės sesei pasakė: „barako auka“ ar kažkaip panašiai. Tuomet jam trūko kantrybė ir jis nuėjo prie tos laiptinės, kur stovėjo E. Jie vėl apsižodžiavo, vėl susirėmė galvomis, ir tuomet E. pirmas pradėjo jam smūgiuoti. Kiek smūgių šis jam bandė suduoti, jis tikrai pasakyti negali, tačiau tikrai žino, kad vieną smūgį jam pataikė į kairės pusės skruostą. Jis gindamasis taip pat trenkė E., bet jis negali tiksliai pasakyti, kiek jis smūgių šiam sudavė, bet tikrai žino, kad vieną pataikė, nes nuo suduoto smūgio E. jam lūžo dešinė ranka. Jis matė, kad šiam iš kaktos bėgo kraujas. Kadangi viskas vyko labai greitai, o jis buvo labai susinervinęs, tiksliai visko pasakyti negali nei jam suduotų smūgių skaičiaus, nei kiek smūgių sudavė jis. Po to E. jį stvėrė už „maikės“, tempė žemyn, ir jie nugriuvo abu ant žemės. Tuo metu jo „maikė“ buvo suplėšyta. Dėl prieš jį atliktų fizinių veiksmų ir jam sukelto fizinio skausmo jis jau yra parašęs pareiškimą. Konflikto metu jis tikrai nematė, kad E. rankose turėtų mobiliojo ryšio telefoną, ar kažkam bandytų skambinti. Suduotų smūgių metu jis tikrai nesistengė sudaužyti šio telefono, nes nematė, kad šis jį rankose turėtų. Tuomet, kai jie buvo ant žemės, vėl priėjo jo draugė T.ir jį pradėjo tempti link namų. Einant namo, jis pamatė, kad šis atsisėdo prie laiptinės, išsitraukė telefoną ir kažkam skambino bei, atsisukęs į jį, šypsojosi. Vykstančio konflikto metu prie jų buvo priėjęs kažkoks jam nepažįstamas vyras, kuris sakė: „vyrai baikit“ ir nuėjo. E. draugas, kuris buvo kartu su šiuo, jokių veiksmų neatliko, tačiau stovėjo netoli ir viską tikrai turėjo matyti. Paskui jie su T. ir jos seserimi išėjo į namus, o E. pasiliko prie laiptinės, o ką toliau šis darė, jis nežino. Kaip vėliau suprato, šis tikriausiai pasiliko, kad iškviestų policijos pareigūnus. Jis pripažįsta, kad sudavė E. smūgius, bet, kiek jų sudavė, jis tikrai nežino, tačiau nepripažįsta, kad šį buvo sugriebęs už kaklo ir kad smaugė. Savo veiksmus, atliktus prieš šį, jis vertino kaip gynybą, nes E. pirmas pradėjo smūgiuoti. Jie praeityje su E. yra turėję konfliktą. Šis jam buvo sulaužęs žandikaulį, o už tai jam turėjo sumokėti, todėl, jis mano, kad šis dabar norėjo jį išprovokuoti, kad galėtų parašyti pareiškimą ir iš jo galėtų prisiteisti pinigų (2 t., b. l. 44–47);

6.2. 2022 m. gegužės 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas E. U., pageidaudamas pareikšti apie įvykį, nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. apie 20.40 val. kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pažįstamas Š. P. jį sumušė. Konflikto metu Š. P. sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8+“, kurio vertė 300 eurų. Dėl patirtų sumušimų jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas akies voko paviršinės srities sužalojimas. Apklaustas liudytoju E. U. parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. apie 20.30 val. su M. J. jis išėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo link savo namų. Kieme, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), jis išgirdo žodžius: „sukis“. Atsisukęs jis pamatė Š. P.. Prieš metus buvo konfliktas su Š. P., kurio metu jis šį buvo sumušęs, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas jau yra pasibaigęs. Jie tą kartą susitaikė. Atsisukęs, jis sustojo, o Š. tuo tarpu priėjo prie jo. Jis matė, kad šis yra neblaivus, nes nuo šio sklido alkoholio kvapas. Šis priėjęs prie jo, rankomis sugriebė jam už kaklo ir ėmė smaugti. Šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukeltą fizinį skausmą dešimties balų skalėje jis vertina 2 balais. Jis suprato, kad Š. šitokiais veiksmais norėjo jį išvesti iš kantrybės. Jis mano, kad šis tikėjosi, jog jis šiam trenks, tačiau Š. jis nieko nedarė. Tada šis jam ėmė sakyti, kad jis ramiai gatvėmis nevaikščios, kad nuolatos turės žiūrėti per petį. Š. grasinimų realiais jis nelaiko, nes šis buvo neblaivus. Prie Š. priėjo šio draugai ir ėmė šį raminti. Š. paleido jo kaklą, o jis iš kiemo stengėsi šalintis. Nueinant Š. jam pasakė: „einam vienas ant vieno“. Tada jis šiam pasakė, kad susitiks ringe ir ten viską išsiaiškins. Š. jam atsakė, kad šis čia pat vietoje padarys jam „linčo“ teismą. Pažįstamas jį pasivijo ir užstojo jam kelią. Š. rankomis sugriebė jo kaklą, tačiau nesmaugė. Supratęs, kad geruoju su Š. išsiaiškinti nepavyks, jis iš kišenės išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir norėjo paskambinti tėčiui. Mėginant skambinti tėčiui, Š.vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais. Po šio smūgio jo telefonas nukrito ant žemės. Jis Š. pasakė: „ką tu darai, prisižaisi“. Tada Š. tris kartus kumščiu smogė jam į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą, kurį jis vertina 9 balais. Paskutiniu smūgiu Š. praskėlė jam kaklą, po ko ėmė bėgti kraujas. Tada Š. jis pastūmė ir šis nugriuvo ant žemės. Šiam nugriuvus, jis nuo žemės ėmė rinktis savo daiktus, o tuo tarpu Š. iš kiemo pasišalino. Kadangi jam iš kaktos stipriai bėgo kraujas, jis į įvykio vietą išsikvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją, o greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį išvežė į gydymo įstaigą. Po apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo diagnozuotas akies voko paviršinės srities sužalojimas. Po apžiūros jis buvo išleistas gydytis į namus. Būnant ligoninėje, jis pamatė, kad konflikto metu buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefono „Iphone 8+“ ekranas. Mobiliojo ryšio telefono vertė 300 eurų. Įvykio metu Mantas buvo įėjęs į daugiabučio namo laiptinę, todėl, ar šis matė konfliktą, jis nurodyti negali. Jo turtas nedraustas, o sveikata drausta draudimo kompanijoje „Compensa“. Jam padaryta 300 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 6–14);

