Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-09-06 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. A. BUAB „Kupsta“ naudai 13 325,80 Lt skolą ir 418 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad atsakovas, atstovaudamas UAB „Kupsta“ akcininkę D. T., 2008-12-03 paskolos sutartimi Nr. 3, 2009-01-30 paskolos sutartimi Nr. 4 ir 2009-09-28 paskolos sutartimi Nr. 5 UAB „Kupsta“ paskolino 50 666,66 Lt. 2009-03-25 ir 2009-10-26 UAB „Kupsta“ grąžino A. A., atstovaujančiam D. T. dalį paskolos, sumoje 10 333 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2009-10-13 dalyvavo UAB „Kupsta“ akcininkų susirinkime, kuriame buvo nutarta siūlyti kreditoriams ilgalaikį ir mažavertį turtą skoloms padengti. Teismas pažymėjo, kad A. A. 2009-10-19 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Kupsta“ įsigijo turto už 13 325,80 Lt. D. T. ir A. A. 2009-10-20 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią D. T. atsakovui perleido 13 325,80 Lt reikalavimo teisę į UAB „Kupsta“ turtą. 2009-12-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Kupsta“ iškelta bankroto byla. 2012-04-20 Panevėžio apygardos teismas tenkino UAB „Kupsta“ akcininkės D. T. prašymą ir nutarė likviduojant bankrutavusią UAB „Kupsta“ patvirtinti D. T. 24 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą pagal 2009-09-28 paskolos sutartį Nr. 5. Kupiškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad 2009-10-20 D. T. reikalavimas UAB „Kupsta“ buvo 16 333,66 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodė, jog trečiais asmuo D. T. turėjo reikalavimo teisę į UAB „Kupsta“ 13 325,80 Lt dydžio turtą. Nustatė, kad A. A. atsiskaitė už įsigytas prekes, įskaitydamas priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurį atsakovas įgijo iš trečiojo asmens D. T., perleidusios jam 13 325,80 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Kupsta“ turtą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LR CK 6.134 str. įtvirtintas įskaitymo draudimų sąrašas nėra baigtinis. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės nemokumu ir bankroto būkle. Reikalavimų įskaitymo draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą. Teismas nurodė, kad, nors ir nagrinėjamu atveju formaliai nebuvo draudžiama atsiskaityti, nes UAB „Kupsta“ dar nebuvo iškelta bankroto byla, tačiau tokiu atsiskaitymu neturėjo būti pažeistos kitų kreditorių teisės. Kupiškio rajono apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas buvo trečiojo asmens UAB „Kupsta“ akcininkės D. T. įgaliotas asmuo atstovauti ją UAB „Kupsta“ veikloje. A. A. dalyvavo 2009-02-12, 2009-07-24, 2009-10-13 neeiliniuose UAB „Kupsta“ akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl sunkios bendrovės finansinės padėties ir priemonių įmonės finansinei būklei pagerinti. Teismas pažymėjo, kad 2009-10-13 susirinkime faktiškai pripažinta, kad bendrovė yra nemoki ir dėl savo finansinės padėties ūkinės veiklos vykdyti nebegali. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas dalyvavo minėtame akcininkų susirinkime, padarė išvadą, kad A. A. žinojo, jog UAB „Kupsta“ yra faktiškai nemoki (bankrutuojanti). Šią aplinkybę patvirtina ir tolimesni bendrovės veiksmai – laikotarpiu nuo 2009-10-13 iki 2009-10-30 įmonė pardavė turto už 52 342,83 Lt, tačiau faktiškai gavo tik 1 522,83 Lt, nes beveik visas turtas buvo perduotas kreditoriams už skolinius įsipareigojimus. Šie sandoriai paneigia atsakovo paaiškinimus, jog turtas buvo realizuojamas, siekiant gauti apyvartinių lėšų. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kupsta“ siekė išskirtinai atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais. Kupiškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs visus 36 turto pardavimo sandorius, nustatė, kad atsiskaitoma buvo tik su atsakovu A. A., UAB „Rinota“, ūkininku A. A., UAB „Velseka“, UAB „Kupiškio vandenys, A. Z. ir J. P.. Atkreipė dėmesį, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymų būdu buvo atsiskaityta su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie yra susiję su atsakovu A. A.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 spalio mėnesį UAB „Kupsta“ įsipareigojimai kreditoriams siekė 439 115,33 Lt, iš jų pirmos eilės kreditoriams – 47 029,78 Lt., antros eilės kreditoriams – 69 997,25 Lt, trečios eilės kreditoriams – 322 088,30 Lt. Kupiškio rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad UAB „Kupsta“ pati išsirinko kreditorius, su kuriais reikia atsiskaityti iki bankroto bylos iškėlimo, nors šie kreditoriai, remiantis LR bankroto įstatymo 35 str. nuostatomis, laikytini tik trečios eilės kreditoriais. Teismas įvertinęs tai, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu buvo atsiskaitoma išimtinai su atsakovu ir su juo susijusiais fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat su keliais kitais trečios eilės kreditoriais, padarė išvadą, kad A. A. žinojo apie tendencingą kreditorių, su kuriais turi būti atsiskaitomą, parinkimą. Nors bankroto byla UAB „Kupsta‘ iškelta 2009-12-18, t .y. po sandorio tarp bendrovės ir A. A. sudarymo, nustačius, kad priešpriešinio reikalavimo įskaitymas pažeidė UAB „Kupsta“ pirmos ir antros eilės kreditorių turtinius interesus, pripažintina, kad 2009-10-21 padarytas 13 325,80 Lt skolos įskaitymas suteikė atsakovui nepateisinamą pranašumą prieš kitus kreditorius, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sandoris, kuriuo buvo įskaitytas UAB „Kupsta“ ir atsakovo priešpriešinis reikalavimas yra niekinis ir negalioja. Teismas pripažino, kad A. A., kaip su bendrovės valdymu susijęs asmuo, pažeisdamas įstatymų nustatytą eiliškumą, siekė užsitikrinti bent dalies trečiojo asmens D. T. suteiktų paskolų UAB „Kupsta“ susigrąžinimą minėtos bendrovės bankroto atveju. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo jo atlikimo momento, konstatavo, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su UAB „Kupsta“ už 2009-10-19 įsigytą turtą ir priteisė iš A. A. 13 325,80 Lt dydžio įsiskolinimą.