Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-15, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 1, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas bausmę Marijampolės PN kameroje Nr. 1 atliko laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Iš Marijampolės PN direktoriaus 2019-02-12 įsakymo Nr. 7/07-160 matyti, kad pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime ir paskirtas į kamerą Nr. 1 (b. l. 14).

Iš Marijampolės PN direktoriaus 2019-03-13 įsakymo Nr. 7/07-256 matyti, kad pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime ir perkeltas iš kameros Nr. 1 į kamerą Nr. 16 (b. l. 13).

Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020-11-23 pažymoje Nr. 14/07-4155 nurodyta, kad nuteistasis A. K. kalėjimo režimo kameroje Nr. 1 atliko bausmę laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13 (b. l. 16).

Taigi, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas A. K. Marijampolės PN kameroje Nr. 1 atliko bausmę ne nuo 2019-02-12 iki 2019-03-15, o nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13, t. y. 30 dienų (ne 32 dienas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl gyvenamojo ploto trūkumo. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 1 buvo ne 5, o 6 nuteistieji. Nurodė, kad didžiąją dalį ploto užėmė kameroje sustatyti baldai, dėl ko išvis neliko laisvo ploto judėti.

Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi būti 3,6 kv. m., kai šiuo atveju kameroje Nr. 1 buvo 3,42 kv. m. vienam asmeniui. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šiose patalpose pareiškėjas buvo tik nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13. Pažymėjo, kad dėl to, jog kameroje nėra užtikrintas gyvenamas plotas, pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė.

Ginčo laikotarpiui galiojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, neteko galios 2020-01-22), 111.1. ir 111.2 punktuose reglamentuojama, kad minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų, t. y. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-02-12 įsakymo Nr. 7/07-160 (b. l. 14), Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-03-13 įsakymo Nr. 7/07-256 (b. l. 13) , Marijampolės pataisos namų 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020-11-23 pažymos Nr. 14/07-4155 (b. l. 15) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13 pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN kameroje Nr. 1, kameros plotas 20,53 kv. m., įrengtos 6 miegamos vietos, kameroje buvo iki 6 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 3,42 kv. m. gyvenamojo ploto. Nurodytą aplinkybę dėl vienam nuteistajam tekusio 3,42 kv. m. gyvenamojo ploto patvirtino atsakovė atsiliepime. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas dėl gyvenamojo ploto pažeidimų patirtų nepatogumų niekur nesikreipė ir tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo tik nuo 2019-02-12 iki 2019-03-13, tačiau tokius atsakovės argumentus teismas laiko nepagrįstais, neatleidžiančiais atsakovės nuo atsakomybės dėl minimalių gyvenimo sąlygų neužtikrinimo. Taigi, esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (turėjo tekti kameroje 3,6 kv. m. vienam asmeniui) iš esmės buvo pažeista.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamąjį plotą mažino baldai, pažymėtina, jog vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Nors galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamas plotas, tačiau, šiuo atveju, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, sutiktina su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kameroje buvę baldai gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai mažino, tokiu būdu dar labiau apribodami judėjimo laisvę ir sukeldami papildomą diskomfortą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojoje patalpoje buvusios netinkamos vėdinimo sistemos neužtikrinimo. Nurodė, kad kameroje Nr. 1 langai vientiso paketo, grynas oras patekdavo tik per mažą orlaidę, esančią plastikinio paketo apačioje. Dėl oro trūkumo svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti ir gerai išsimiegoti.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020-12-22) 16.1-17.6 punktuose buvo numatyti kamerų įrengimo reikalavimai. Taisyklių 16.10 punkte nurodyta ,,Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais“.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas nustato būtinus užtikrinti alternatyvius kamerų vėdinimo principus, t. y. vėdinimą per langus arba mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą.

Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad langai neatsidaro (nėra langų varstomos dalies), vėdinimui yra įrengta orlaidė. Tačiau, teismo vertinimu, vėdinimas per langus vienareikšmiškai nereiškia, kad langas būtinai turi būti su varčios sistema per visą jos plotą ir, kad vėdinimas per orlaidę neatitinka vėdinimo per langą kriterijaus. Priešingai, orlaidė yra tam tikra lango dalis, todėl galimybė vėdinti patalpas per orlaidę, yra tinkamas vėdinimo sistemos užtikrinimas ir patenka į vėdinimo per langus reikalavimo įgyvendinimą.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-11-15 patikrinimo akto Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992 matyti, kad buvo atliekama periodinė valstybinės visuomenės sveikatos apsaugos kontrolė Marijampolės PN (b. l. 18-20). Nustatyta, kad sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidarytus langus. Atsakovė atsiliepime taip pat patvirtino, kad Marijampolės PN patalpos yra vėdinamos per langus. Be to, atsakovė pateikė teismui 2003-2004 m. UAB ,,Specialusis projektas“ Techninį projektą ,,Šiltinimas ir vėdinimas“ ir ,,Ryšiai ir signalizacija“ (b. l. 21-33), kuriame pažymėta, kad kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema.

Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 1 ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta oro cirkuliacija mišriu būdu, t. y. tiek vėdinant per langus (orlaidę), tiek per įrengtą oro šalinimo sistemą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nesudarė sąlygų vėdinti ginčo patalpų ir pažeidė Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjas kaip dar vieną neturtinės žalos priežastį nurodo aplinkybę, kad būnant kameroje Nr. 1 viena spintelė buvo skiriama dviem asmenims. Spintelėje buvo nehigieniška laikyti savo daiktus, t. y. rūbus, higienos reikmenis, kanceliarines priemones. Nebuvo sudarytos galimybės šiuos daiktus laikyti atskirai. Rūbai pritraukdavo maisto produktų maisto produktų, kvapo, sąsiuviniai, knygos, žurnalai visuomet būdavo susiriebalavę nuo maisto produktų.

Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-02-12 įsakymo Nr. 7/07-160 ir 2019-03-13 įsakymo Nr. 7/07-256 matyti, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Ginčo laikotarpiu jam paskirta bausmę atlikti kameroje Nr. 1. Nors pareiškėjas bausmę atlieka Marijampolės PN, tačiau pagal paskirtos atlikti bausmės vietą - kalėjime, ginčo laikotarpiu kamerai Nr. 1 taikyti tardymo izoliatoriaus, kalėjimų ir areštinių kameroms nustatyti baldų ir inventoriaus normų rodikliai.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Norma), 9 punkte nurodyta, kad izoliatoriaus, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas); praustuvė (1komplektas); metalinė lova (1vnt. 1 asmeniui); spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims); stalas (1vnt.); suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui); maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui); viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui); šiukšlių dėžė (1 vnt.); valymo inventorius (išduodamas): <...> (1 komplektas); veidrodis (1 vnt.), elektrinis virdulys (elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros) (1 vnt.). Taigi, nurodytose normos nurodytas baigtinis daiktų, privalomų aprūpinti kameras baldais ir kitu inventoriumi, sąrašas.

Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo argumentą dėl nepakankamų spintelių kiekio kameroje Nr. 1, pacitavo Normų 9 punktą ir pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė, kad naudojosi viena spintele du asmenys. Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis laikė, kad Marijampolės PN tinkamai vykdė ir laikėsi galiojančių teisės aktų. Nurodyta atsakovės pozicija leidžia suprasti, kad vienos spintelės dviem asmenims priskyrimas yra tinkamas teisės normų įgyvendinimas. Tačiau, teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija iš esmės rodo klaidingą Normų 9 punkto aiškinimą.

Pastebėtina, kad atsakovė atsiliepime akcentavo nurodytų Normų 9 punktą, t. y. kad kamerose skiriama spintelė – 1 vnt. ne daugiau 2 asmenims (9.3 p.) ir maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims (9.6 p.). Taigi, nurodytose normose, kurias cituoja ir pati atsakovė, aiškiai nurodyti du skirtingi spintelių tipai, priklausomai nuo jame laikytinų daiktų, t. y. spintelė (kuri skirta įvairiems daiktams laikyti) ir maisto produktų spintelė arba lentyna (kuri skirta išimtinai maisto produktams laikyti). Maisto produktams laikyti numatomas alternatyvus inventorius, t. y. arba spintelė, arba lentyna. Tiek spintelė (įvairiems daiktams), tiek spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti turi būti skiriama ne daugiau kaip dviem asmenims. Tačiau esminis aspektas, kad šie abu inventoriai, skirti skirtingo pobūdžio daiktams laikyti, turi būti kameroje, ir vienas jų vienetas skiriamas naudotis ne daugiau kaip dviem asmenims.

Kaip minėta, atsakovė nurodo, kad viena spintelė buvo skiriama naudotis dviem asmenims, pati pažymi apie skirtingų tipų spintelių (arba vietoj vienos iš spintelių - lentynos) reikalavimą, tačiau iš esmės visiškai nedetalizuoja, kokio tipo spintelė buvo kameroje Nr. 1, nepateikia jokių argumentų dėl kitos spintelės (skirtos maisto produktams laikyti) ar lentynos buvimo ginčo patalpose ginčo laikotarpiu, t. y. nepateikia jokių argumentų, kurie nekvestionuotinai patvirtintų aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 1 iš esmės buvo užtikrintas inventoriaus, nurodyto Normų 9.3 p. ir 9.6 p., buvimas.