6.3. nukentėjusysis E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai, parodė, kad jis mobiliojo ryšio telefoną pirko (duomenys neskelbtini), kiek prisimena, 2019 metais naują. Telefono įsigijimo dokumentų jis nebeturi, todėl pateikti negali. Kiek prisimena, kai pirko telefoną „Iphone 8 plius“, už jį mokėjo apie 1000 eurų. Mobiliojo ryšio telefoną, kai jis jam bus grąžintas, jis neš į telefonų taisyklą ir bandys tvarkyti. Civilinį ieškinį jis pateiks ikiteisminio tyrimo metu, kai bus aiški sugadinto telefono tvarkymo suma, o taip pat teiks civilinį ieškinį ir dėl jam padarytų sužalojimų. Artimiausiu metu jis paskambins tyrėjai ir nurodys su juo buvusio draugo M. kontaktinius duomenis, nes dabar šio telefono numerio neturi, tačiau gali pasakyti, kad jo draugas M. jokių veiksmų neatliko ir į kilusį konfliktą visiškai nesikišo, bet konfliktą matė ir gali nurodyti asmenį, kuris prieš jį smurtavo ir sugadino jo mobiliojo ryšio telefoną. Jis negali atsakyti, ar smūgis į telefoną buvo suduotas specialiai, nes tiesiog jis išsitraukė telefoną skambinti tėčiui, o po jam suduoto smūgio į veidą telefonas jam iš rankų buvo išmuštas. Ant jo telefono nebuvo jokių įskilimų nei priekinėje pusėje, nei galinėje (1 t., b. l. 27–30);

6.4. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo E. U. ir įtariamojo Š. P., kurios metu E. U. parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo kieme, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Š. P., jį provokuodamas, dėjo jam rankas ant kaklo, o tuomet jis nuo šio atsitraukė ir nuėjo. Jam nuo šio nueidinėjant, šis pribėgo prie jo ir jam keturis kartus smūgiavo į veidą. Pirmas jį užkalbino Š., kuris, jam praeinant, sušuko: „sukis“ ar kažką panašaus. Kai Š. prie jo priėjo ir dėjo rankas ant kaklo, jį traukė prie savęs, tai šio iniciatyva jie buvo susirėmę galvomis. Tokio žodžio „myžniuk“ jis Š. nesakė, o galbūt vartojo žodį „bailiuk“, bet jis tiksliai neprisimena. Jis Š. tikrai nesudavė nė vieno smūgio, o po to, kai jam buvo suduoti smūgiai, prakirsta kakta ir jam bėgo kraujas, jis šį, norėdamas patraukti nuo savęs ir pašalinti pavojų, nustūmė, dėl ko jie abu nugriuvo ant žemės. Jis Š. už „maikės“ paėmęs buvo, tik jis šio netempė prie žemės, o jo siekis buvo atitraukti šį nuo savęs, kad jam daugiau nebebūtų suduoti smūgiai, dėl ko jie abu griuvo ant žemės. Jis matė, kad Š. „maikė“ tuo metu suplyšo. Jis mano, kad Š. turėjo matyti, kad jis rankose turi telefoną, nes buvo prie pat jo, o jo veiksmas buvo – dedama ranka į kišenę ir traukiamas telefonas, o ranką jis kėlė prie ausies, nes norėjo skambinti. Tuo metu Š. jam trenkė ir pataikė į ranką, tačiau, jis mano, kad šis tiesiog norėjo jam smūgiuoti į veidą, bet pataikė į ranką, kurioje buvo telefonas. Š. P. jis nesudavė nė vieno smūgio nei į veidą, nei į kitas kūno vietas, o atliko vieną gynybinį veiksmą, tai yra nustūmė šį ant žemės. Tuo tarpu Š. P. nurodė, jog provokavo ne jis, o E.. Gal ir buvo uždėjęs šiam rankas ant kaklo pirmo jų susirėmimo metu, tačiau paskui jie išsiskyrė. Tuomet šis vėl jį provokavo, sakydamas: „ką, čia draugės klausysi“, ir jis prie šio priėjo. Gal ir galėjo šį pastumti pirmas, tačiau smūgių jis tikrai pirmas nesudavė, o juos sudavė E.. Jis tiksliai negali atsakyti, kuris kurį užkalbino. Jam atrodo, kad vienu metu jis šiam kažką pasakė, o šis, jam atgal sakė: „myžniuk, myžniuk“. E. jį provokavo, sakydamas: „myžniuk“ ir žiūrėdamas tiesiai į akis, todėl jis buvo uždėjęs šiam rankas ant pečių, ir jie buvo susirėmę galvomis. Jis negali tiksliai atsakyti, kiek smūgių jam sudavė E., bet jis mano, kad 3–4. Jis žino tikrai, kad vieną kartą pataikė į kairį skruostą, o kitų smūgių jis išvengė. E. smūgiuoti pradėjo pirmas. Jį E. pirmas puolė, o jis šiam trenkė atgal. Tuomet E. jį sugriebė už „maikės“ ir kažkaip stumdamas ją suplėšė. Po šio stūmimo jie abu nugriuvo ant žemės. Tuo metu E. ir suplėšė jo „maikę“. Jis tikrai nematė, kad E. rankoje turėtų telefoną, kai šiam jis trenkė. Jis taip pat nematė, kad šio telefonas būtų nukritęs ant žemės ir sudužęs, o tik jau po visko, kai jis nueidinėjo link savo laiptinės, jis matė, kad E. rankoje turi telefoną ir lyg ruošėsi kažkam skambinti. Pirmas smūgį sudavė E.. Jam ranka lūžo, nes, trenkdamas smūgį E. kažkur į kaktos sritį, ją susilaužė. Jis buvo blaivus, bet buvo išgėręs alaus vieną buteliuką prieš dvi valandas. Po konflikto jis tiesiog išėjo, nes jį nusivedė draugė. Jis negalvojo, kad bus kviečiami policijos pareigūnai. Jis nekvietė policijos iš karto konfliktui pasibaigus, nes nebuvo kada, nenorėjo, neturėjo su savimi telefono, nenorėjo veltis į visus reikalus su policija (2 t., b. l. 52–57);

