Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kupsta“ ieškinį atsakovui A. A. , dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. T. , UAB „Nodama“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės: A. A. , atstovaudamas UAB „Kupsta“ akcininkę D. T. , UAB „Kupsta“ 2008 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 3, 2009 m. sausio 30 d. paskolos sutartimi Nr. 4, 2009 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartimi Nr. 5 paskolino 50666,66 Lt, 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. spalio 26 d. UAB „Kupsta“ grąžino A. A. , atstovaujančiam D. T. , 10333 Lt. (b.l. 26, 27, 35). 2012 m. spalio 13 d. A. A. dalyvavo UAB „Kupsta“ akcininkų susirinkime, kurio metu buvo nutarta esant galimybei siūlyti kreditoriams ilgalaikį ir mažavertį turtą skoloms padengti (b.l. 84-85). A. A. iš UAB „Kupsta“ pagal sąskaitą faktūrą, serija numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 19 d. įsigijo turto už 13 325,80 Lt (b.l. 7), atsiskaitymo terminas už prekes PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodytas. 2009 m. spalio 20 d. D. T. ir A. A. sudarė reikalavimo-perleidimo sutartį, pagal kurią D. T. A. A. perleido 13325,80 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Kupsta“ (b.l. 14-15). A. A. 2009 m. spalio 21 d. raštu informavo UAB „Kupsta“ dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo, raštą 2009 m. spalio 21 d. priėmė vyr. buhalterė D. V. (b.l. 16). 2009 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos nutartimi UAB „Kupsta“ iškelta bankroto byla (b.l. 5). 2012 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismas tenkino UAB „Kupsta“ akcininkės D. T. prašymą ir nutarė likviduojant bankrutavusią UAB „Kupsta“ patvirtinti D. T. 24000 Lt reikalavimą pagal paskolos sutartį Nr. 5.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl D. T. turimo reikalavimo dydžio 2009 m. spalio 20 d. bei reikalavimo perleidimo sutarties. Ieškovės atstovas teigia, jog pagal jo turimus dokumentus D. T. 2009 m. spalio 20 d. neturėjo tokio reikalavimo dydžio, kurį perleido atsakovui A. A. , atsakovas nurodo, jog D. T. reikalavimų apimtis buvo didesnė nei 13325,80 Lt. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog trečiasis asmuo D. T. 2009 m. spalio 20 d., kada perleido reikalavimą atsakovui, turėjo reikalavimo teisę į 44 333,66 Lt sumą, kurios dalį (4000 Lt) ieškovė grąžino 2009 m. spalio 26 d. (b.l. 35), dėl dalies (24 000 Lt) trečiasis asmuo D. T. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl šios sumos reikalavimo patvirtinimo UAB „Kupsta“ bankroto byloje (b.l. 24-27). Tad galima daryti išvadą, jog 2009 m. spalio 20 d., atmetus vėliau dalį padengto reikalavimo ir dalį reikalavimo, dėl kurio kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą, D. T. 2009 m. spalio 20 d. turėjo reikalavimo teisę į 16 333,66 Lt. Nors ieškovės atstovas teigia, jog bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra fiksuota D. T. 2009-09-28 suteikta 8000 Lt paskola (b.l. 36, 42), tačiau, kaip matyti iš D. T. prašymo Panevėžio apygardos teismui (b.l. 24, 26-27), ji, pateikdama prašymą apygardos teismui, pateikė du kasos pajamų orderius 24 000 Lt sumai, šiems pateiktiems dokumentams neprieštaravo ir ieškovės atstovas, šie įrodymai buvo pakankami 2012 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismui priimti ir patvirtinti 24 000 Lt dydžio reikalavimą. Todėl daroma išvada, jog atsakovas įrodė, kad trečiasis asmuo D. T. turėjo reikalavimo teisę į UAB „Kupsta“ 13325,80 Lt dydžio turtą. Taip pat nenustatyta, jog trečiasis asmuo D. T. neturėjo teisės perleisti reikalavimo atsakovui A. A. , pateikta reikalavimo sutartis (b.l. 14-15) atitiko įstatymo reikalavimus, nepažeidė skolininko teisių ar labiau suvaržė jo prievolės (CK 6.101 str.), atvejų, dėl kurių būtų draudžiama perleisti reikalavimą, nenustatyta (CK 6.102 str.).

Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovo A. A. priteisti 13 325,80 Lt. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 325,80 Lt už iš ieškovės įgytą turtą, atsakovas prašo atmesti ieškinį, nurodo, jog su ieškove yra atsiskaitęs įskaitydamas iš trečiojo asmens D. T. reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą reikalavimo teisę į 13 325,80 Lt ieškovės skolą trečiajam asmeniui. Iš pateiktų šalies paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas A. A. iš UAB „Kupsta“ įsigijo turto 13 325,80 Lt, tai yra tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 str.). Taip pat nustatyta, jog atsakovas A. A. už įsigytas prekes atsiskaitė įskaitydamas priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurį A. A. įgijo iš trečiojo asmens D. T. , perleidusios jam reikalavimo teisę į 13 325,80 Lt sumą iš UAB „Kupsta“ (CK 6.130-6.131 str.). Formaliai žiūrint, abi šalys – tiek UAB „Kupsta“, tiek A. A. , buvo teisinių santykių subjektai ir turėjo pasirinkimo laisvę sudaryti sandorius. Tačiau civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). CK 6.130 str. numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo teisė ribojama ir CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus. Pagal CK 6.134 str. 7 p. įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję ir su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonės bankroto įstatymo 35 str.). Pagal Įmonės bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Nors šiuo atveju tiesiogiai pagal šią teisės normą nebuvo draudžiama atsiskaityti, nes bendrovei dar nebuvo iškelta bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.140 str.), tačiau tokiu atsiskaitymu neturėjo būti pažeistos kitų kreditorių teisės (CK 6.158, 6.66 str.). Iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų buvo nustatyta, jog atsakovas A. A. buvo trečiojo asmens D. T. įgaliotas asmuo atstovauti ją UAB „Kupsta“ veikloje. Taip pat nustatyta, jog atsakovas A. A. kaip akcininkės D. T. atstovas dalyvavo neeiliniuose UAB „Kupsta“ 2009 m. vasario 12 d., 2009 m. liepos 24 d. ir 2009 m. spalio 13 d. akcininkų susirinkimuose (b.l. 81-86). Šiuose susirinkimuose buvo sprendžiama dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, dėl priemonių finansinei padėčiai gerinti. Nustatyta, jog 2009 m. spalio 13 d. dėl susidariusios padėties bendrovėje buvo priimtas sprendimas dėl ilgalaikio ir mažaverčio turto pardavimo bendrovėms akcininkams skoloms padengti, tai yra susirinkimo metu faktiškai pripažinta, kad bendrovė yra nemoki ir dėl savo finansinės padėties ūkinės veiklos vykdyti nebegali. Daroma išvada, jog ir atsakovas A. A. , dalyvavęs akcininkų susirinkime, žinojo apie sunkią bendrovės padėtį, tai yra žinojo, kad bendrovė faktiškai nemoki (bankrutuojanti). Tą aplinkybę patvirtina ir tolimesni bendrovės veiksmai – per laikotarpį nuo 2009-10-13 iki 2009-10-30 bendrovė pardavė bendrovei priklausantį turtą – 36 daiktus 52 342,83 Lt sumai, tačiau faktiškai bendrovė gavo 1522,83 Lt, nes beveik visas turtas buvo perduotas už turimus skolinius įsipareigojimus. Šie sandoriai paneigia atsakovo A. A. paaiškinimus, jog turtas buvo realizuojamas tam, kad būtų gaunamos apyvartinės lėšos ir būtų galima toliau vykdyti įsipareigojimus. Priešingai, nustatyta, jog buvo siekiama atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais, be to, realizuojamas turtas, be kurio vykdyti bendrovei tolimesnę veiklą būtų buvę neįmanoma. Nors atsakovas A. A. teigia, jog jam nebuvo žinoma, kokiu principu bendrovėje buvo parenkami asmenys (kreditoriai), su kuriais atsiskaitoma UAB „Kupsta“ turtu, tačiau įvertinus visus 2009-10-13 – 2009-10-30 laikotarpiu įvykusius 36 turto pardavimo faktus matyti, jog atsiskaitoma buvo tik su atsakovu A. A. (9 daiktai 11013,06 Lt sumai (neskaitant PVM)), UAB „Rinota“ (17 daiktų 34643,41 Lt sumai (neskaitant PVM)), ūkininku A. A. (2 daiktai 1202,69 Lt sumai (neskaitant PVM)), UAB „Velseka“ (3 daiktai 1781,53 Lt sumai (neskaitant PVM)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 daiktai 2205,42,69 Lt sumai (neskaitant PVM), dalį (935,73 Lt UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo)), A. Z. (2 daiktai 587,10 Lt sumai (neskaitant PVM), šią sumą A. Z. sumokėjo per kasą), J. P. (1 daiktas 909,62 Lt sumai). Tai yra buvo atsiskaitoma su atsakovu, kuris buvo ir bendrovės akcininkės D. T. įgaliotas asmuo, su bendrove UAB (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas A. A. dirba direktoriumi, su ūkininku A. A. , kuris, sprendžiant iš pavardės, gali būti susijęs giminystės saitais su atsakovu A. A. . Tuo labiau, įvertinus tą aplinkybę, jog buvo perleidžiamas turtas, kaip nurodyta, už skolas (išskyrus A. Z. ), daroma išvada, jog jau jį perduodant buvo aišku, kad asmenys, įgyjantis bendrovės turtą, įskaitys turimus priešpriešinius reikalavimus. Be to, tarpusavio skolų užskaitymų aktais UAB „Kupsta“ po 2009 m. spalio 13 d. sumažino skolas: 2256,32 Lt (b.l. 88), 2799,47 Lt – UAB „Skaitmeninė vizija“ (b.l. 89), 8000 Lt – UAB „Velseka“ (b.l. 90), 5030,45 Lt – UAB „Narjanta“, 25 000 Lt – UAB „Kupiškio komunalininkas“ (b.l. 92), 3350,25 Lt – P. R. įmonei, 4388,99 Lt - IĮ „Plieninė sklendė“. Nors, kaip matyti iš ieškovės atstovo pateikto kreditorių sąrašo (b.l. 79-80), 2009 m. spalio mėnesiui UAB „Kupsta“ įsipareigojimai buvo 439115,33 Lt, iš jų pirmos eilės kreditoriams – 47029,78 Lt, antros eilės kreditoriams – 69997,25 Lt, trečios eilės kreditoriams – 322088,30 Lt, viso buvo 64 kreditoriai, iš jų 19 – pirmos ir antros eilės kreditoriai. UAB „Kupsta“ pati išsirinko kreditorius, su kuriais reikėtų atsiskaityti iki bankroto iškėlimo bylos, nors šie pasirinkti kreditoriai, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatomis, buvo tik trečios eilės kreditoriai. Tai yra bendrovės bankroto atveju jų reikalavimai būtų tenkinami tik po to, kai būtų patenkinti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai. Teismo neįtikino atsakovo A. A. paaiškinimai, jog jis nedalyvavo bendrovės administracijos veikloje ir jam nebuvo žinoma kreditorių parinkimo tvarka. Įvertinus tą aplinkybę, jog nežiūrint į didžiąją dalį kitų kreditorių (kaip minėta, viso buvo 64 kreditoriai), atsiskaitoma buvo išimtinai su juo, atsakovu, kitais asmenimis, kurių dalis yra vienaip ar kitaip susiję su juo (ūkininku A. A. , UAB (duomenys neskelbtini)), kitais keliais trečios eilės kreditoriais, daroma išvada, kad atsakovui A. A. buvo žinoma apie kreditorių parinkimą ir, galimai, jis su kreditorių, kuriems buvo perleidžiamas turtas už tam tikrus bendrovės įsipareigojimus, parinkimu buvo ir pats susijęs. Nors bankroto byla UAB „Kupsta“ buvo iškelta 2009 m. gruodžio 18 d., tai yra po to, kai buvo sudarytas sandoris tarp UAB „Kupsta“ ir atsakovo A. A. , nustačius, jog po UAB „Kupsta“ 2009 m. spalio 13 d. akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo atsakovas A. A. ir kuriame iš esmės buvo pripažinta, jog bendrovė yra nemoki, atsakovo A. A. , kuris pagal eiliškumą neišvengiamo bankroto atveju buvo tik trečioje eilėje, siekiančio padengti asmeninius savo turtinius interesus, veiksmai įskaitant priešpriešinį reikalavimą pažeidė pirmos, antros eilės, taip pat ir kitų trečios eilės UAB „Kupsta“ kreditorių teisėtus interesus, neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų, pripažįstama, jog 2009 m. spalio 21 d. 13 325,80 Lt padarytas skolos įskaitymas suteikė nepateisinamą pranašumą prieš kitus kreditorius, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.). Pripažįstama, jog savo veiksmais (įskaitydamas reikalavimą) atsakovas A. A. , kaip su bendrovės valdymu susijęs asmuo, siekė be įstatymų nustatyto eiliškumo užsitikrinti bent dalį trečiojo asmens D. T. suteiktų paskolų susigrąžinimą bendrovės (UAB „Kupsta“) bankroto atveju, kas neatitinka nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, nei geros moralės principų. Pripažinus, jog įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, konstatuojama, kad A. A. nėra atsiskaitęs UAB „Kupsta“ už 2009 m. spalio 19 d. įsigytą turtą, iš atsakovo priteisiama 13 325,80 Lt dydžio suma (CK 6.305 str. 1 d., 6.245 – 6.249 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 4 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d., yra priteisiama 400 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista pateikdama ieškinį, taip pat 18 litų išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (2012-08-29 pažyma (b.l. 2)).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis 259 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai bei iš atsakovo A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kupsta“, įmonės kodas 30012052, naudai priteisti 13325,80 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt penkis litus 80 ct).

Priteisti iš atsakovo A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 418 Lt (keturis šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.