6.5. liudytoja T. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji ir Š. P. yra pora, bet jie bendro ūkio neveda. 2022 m. balandžio 30 d. apie 21.00 val. ji su Š. ir jos sese O. grįžo iš kaimo ir ėjo į jos nuomojamą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Ji ir jos sesuo buvo blaivios, o Š. buvo šiek tiek išgėręs, jai atrodo, du buteliukus alaus. Tik išlipus iš automobilio, ji pamatė, kad E. stovi netoli jos namų laiptinės. E. ji žinojo iš matymo, nes tarp Š. ir E. praeityje yra buvę konfliktų. Jiems tik išlipus iš automobilio, E. pradėjo Š. šaukti: „myžnius, myžnius, ateik čia“. E. priėjo prie jos automobilio ir jie su Š. susirėmė kaktomis. Kažką E. sakė, kad E. Š. atsilygins. Ji sakė Š., kad jis neprasidėtų ir niekur neitų. Tuomet jie nuėjo link namų laiptinės, o Š. prisidegė cigaretę ir nebekreipė į E. dėmesio. Tuomet E. vėl pradėjo šaukti: „ką tu čia klausysi mergos, myžnius“. Tada Š. numetė cigaretę ir nuėjo prie E.. Ji matė, kad prie E. dar buvo kažkoks vaikinas, už jį šiek tiek žemesnis, bet ji jo nepažįsta. Kai Š. nuėjo prie E., jie buvo susirėmę galvomis. Ji negirdėjo gerai, ką E. sakė Š., o tik labai užakcentavo tą E. nuolatos kartojamą žodį: „myžnius“. Ji prašė kažkokio, pro šalį ėjusio, vyro, kad šiuos išskirtų, tačiau šis tai padaryti atsisakė. To vyro ji taip pat nepažįsta. Tuomet ji pati bandė prie jų prieiti ir išskirti, bet jai nepavyko. Ji matė, kaip Š. šiek tiek atsitraukė nuo E., ir tuomet E. pirmas trenkė Š. kumščiu į veido sritį, o tada Š. trenkė kumščiu E. atgal į veido sritį. Ji tiksliai nepasakys, kiek smūgių dar buvo suduota tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, nes buvo labai išsigandusi ir bijojo. Ji matė, kaip E. nustūmė ant žemės Š.. Jie abu buvo nugriuvę ant žemės. E. buvo pagriebęs Š. už marškinėlių, juos suplėšė. Tuomet ji priėjusi atsistojo tarp jų, kai tarp jų dar vyko žodinis konfliktas. Ji Š. pradėjo temptis link namų, kad konfliktas nebesitęstų, ir jie parėjo namo. Jos sesuo tuo metu viską matė, bet nesikišo, ši surinko nuo žemės iškritusius Š. daiktus. Po įvykusio konflikto einant namo, ji matė, kad E. kažkur iš veido srities bėgo kraujas. Iš pradžių Š. žadėjo nesikreipti į policijos pareigūnus, nes nebenorėjo plėtoti konflikto, tačiau, kai atsikėlė ryte, ji pamatė, kad Š. ranka yra stipriai sutinusi, tai jie išvažiavo į ligoninę. Jam buvo nustatytas dešinės rankos lūžis. Tuomet jau kitą dieną jie namuose pasišnekėjo, kad galbūt reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus, kad Š. pats neliktų dėl visos šios situacijos kaltas, todėl po kiek laiko Š. nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Ji mano, kad Š. ranką susilaužė smūgio metu, kai trenkė E.. Ji nemano, kad ranka galėjo lūžti jam nukritus. Dėl suduoto smūgio į veido sritį iš pradžių matė ant Š. veido paraudimą, bet kažkokių mėlynių ar kraujo ant jo veido nebuvo. Ant Š. rankų ties alkūnėmis buvo nubrozdinimai. Dėl šio įvykio tikrai ir ji, ir jos sesuo labai išsigando. Jos liko nesupratusios, kodėl E. taip pasielgė ir provokavo konfliktą su Š. (1 t., b. l. 108–111);

6.6. akistatos protokolu, kuriuo užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo E. U. ir liudytojos T. B., kurios metu E. U. parodė, kad, prieš prasidedant konfliktui, pirmas jį užkalbino Š.. Jam praeinant, kai jis šio dar nematė, šis jam sušuko: „sukis“. Jis tuomet jau buvo šį praėjęs. Jie abu priėjo vienas prie kito, nes praėjo tą pačią distanciją, o Š., tik prie jo priėjęs, iš priekio jį ranka suėmė už kaklo ir alkūne spaudė sprandą, traukdamas jį prie savęs. Šį veiksmą Š. pripažino ir akistatos metu. Tokia frazė: „ką, tu mergos klausysi“ nebuvo pasakyta, o jis Š. nesudavė nė vieno smūgio. Šis jam pribėgo iš nugaros, užkirto kelią, neleido eiti į priekį ir trauktis. Jam traukiant telefoną ir bandant prisidėti jį prie ausies, šis sudavė pirmą smūgį į telefoną, po ko telefonas iškrito, o paskui dar tris smūgius sudavė jam į veido sritį. Trečiu smūgiu į veidą jam buvo prakirsta kakta. Jis gindamasis Š. tik nustūmė nuo savęs, dėl ko jie abu nugriuvo. Jis Š. P. nesudavė nė vieno smūgio. Jis Š. sakė žodį: „žiopliuk“, o ne – „myžniuk“. Gali būti, kad jis tą žodį pakartojo ne vieną kartą. Jis į įvykio vietą buvo išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus, todėl jis mano, kad kieme tikrai Š. galėjo matyti atvykusius policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą arba kažkokie kaimynai galėjo tai pamatyti ir Š. informuoti. Iš to Š. galėjo suprasti, kad jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Jis nei ant Š. veido, nei ant kūno jokių sužalojimų nematė. Jam buvo prakirsta kakta, sumušta nosis, mėlynė po akimi, o iš prakirstos vietos bėgo kraujas. Telefonas buvo sugadintas, kai jam Š. smūgiavo į ranką, o telefonas nukrito ant žemės bei po to jam buvo suduoti dar trys smūgiai. Ir tik po to, kai jis Š. nuo savęs nustūmė, ir jie abu nugriuvo ant žemės, jis nuo žemės pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį tik pakėlus, jis pamatė, kad šis yra sudužęs. Jis greitąją medicinos pagalbą kvietė iš kito telefono, nes tas telefonas jau nebeveikė. Tuomet, kai Š. sušuko: „atsisuk“, jis nuo „(duomenys neskelbtini)“ ėjo su pažįstamu. Tuo tarpu T. B. parodė, kad, su Š. stovint prie automobilio, E. ateidinėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“ ir ateidamas sušuko: „myžnius“. Ji sutiko, kad Š. su E. priėjo vienas prie kito tą patį atstumą, abu buvo susirėmę kakta į kaktą, tačiau ji tikrai nematė tokio veiksmo, kad Š. būtų ranka paėmęs E. už kaklo, alkūne spausdamas sprandą. Ji negali atsakyti, kuris pirmas pradėjo smūgius, kai stovėjo prie antros laiptinės. Ji bandė nutempti Š., bet E. pasakė jam: „ką, tu mergos klausysi?“ Tuomet Š. nuėjo prie E.. Kai ji atsisuko, pamatė, kaip E. sudavė smūgį Š. į veido sritį. Ji negali atsakyti, ar, iki jai atsisukant, jau buvo iš vienos ar kitos pusės suduoti smūgiai. Ji pati matė, vos tik atsisukus, kaip E. sudavė smūgį Š. į veido sritį. Ji prisimena, kad E. žodį: „myžniuk“ Š. sakė ne vieną kartą. Iš pradžių Š. nenorėjo rašyti pareiškimo, nes nenorėjo turėti problemų dėl eilinio susidūrimo. Po įvykio jai Š. detaliai papasakojo apie prieš tai tarp jo ir E. buvusį konfliktą. Bet po kelių dienų ji pagalvojo bei pasitarė darbe su kolegėmis, kad geriau būtų Š. nuvykti į policijos komisariatą ir pranešti apie įvykį, kad jis paskui neliktų kaltas dėl šios situacijos, kaip yra dabar, nes iš tikrųjų jis nėra kaltas. Vakare Š. atvažiavo pas ją į namus, jie pasitarė ir nusprendė, kad jam reikia nuvykti į policijos komisariatą, kad ateityje nebūtų problemų. Ji mano, kad Š., vykdamas į komisariatą, dar nežinojo apie tai, kad jo atžvilgiu yra parašytas pareiškimas. Apie tai jis jai pasakė tik grįžęs iš policijos. Ji mano, kad tai jis sužinojo tik nuvykęs į policiją. Ji matė ant Š. veido, tiksliau ant skruosto, tiksliai nepasakys ant kurio, nes neprisimena, paraudimą bei buvo sumušta dešinė ranka. Daugiau kažkokių sužalojimų nebuvo. Kadangi ji norėjo nutraukti konfliktą ir stūmė Š. link savo laiptinės, ji ėjo nugara nuo E., todėl ant E. kūno kažkokių sužalojimų nematė, o tik matė, kad ant laiptinės laiptelių buvo kraujo. Ji, eidama link namų, atsisukusi į E., matė, kad jis lyg traukėsi telefoną kažkam skambinti. Ji tikrai nematė, kad E. rankose laikytų mobiliojo ryšio telefoną konflikto metu bei, kad E. imtų telefoną nuo žemės. E. buvo su vaikinu. E. ateidinėjo nuo „Saulės miesto“ ir sušuko: „myžniuk“, bet tuomet jis Š. praėjęs nebuvo, o jie tiesiog priėjo vienas prie kito. Ji matė visą įvykį, nes ji ten buvo. Ji matė, kad jie buvo susirėmę galvomis, bet, kad Š. būtų paėmęs už kaklo ar sprando, ji tikrai neužfiksavo. Po to, kai asmenys buvo susirėmę galvomis, jie neatliko smurtinių veiksmų. Asmenys po to išsiskyrė ir pasišalino vienas nuo kito. Jie su Š. stovėjo prie jos laiptinės, o E. – prie kitos. E. sušukus: „ką, tu panos klausysi“, Š. metė cigaretę ir nubėgo prie E.. Kiek smūgių E. sudavė Š. ir į kurias sritis, ji pasakyti negali. Ji matė, kad jie abu kumščiavosi į veido sritį vienas kitam. Iš pradžių jie galvojo, kad Š. ranka tik sutrenkta, bet kitą dieną ranka buvo stipriai sutinusi, dėl to ji su Š. nuvyko į gydymo įstaigą, o ten buvo jam pasakyta, kad ranka lūžo. Kokias aplinkybes dėl rankos lūžio nurodė ligoninėje Š., ji nežino. Ji mano, kad ranka lūžo dėl to, kad, trenkdamas E., ją susilaužė. Kokias aplinkybes nurodė Š. gydymo įstaigoje dėl iš vakaro įvykusių muštynių, ji nežino, nes jis jai nepasakojo, o tiesiog išėjo iš gydytojo kabineto ir pasakė, kad jam lūžo ranka. Išvykus iš gydymo įstaigos, Š. iš karto nesikreipė į policijos pareigūnus, o kreipėsi tik dar po trijų dienų, nes jis net neketino kreiptis į policijos pareigūnus. Ji, norėdama, kad jis nebūtų kaltas, dar po kelių dienų jam patarė kreiptis į policijos pareigūnus ir papasakoti apie visą įvykį, kad nekiltų problemų. Š. taip ir pasielgė. Įvykio metu nekvietė policijos pareigūnų, nes tuo metu ji buvo strese, verkė, o šalia buvo jos sesuo ir sesers O. V. mažametė dukra. Ji stengėsi savo draugą Š. kuo greičiau išskirti ir parsivesti namo. Dėl įvykio metu sukelto didelio streso ji nepagalvojo, kad reikėtų kviesti policijos pareigūnus (1 t., b. l. 116–123);

6.7. liudytoja O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. apie 20–21 valandą ji su seserimi T. ir jos draugu Š. grįžo pas seserį į namų kiemą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jos su seserimi buvo blaivios, o Š. buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet tikrai nebuvo girtas. Joms išlipus iš automobilio, ji jau ėjo link savo automobilio, kai išgirdo, kaip kažkoks vaikinas Š. kažką pradėjo sakyti: „tai kas tau buvo, nieko ten nebuvo, dar pamatysi, kas bus“ ar kažką panašaus. Tuomet šie su Š. pradėjo žodinį konfliktą. Ji girdėjo, kad tas vaikinas Š. sakė: „myžnius“. Jos sesuo bandė Š. kalbinti, kad jis eitų namo ir nesiveltų į konfliktą, tačiau Š. vis tiek nuėjo link to vaikino. Kiek ji matė, jie tarpusavyje susistumdė, o po to, jai nespėjus sureaguoti, ji jau pamatė, kad Š. guli ant žemės bei nuo jos keliasi. Ji matė, kad jie vienas kitam kumščiais sutrenkė smūgius, bet, kiek tų smūgių buvo, ji tikrai pasakyti negali. Kuris trenkė pirmas, ji taip pat nepastebėjo. Tas vaikinas, kuris provokavo Š., jai atrodė blaivus, bet elgėsi labai neadekvačiai. Šis buvo su kažkokiu draugu, kurio ji nepažįsta. To vaikino draugas jokių veiksmų neatliko bei nieko nesakė. Tuomet jos su seserimi priėjo ir išskyrė Š. su tuo vaikinu, o jos sesuo Š. išsivedė į savo namus. Ji, pasilikusi lauke, surinko muštynių metu išsimėčiusius Š. daiktus ir juos parnešė į sesers namus. Eidama ji matė, kad tas vaikinas liko sėdėti prie pirmos laiptinės (nuo tunelio), o jos sesers laiptinė yra kita. Ji matė, kad ant to vaikino veido buvo kraujo. Nuėjusi į sesers namus, ji matė, kad Š. sužalota alkūnė bei rankos krumpliai. Jei ji gerai atsimena, buvo sužalota ir kažkur galvos srityje, kur matėsi šiek tiek kraujo. Parnešusi Š. daiktus, ji išėjo ir išvažiavo į savo namus. Kiek kalbėjo su savo seserimi T., ši jai sakė, kad Š. su tuo pačiu vaikinu yra turėjęs konfliktų ir seniau, todėl gali būti, kad jis taip pasielgė dėl kažkokių savo laikomų nuoskaudų ar panašiai (1 t., b. l. 126–129);

6.8. liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. jis pažįsta, su šiuo jis susipažino per savo buvusią žmoną. 2022 m. balandžio 30 d. po 19.00 val. jis nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ėjo link savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Prie „(duomenys neskelbtini)“ jis susitiko su E., bet jie nebuvo susitarę susitikti. Jie susitiko atsitiktinai. Kur šis tiksliai ėjo, jis nežino, bet jie kartu parėjo prie jo namų. Jie su E. ėjo link laiptinės, o jis matė, kad kažkoks vaikinas stovi prie automobilių, kuris buvo su dviem merginomis. Iš pradžių E. ir tas kitas vaikinas, kuris stovėjo prie automobilių, pradėjo konfliktuoti žodžiu. Kiek jis suprato, šie buvo pažįstami iš seniau. Paskui šie priėjo vienas prie kito ir pradėjo dar stipriau konfliktuoti. Jis matė, kad šie buvo susikibę, tačiau tikrai nematė nei, kuris trenkė pirmas, nei, kaip jie mušėsi. Viso jų konflikto metu jis visiškai nesikišo, neatliko jokių veiksmų, nes nenorėjo turėti problemų su policija. Jis buvo tik priėjęs prie E. ir bandė jį patraukti, kai to kito vaikino panelė jo paprašė pasiimti savo draugą. Ji bandė patraukti tą vaikiną taip pat, tačiau nei vienas, nei kitas jų neklausė, ir jų neišskyrė. Jis ne viską matė, nes tuo metu jau ėjo link laiptinės, kadangi norėjo nueiti iki namų bei skubėjo, nes turėjo dėl asmeninių reikalų išvažiuoti. Kaip baigėsi tas konfliktas, jis tiksliai nematė, nes tuo metu buvo nuėjęs iki namų. Kai jis išėjo iš namų į lauką, matė, kad E. iš galvos bėgo kraujas. Šis jam sakė, kad išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis paliko E. ir išvažiavo savo reikalais. Kai išėjo į lauką, to kito vaikino, su kuriuo E. konfliktavo, jau nematė. Jam pasirodė, kad tiek E., tiek tas kitas vaikinas, buvo neblaivūs, nors tiksliai to pasakyti negali, nes, kaip šie vartojo alkoholį, jis nematė. E. jam yra tik pažįstamas iš buvusios žmonos pusės, todėl jis ir nesikišo į konfliktą, nes nenorėjo prisidaryti bėdų sau (1 t., b. l. 132–135);

6.9. liudytoja Otilija Stanelytė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. apie 20.50 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Almantu Piora, jie gavo pranešimą, kad užpultas asmuo, kuriam pažįstamas trenkė į galvą, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ji priėjo prie nukentėjusiojo, kuris buvo greitosios pagalbos automobilyje, kuris jiems trumpai nurodė aplinkybes. Šis paaiškino, kad konfliktas įvyko prie bendrabučio laiptinės su asmeniu, jam iš seniau pažįstamu Š. P.. Greitosios medicinos pagalbos medikai nurodė, kad nukentėjusįjį asmenį E. U. vešis į ligoninę, nes žaizdą kaktoje reikės siūti, todėl jie nukentėjusiajam asmeniui nurodė, kad po apžiūros ligoninėje jam reikėtų atvykti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą dėl įvykio, arba jie atvyks jo pasiimti. Kai jie atvyko į įvykio vietą, įtariamojo įvykio vietoje nebebuvo. Jie praeinant apžiūrėjo aplinką, užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą, nufotografavo aplinką prie bendrabučio laiptinės. Kiek ji prisimena, prie laiptinės matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ji prisimena, kad po to ji skambino nukentėjusiajam asmeniui, kai jis buvo ligoninėje ir jam paaiškino, kad yra labai daug įvykių, todėl atvykus į policijos komisariatą tektų ilgai palaukti. Tuomet asmuo nurodė, kad atvyks į komisariatą kitą dieną ir parašys pareiškimą (1 t., b. l. 138–141);

6.10. 2022 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinės prieigų apžiūra, kurios metu prie laiptinės durų stebimos kraujo dėmės. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 17–22);

6.11. 2022 m. gegužės 1 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos O. Stanelytės tarybiniu pranešimu dėl gauto iškvietimo, kuriame nurodyta, jog, dirbant su vyriausiuoju patruliu A. Piora, 2022 m. balandžio 30 d. 20.52 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), lauke, ką tik pranešėjui pažįstamas asmuo trenkė į galvą, kraujuoja, o užpuolikas yra netoliese. Apie 21.10 val. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas E. U., kuris buvo akivaizdžiai blaivus, kuris paaiškino, jog, einant namo, prie jo pristojo Š. P., su kuriuo jie ėmė žodžiu konfliktuoti, bei sudavė kelis smūgius jam į veido sritį. Pranešėjas teigė, jog su šiuo asmeniu jie jau seniai konfliktuoja, bet, dėl ko, – tiksliai nepaaiškino. Konfliktas įvyko prie bendrabučio laiptinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, vyrą apžiūrėjo medikai, kurie jį vėliau išsivežė į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Apžiūrint įvykio vietą, prie laiptinės durų buvo matomos kraujo dėmės. Įvykio vietoje liudininkų, mačiusių įvykį, nebuvo. Įtariamasis pasišalino, iki jiems atvykstant. Laiptinė nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Nukentėjusysis kreipsis į policijos įstaigą, nes turi pretenzijų Š. P.. Įvykio vietoje filmuota policijos pareigūnų kūno kameromis. 22.33 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus buvo gautas telefoninis pranešimas, kad dėl akies voko paviršinės srities sužalojimo 20.45 val. greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvežė E. U., kuris teigė, jog buvo sumuštas pažįstamo. E. U. išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 23–24);

6.12. 2022 m. gegužės 1 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota E. U., gavus jo sutikimą, kūno apžiūra, kurios metu ant kaklo nestebima jokių sužalojimų, o ties kaire ausimi matomas sumušimas, ant kurio yra sukrešėjęs kraujas. Ant nosies matomas apie 8 cm ilgio įbrėžimas. Ant kaktos matomas medicininis pleistras, kuris yra kruvinas. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 41–49);

6.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 512/2022(04), kurioje nurodyta, jog E. U. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas nosies nugarėlės kairiame šone, kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. E. U. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. E. U. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 54–55);

6.14. 2022 m. birželio 20 d. defektiniame akte UAB „Mobas“ mobiliųjų telefonų salonas nurodė, jog mobiliojo ryšio telefono „iPhone 8 Plus“, kurio IMEI Nr. 354829095753285, klientas nurodė gedimus: dužęs ekranas ir baterijos dangtelis. Atlikus pradinę techninę patikrą, rasti mechaniniai pažeidimai: dužęs galinis baterijos dangtelis (505 eurai) ir ekranas (200 eurų). Telefono remontas neekonomiškas. Galimas įrenginio keitimas į naują. Keitimo kaina 505 eurai, keitimo trukmė 4–8 d. d. (1 t., b. l. 64);

6.15. 2022 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. 22.10 val. E. U. diagnozuota akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai. Anamnezėje nurodyta, jog konflikto metu gavo smūgį į kaktą, kairėje pusėje, virš antakio. Vietinėje nejautroje taikytas pirminis žaizdos sutvarkymas. Skauda galvą, bet sąmonės nebuvo praradęs. Šiuo metu stacionarinis gydymas neindikuotinas, išleidžiamas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui (1 t., b. l. 65–66);

6.16. 2022 m. gegužės 1 d. gydytojo išraše nurodyta, jog 2022 m. gegužės 1 d. 12.08 val. atvyko Š. P., kuriam nustatyta diagnozė - pirmojo delnakaulio pamato lūžis. Anamnezė: vakar trauma smurto metu, traumavo dešinę plaštaką. Skundžiasi skausmu ir funkcijos sutrikimu. Ranka imobilizuota gipso longete. Šiuo metu stacionarinis gydymas nėra indikuotinas (1 t., b. l. 80–81);

6.17. 2022 m. gegužės 1 d. alkotesterio parodymų žurnale užfiksuota, jog Š. P. alkoholio matuokliu nustatyta 0,00 promilių (1 t., b. l. 84);

6.18. 2022 m. gegužės 1 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog E. U. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ (1 t., b. l. 142–144);

6.19. 2022 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota mobiliojo telefono „iPhone“ apžiūra. Apžiūros metu matoma, kad telefonas įdėtas į juodos spalvos guminį dėklą. Apžiūrint telefoną išoriškai, matoma, kad priekinis telefono ekranas yra suskilęs, vietomis iškritusios ekrano dalys. Išėmus telefoną iš dėklo, matoma, kad telefono galinė pusė taip pat yra suskilusi, bet telefono kamera atrodo nepažeista. Apžiūrint telefono kraštus, matoma, kad jie yra pažeisti, apibraižyti, įskilę. Bandant įjungti mobiliojo ryšio telefoną, atsiranda įvairių spalvų linijos ir juodos dėmės, o liečiamas ekranas visiškai nereaguoja į paspaudimus. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 145–154);

6.20. 2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kad 2022 m. balandžio 30 d. 20:53:45 val. policijos pareigūnai yra tarnybiniame automobilyje, o per automobilio langą matomas bendrabutis. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link greitosios medicinos pagalbos automobilio. Priėjus prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, matoma, kad viduje sėdi nukentėjusysis, kuris kalba telefonu. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nurodo, kad asmuo yra sumuštas. Matoma, kaip ji asmeniui valo veidą, bei matoma, kad ant jo veido, kaktos srityje, yra užklijuotas baltos spalvos pleistras. Policijos pareigūnė nukentėjusio asmens paklausia, ar jis yra blaivus, o asmuo atsako, kad blaivus, bei sako, kad gali pasitikrinti. Policijos pareigūnė paklausia, kas čia nutiko. Nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė Š. P., kuris dabar yra neblaivus, bei prašo kuo greičiau šį surasti. Policijos pareigūnė paklausia, kaip šis atrodo, bei nurodo, kad kažkokius asmenis ji matė. Nukentėjusysis nurodo, kad tai ne tas asmuo, kad jie turėjo istoriją, o dabar jam sugalvojo atsilyginti Š. P.. Policijos pareigūnė klausia, ar jis su apranga kažkokia, ar čia gyvena. Nukentėjusysis nurodo, kad ne, kad jis tiesiog ėjo pro šalį namo, o šis išlipo iš mašinos bei, kad buvo anksčiau tarp jų įvykis. Policijos pareigūnė paklausia, ar jie dėl kažko susiginčijo. Nukentėjusysis nurodo, kad Š. jam pradėjo sakyti, ko čia žiūri ir panašiai, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, o galų gale šis panaudojo fizinę jėgą. Policijos pareigūnė paklausia, koks yra nukentėjusiojo vardas. Nukentėjusysis atsako, kad E. U.. Policijos pareigūnė paklausia, ar asmuo turės pretenzijų, o jis atsako, kad turės. Policijos pareigūnė paklausia nukentėjusiojo gimimo metų, jis nurodo. Policijos pareigūnė paklausia, koks įtariamojo vardas ir kiek jam metų. Nukentėjusysis pakartoja, kad tai Š. P., o, kiek šiam metų, jis tiksliai nežino, bet mano, kad maždaug 24 metai. Policijos pareigūnė paklausia medikės, ar veš nukentėjusį į ligoninę, o ši atsako, kad taip, nes reikia siūti. Policijos pareigūnė paklausia, kurioje vietoje viskas įvyko, bei pasitikslina, ar prie pirmos laiptinės. Policijos pareigūnė paaiškina, kad pareiškimą reikės parašyti po medikų apžiūros policijos komisariate, esančiame adresu: Purienų g. 48. Taip pat ji nurodo, kad jiems medikai praneš, kada bus baigta jo apžiūra, o jie nukentėjusįjį atsiveš į policijos komisariatą (1 t., b. l. 161–164);

6.21. 2022 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto skambučio garso įrašo apžiūra, kurios metu girdima, kaip E. U. prašo pagalbos prie tunelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nes jam trenkė į galvą ir prakirto kaktą. Pranešėjas nurodo, jog jam smūgiavo pažįstamas asmuo, bei nurodo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes jis kraujuoja, kadangi kakta stipriai prakirsta. Pranešėjas prisistato E. U. ir nurodo, jog viskas įvyko ką tik (1 t., b. l. 171–173);

6.22. Iš 2021 m. spalio 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog E. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. birželio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia viena kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam Š. P. į kairės veido pusės žandą, taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio žandikaulio lūžį, dėl ko jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (1 t., b. l. 177–182).

6.23. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokurorės J. Steponavičiūtės 2022 m. spalio 5 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15522-22, pradėtoje pagal Š. P. pareiškimą E. U. atžvilgiu dėl 2022 m. balandžio 30 d. 20.40 val. įvykio, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas. Nutarime nurodyta, jog nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad Š. P. E. U. smurtiniais veiksmais būtų buvęs sukeltas fizinis skausmas. Konstatuoja, kad E. U. nepadarė veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas įsiteisėjęs (2 t., b. l. 104–114).

7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

8. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Š. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

9. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo Š. P. visiškas prisipažinimas teisme, nukentėjusiojo E. U., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir medicininių dokumentų išrašai, kuriuose užfiksuoti E. U. padaryti sužalojimai, gydytojų išrašas, kuriame Š. P. nustatytas delnakaulio lūžis, ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog Š. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė nukentėjusįjį E. U. už kaklo ir jį smaugė, po ko kumščiu sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam E. U. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimą nosies nugarėlės kairiame šone ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke. Š. P. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

10. Kaltinamasis Š. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo Š. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo įvykio metu buvusį neblaivumą, todėl negalima spręsti, ar jis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl nepripažįsta, jog Š. P. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.

11. Kaltinamasis Š. P. ir jo gynėjas advokatas D. Vaičiulis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo brolio S. P. atsakomybei.

12. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

13. Kaltinamojo Š. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

14. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas S. P. išreiškė prašymą perduoti Š. P. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, nurodė, kad jis įsipareigoja daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir pasirūpinti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

15. Iš bylos duomenų matyti, jog S. P. yra neteistas (2 t., b. l. 142) ir nors administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 146–151), tačiau paskirtas baudas susimokėjęs ir nuo 2022 m. kovo 5 d. daugiau administracinių nusižengimų nepadaręs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 145), yra kaltinamojo Š. P. brolis. Tiek kaltinamojo Š. P., tiek S. P. teigimu, brolių santykiai yra artimi, jie kartu leidžia laisvalaikį, sportuoja, bendrauja šeimomis. Š. P. teigimu, jis atsižvelgia į S. P. nuomonę, patarimus. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo Š. P. brolis S. P. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamą įtaką.

16. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis Š. P. yra jauno amžiaus, dirba, baustas administracine tvarka (daugiausiai už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), baudos sumokėtos, praeityje jis buvo teistas vieną kartą už plėšimą (BK 180 str. 1 d.), tačiau, išnykus teistumui (2018 m. balandžio 27 d.), laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, duomenų apie Š. P. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Esant tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad Š. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam E. U. padarytą žalą kaltinamasis pripažįsta iš dalies, visiškai atlygino civilinį ieškinį pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam, įsipareigojo atlyginti teismo nustatyto dydžio žalą nukentėjusiajam E. U.. Todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista žala bus atlyginta.

19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam Š. P. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau elgtis, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą BK 40 straipsnio pagrindu, jį perduodant brolio S. P. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1–4 d., BPK 303 str. 4 d.).

20. Teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo, nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga Š. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 70 str.).

Dėl civilinių ieškinių

21. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 116,48 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 91–94). Kaltinamasis Š. P. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė duomenis apie tai, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai (2 t., b. l. 144), todėl procesas šioje baudžiamojoje byloje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo yra nutrauktinas.

22. Nukentėjusysis E. U. pareiškė 2005,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos, išskiriant 505 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 62–67). Nurodė, kad kaltinamajam smūgiuojant į nukentėjusiojo ranką, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas bei jį išmušus ir nukritus ant grindinio, buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas ir taip padaryta turtinė 505 Eur dydžio žala. Taip pat nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės. Teisiamojo posėdžio metu E. U. civilinį ieškinį patikslino nurodydamas, kad neturtinės žalos dydis siekia 1280 Eur, kadangi „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ nukentėjusiajam padengė 120 Eur, taip pat 100 Eur atlygino kaltinamasis.

23. E. U. prašoma priteisti 505 Eur turtinė žala yra pagrįsta bylos medžiaga, t. y. UAB „Mobas“ defektiniu aktu (1 t., b. l. 64), kuriame nurodoma, jog mobiliojo ryšio telefono „iPhone 8 Plus“ galinis baterijos dangtelis ir ekranas yra dužę, bendra žala nustatyta 705 Eur sumai, nurodoma, kad telefono remontas neekonomiškas ir kaip alternatyva yra siūloma telefoną pakeisti į naują, 505 Eur vertės, telefoną. Kaltinamojo gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad internetiniame portale www.kaina24.lt tokio pat telefono vertė yra 250 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gynėjo advokato nurodoma telefono vertė yra ne įvykio dienos duomenimis, o nuo įvykio praėjus daugiau nei 8 mėnesiams. UAB „Mobas“ defektinis aktas nėra paneigtas kitais bylos duomenimis, į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad defektiniu aktu nustatyti telefono pažeidimai tos dienos duomenimis yra įvertinti neteisingai, todėl teismas vertina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U. iš kaltinamojo Š. P..

24. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

25. Byloje nustatyta, kad Š. P. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam E. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimą nosies nugarėlės kairiame šone ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kas lėmė jo fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam E. U. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. U. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, jautė įtampą, dėl kaltinamojo Š. P. įvykdytos nusikalstamos veikos E. U. liko randas kaktoje, jis galėjo jausti neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to jis turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, įvertinęs nukentėjusiajam atlygintos žalos dydį, bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo E. U. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama.

Kiti klausimai

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

27. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą E. U. teisme atstovavo advokatas Ramūnas Dobrovolskis, į bylą pateikti sąskaitos išrašas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matyti, kad E. U. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 475 Eur (1 t., b. l. 68, 69; 2 t., 101, 102). Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. U., jos atsirado dėl kaltinamojo Š. P. padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodyta, be to, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, todėl spręstina, jog reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisiant E. U. 475 Eur iš kaltinamojo Š. P. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

28. 2022 m. rugsėjo 9 d. prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Š. P. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms banko AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas iki visiško žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U. atlyginimo (2 t., b. l. 30–33). Įvertinus pagal E. U. pareikštą civilinį ieškinį priteistiną žalos dydį ir tai, kad kaltinamasis atlygino Šiaulių ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažintinas iki 1205 Eur.

29. Kaltinamajam Š. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61–64), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

30. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės, esančios prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Š. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Š. P. perduoti laiduotojo S. P., gimusio 2000 m. balandžio 24 d., atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Š. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Š. P. turtinę 505 Eur (penkių šimtų penkių eurų) žalą E. U. atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 116,48 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 48 euro centų) civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. civilinį ieškinį dalyje dėl 505 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš Š. P. priteisti 505 Eur (penkis šimtus penkis eurus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. civilinį ieškinį dalyje dėl 1280 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš Š. P. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U. suteiktos teisinės pagalbos išlaidas – 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Š. P. E. U. naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą Š. P. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą; neišieškoma suma – 780,00 Eur; ir piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių bankas banko sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą; neišieškoma suma – 780,00 Eur, palikti iki visiško žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. U. atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinti iki 1205 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Š. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, esančias prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Š. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė