Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.4; 1.2.4.4.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.2; 2.1.14.3.3.4; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2021 m. kovo 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2020 m. liepos 19 d. apie 2 val. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k., poilsiavietėje prie Dusios ežero, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą bei vieną kartą įspyrė į veidą M. D. ir taip jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam M. D. odos nubrozdinimą smakro dešinėje pusėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV ir V dantų vainikų komplikuotą lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III dantų išnirimą, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį dešinės pusės I, II dantų srityje, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV ir V dantų vainikų komplikuoto lūžio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III dantų išnirimo, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio dešinės pusės I, II dantų srityje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 17 d. jis poilsiavietėje Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k., šventė draugo E. V. gimtadienį. Kuomet šventė draugo gimtadienį, gretimoje poilsiavietėje buvo pažįstamas M. D. 2020 m. liepos 18 d. jis buvo nuėjęs miegoti automobilyje, atsikėlė apie 2 val. nakties, nusprendė parūkyti, tačiau neturėjo cigarečių. Nuėjo prie laužavietės, prie kurios buvo jo pusbrolis K. G., kažkokia panelė, taip pat sėdėjo P. G., M. D. ir jo draugai. Kuomet jis atėjo, M. D. su K. G. konfliktavo. M. D. užgauliojo jo pusbrolį, vėliau priėjęs jam sudavė smūgį į veidą. Tuomet, siekdamas apginti pusbrolį, jis smūgiavo M. D. kumščiu į veidą, o po to vieną kartą įspyrė. Pripažįsta, kad smūgių metu M. D. galėjo išmušti dantis. Alkoholis neturėjo įtakos šiam jo veiksmui, tiesiog tuo metu išgyveno sunkų periodą, kadangi vyko skyrybų procesas (t. 3, b. l. 17–18).

Fotonuotrauka patvirtina P. P. plaštakos viršutiniame paviršiuje fiksuotus sužalojimus (t. 2, b. l. 53).

Nukentėjęs M. D. patvirtino, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 17 val. jis atvažiavo prie Dusios ežero į poilsiavietę, esančią Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k. Šioje poilsiavietėje buvo apie dešimt jaunuolių draugija, iš kurių jis pažinojo ne visus. Poilsiavietėje išgėrė alaus. Apie 1 val. nakties iš gretimos poilsiavietės atėjo K., jo pavardės nežino, su juo ir P. P. Jie sėdėjo, buvo kartu su jais, visi vartojo alkoholį. Apie 2 val. jis su K. sukonfliktavo, konfliktas peraugo į jų abiejų tarpusavio susistumdymą, kurio metu jie buvo abu parkritę ant žemės. Ž. P. juos išskyrė, tuomet prie jo pribėgo P. P., kuris jam spyrė vieną kartą į veido sritį. Nuo šio smūgio jam keturi viršutiniai dantys sulinko į vidų, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jis pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai, jo draugai Ž. P. su A. B. buvo blaivūs, todėl nuvažiavo policijos pasitikti. Ką konkrečiai jis kalbėjo su pareigūnais, neprisimena. Galėjo būti, kad pareigūnams nurodė, kad jam sudavė smūgį P. P. ranka, tačiau dabar jis gerai pagalvojęs prisiminė, kad jam spyrė koja. Dėl padarytų sužalojimų jis ilgai jautė fizinį skausmą, vizualiai buvo matyti išmušti dantys, dantis reiks tvarkyti, todėl prašo priteisti iš P. P. 5 000 Eur neturtinės žalos ir 4 500 Eur turtinės žalos dėl dantų gydymo (t. 1, b. l. 1–6, 125–127).

Liudytojas K. G. patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d., nuo penktadienio vakaro, Lazdijų r. sav. Metelių k. esančioje poilsiavietėje prie Dusios ežero, su draugais šventė draugo gimtadienį. Gretimoje poilsiavietėje taip pat buvo jo pažįstamas M. D., P. G. su kitais asmenimis, kurių pavardžių nežino. 2020 m. liepos 18 d. taip pat su draugais šventė, buvo išgėręs alaus, degtinės. Naktį, 2020 m. liepos 19 d. apie 00-01 val., kartu su E. V. nuėjo į gretimą poilsiavietę, kur degė laužas ir prie laužo buvo M. D., P. G., dar keturi vyrai, kurių jis nei vieno nepažįsta ir dar gal trys merginos, kurių taip pat nepažįsta. Jie visi sėdėjo aplink laužą ratu, gėrė degtinę, kitus stipriuosius gėrimus. Jiems besėdint prie laužo, priešais jį sėdėjo jaunas vaikinas, kurio jis nepažinojo, kuris buvo visiškai neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje, todėl jis keletą kartų paklausė, kuo jie jį šeria, kad jis toks keistas. Tuomet M. D. jam atsakė, kad jis nesikištų, kur ne jo reikalas ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jam su M. D. bekonfliktuojant, prie laužo atėjo P. P. M. D., sėdėdamas, pasakė, kad duos jam į galvą. M. D. atsistojo ir pradėjo eiti link jo, beveik tuo pat metu atsistojo ir du jam iš šonų sėdėję vyrai ir pradėjo eiti link jo. Jis pamatęs, kad jie ateina link jo, pradėjo stotis nuo žemės. Jam dar pilnai neatsistojus, M. D. kumščiu trenkė jam į veido sritį. Jis užsidengė veidą ranka, patraukęs ranką pamatė šalia savęs stovintį P. P., kuris smūgiavo ranka M. D. į veidą. Iš karto po šio P. P. smūgio, jis su M. D. susikibo vienas kitam už drabužių, pradėjo stumdytis ir iš karto pargriuvo. Tuo metu kai abu susikibę stumdėsi ir pargriuvo, vienas kitam smūgių nesudavė, dėl šių abipusių grumtynių skausmo nejautė. Labai trumpai jis su M. D. voliojosi ant žemės, kol jo draugai, kurių jis nepažįsta, juos išskyrė. P. P. tuo metu nieko nedarė. Kuomet juos išskyrė, P. P. nuėjo į automobilį, paskui jį nuėjo ir jis. Po M. D. suduoto smūgio jam jokių žymių neliko. Po kokio pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino, kad konfliktas tarp M. D. ir P. P. įvyko todėl, kad jam M. D. trenkė per veidą. Jis nematė, kad P. P. spirtų koja M. D., matė, tik, kaip jis sudavė smūgį kumščiu per veidą (t. 1, b. l. 147–149).

Liudytojas Ž. P. patvirtino, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 1.50 val. jis kartu su A. B. nuvažiavo į poilsiavietę Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k., prie Dusios ežero. Ten buvo jo pažįstamas M. D. Kai jis nuvažiavo, poilsiavietėje buvo apie dešimt asmenų. Maždaug po dešimties minučių nuo atvažiavimo, M. D. pradėjo konfliktuoti su vaikinu, kurio vardas buvo K. K., kiek jis suprato, kažką norėjo mušti, suprato, kad kažkokį asmenį, kuris jau miegojo palapinėje. M. D. jį pradėjo raminti, M. užpyko ir jį puolė, jie abu su K. susiėmė už rankų, tačiau vienas kitam smūgių suduoti nespėjo, pribėgo vaikinas, kurį jaunimo kompanija vadino P., kaip vėliau sužinojo jo pavardė P. P. P., M. su K. būnant susikibus, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu M. į veidą. Kuomet pamatė, kad M. D. P. trenkė, jis atitraukė K. nuo M. Jam jį atitraukinėjant, P. P. M. D., dar nespėjus atsistoti, kojos keliu sudavė smūgį į veidą. Smūgis buvo labai stipus. M. po šio smūgio atsisuko ir pasakė, kad jam išmušė dantis. Jis pasakė švepluodamas, pamatė iš jo burnos bėgantį kraują. P. P. po šio smūgio pasitraukė ir su K. nuėjo tolyn. Visas įvykio aplinkybes jis puikiai prisimena, kadangi jis tuo metu buvo blaivus. Po įvykio M. D. pats paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Jis nuvyko pasitikti policijos pareigūnų. Pareigūnams visi bendrai aiškino, kas nutiko, mano, kad M. D. nepamena visų aplinkybių, kadangi jis buvo neblaivus. P. P. jis matė pirmą kartą, vėliau girdėjo, kaip kažkas pasakojo, kad P. P. yra K. pusbrolis, su kuriuo D. susikibo (t. 1, b. l. 189–191).

Liudytojas A. B. patvirtino, kad 2020 m. liepos 18 d., šeštadienį, jis kartu su draugu Ž. P. buvo atvykęs į Alytaus miestą, važinėjosi po miestą. Ž. P. paskambino jo draugas M. D., kuris pakvietė juos atvykti į poilsiavietę prie Dusios ežero. Kai jis su Ž. P. nuvažiavo į poilsiavietę, buvo po 24 val., tikslaus laiko neprisimena. Jiems atvykus, degė laužas, prie jo buvo gal aštuoni asmenys, kurie sėdėjo puslankiu. Iš ten buvusių asmenų jis pažinojo tik M. D. M. D. iš pažiūros jam atrodė girtas. Kai jie atėjo prie laužo, jis atsisėdo prie nepažįstamo asmens, šalia kurio sėdėjo M. D., o iš kitos jo pusės atsisėdo Ž. P. Jiems pabuvus apie 10–15 minučių, prie laužavietės iš gretimos poilsiavietės atėjo du nepažįstami vyriškiai, kurie atrodė neblaivūs. Jis šių asmenų nepažinojo, kaip vėliau sužinojo vienas iš jų buvo P. P., kitą asmenį vadino S. Asmuo, kurį vadino S., pirmas pradėjo konfliktą, įžeidinėjo M. D. M. D. supyko, pašoko iš vietos, prišoko prie S. ir ranka smūgiavo į krūtinę. Po M. D. suduoto smūgio S., P. P. sudavė smūgį M. D. kumščiu per veidą. Po šio smūgio, M. D. su S. nukrito ant žemės. Prie jų pribėgo Ž. P. ir atitraukinėjo S. nuo M. D., o tuo metu P. P. keliu smūgiavo į veidą M. D. Smūgis buvo labai stiprus, M. D. pradėjo bėgti kraujas ir jis iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 194–196).

Liudytoja E. N. patvirtino, kad 2020 m. liepos 18 d. ji buvo prie Dusios ežero, poilsiavietėje Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k. Su ja kartu buvo jos vyras ir kita šeima, t. y. S. B. ir M. B. Jiems būnant prie ežero, jos vyrui paskambino M. D. ir pasiūlė paplaukioti valtimi bei pažvejoti. Jos vyras M. D. pasiūlė prisijungti prie jų. Po kiek laiko M. D. atplaukė pas juos, jie paplaukiojo valtimi. Vėliau, būnant prie ežero, jau sutemus, atvyko dar du M. D. draugai, kurių ji nepažįsta. Kuomet jie atvyko, iš kito kranto atėjo vyriškis, kurį kiti vadino P. Minėtas vyras priėjo prie jų kompanijos ir paprašė cigaretės, jie jam tą cigaretę davė. Po kelių akimirkų atėjo kitas vyriškis, kaip jai vėliau jos vyras pasakė, tai buvo P. P. Jis irgi paprašė cigaretės. Kuomet abudu atėję asmenys rūkė, M. D. P. pasakė, kad gavo cigaretę ir dabar gali eiti, P. atsakydamas M. D., liepė jam neaiškinti, ką daryti. Po šių žodžių M. D. puolė P., bandė jam trenkti, tačiau nepataikė. Tuomet P. P. kumščiu trenkė M. D. į veidą. M. D. su P. susiėmė ir pradėjo stumdytis. Po kelių akimirkų M. D., P. P., P. ir vienas M. D. draugas, kuris vėliau atvažiavo, nuėjo už medžio ir ji nematė, kas toliau ten vyko. Kitą dieną pas juos buvo atėjęs P. P. atsiprašyti, tačiau M. D. nebuvo, bendraujant su P. P., ji matė ant jo kairės kojos kelio mėlynę. Ji suprato, kad ta mėlynė atsirado nuo smūgio M. D. (t. 1, b. l. 152–154).

Liudytojas T. N. patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d. jis su savo šeima, jo draugas S. B. su šeima, išsinuomojo poilsiavietę prie Dusios ežero visam savaitgaliui. 2020 m. liepos 19 d. jam, E. N., M. D., K., kurio pavardės nežino, ir dar keliems asmenims, kurių vardų jis nežino, nes jų nepažįsta, sėdint aplink laužavietę ratu, K. su M. pradėjo kažko ginčytis. Netrukus pamatė, kad jie pradėjo stumdytis. Jis pats nematė, kad M. suduotų smūgius K., tačiau jam kiti asmenys vėliau pasakė, kad M. sudavė vieną smūgį K., tačiau nei į kur, nei ar tikrai sudavė smūgį ar smūgius jis nematė. Visas konfliktas vyko labai greitai, todėl jis nieko neįsidėmėjo. Už kelių metrų, netoli nuo laužavietės jie toliau ginčijosi ir stumdėsi, tačiau kas ten vyko jis nematė, nes su jais nebuvo, buvo likęs prie laužo. Po šio konflikto K. ir P. išėjo į savo krantą, kadangi jie jiems liepė išeiti, o M. iš karto grįžo pas juos. M. sugrįžęs nieko nesakė, kas ten įvyko, tačiau matėsi, kad grįžo be kelių dantų, kiek tiksliai jų nebuvo gerai nematė (t. 1, b. l. 161–167).

Liudytoja M. B. patvirtino, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 2 val. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k. esančioje poilsiavietėje prie Dusios ežero, tarp M. D. ir K. G. kilo konfliktas, nes iš matymo pažįstamas K. G., kuris buvo atvažiavęs į poilsiavietę su kita asmenų kompaniją, visą 2020 m. liepos 18 d. vakarą ateidavo prie jų kompanijos ir kabinėjosi prie visų asmenų, taip pat ir prie M. D., sakydamas kodėl visi sėdi susiraukę, kodėl negeria, kompanijoje taip nesielgiama, bet daugiausia žodžiu kabinėjosi prie M. D. Kiek ji atsimena, M. D. bandė suduoti ranka K. G., bet nepataikė, tik pastūmė K. G. M. D. pataikė K. G. kažkur į krūtinės sritį. Ji nematė, ar P. P. sudavė M. D., tik matė, kaip M. D. griuvo ant žemės ir visi šaukė jog jie baigtų mušti. Ji negali pasakyti, kuriuo momentu P. P. sudavė smūgį M. D., nes pačio smūgio sudavimo momento nematė. Po konflikto su M. D., K. G. ir P. P. išsiskirstė. Ji nematė pas K. G. jokių sužalojimų. Ji matė, kad M. D. veidas buvo kruvinas, jis spjaudė krauju ir matė, kaip M. D. su rankos pirštais klibino savo dantis (t. 1, b. l. 171–174).

Liudytojas S. B. patvirtino, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 2 val. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k. esančioje poilsiavietėje prie Dusios ežero, tarp M. D. ir K. G. kilo konfliktas, nes K. G. visą vakarą ateidavo prie jų ir kabinėjosi prie visų asmenų. M. D. žodžiais ramino K. G. ir liepė eiti prie savo draugų. Žodinį konfliktą pirmas pradėjo K. G., kabinėdamasis žodžiu prie jų visų ir reikšdamas įvairius nepagrįstus priekaištus. Kiek jis atsimena, buvo kontaktas iš M. D. pusės. Jeigu M. D. spyrė K. G., tai neatsimena kur pataikė, kiek kartų spyrė. Jis nematė, ar P. P. sudavė M. D., tik girdėjo, kad kiti asmenys buvę kartu su juo kalbėjo, kad P. P. sudavė M. D. Jis neatsimena, kokie buvo M. D., K. G. ir P. P. veiksmai po konflikto. Jis nematė, ar po konflikto pas K. G. buvo matyti sužalojimai. Jis matė, kad M. D. veidas buvo kruvinas, jis spjaudė krauju ir M. D. sakė, kad jam išmušė dantį (t. 1, b. l. 177–180).

Liudytojas E. V. patvirtino, kad 2020 m. liepos 19 d. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k., poilsiavietėje prie Dusios ežero, buvo kilęs konfliktas tarp M. D. ir K. G., o vėliau tarp M. D. ir P. P., tačiau tai žino tik iš kitų asmenų pasakojimo, nes tuo metu, kai viskas vyko jis miegojo. Tai jis sužinojo 2020 m. liepos 19 d. ryte, nes nakties metu nieko negirdėjo, nematė. Kas, kam, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė negali pasakyti, nes nematė, dėl ko buvo kilęs konfliktas nežino. Atsibudęs ryte sužinojo, kad M. D. po konflikto buvo išvežtas, tačiau kur nežino, ant K. G. sužalojimų nematė, jis niekuo nesiskundė. Matė, kad P. P. vienos rankos, tikriausiai dešinės, buvo sužaloti krumpliai, daugiau sužalojimų ant jo nematė (t. 1, b. l. 184, 186).

Liudytojas P. G. patvirtino, kad 2020 m. liepos 18 d., šeštadienį, jis kartu su draugu M. D., atvažiavo į Metelių k., prie Dusios ežero. Jie prisijungė prie ten jau buvusių draugų, tai yra T. N., jo žmonos ir dar kitų asmenų, tačiau jis jų nepažįsta, nes ten T. ir M. draugai. Taip pat matė, kad gretimoje pakrantėje yra jo kiti pažįstami, tai yra P. P., K. G. ir kiti asmenys, tačiau jau dabar tiksliai jų neprisimena. Būnant prie ežero, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus ir tą vakarą ir naktį, jis tikrai buvai išgėręs ir jautėsi neblaivus. 2020 m. liepos 19 d., nakties metu, jis matė, kad prie jų atėjo K. G., kuomet jis atėjo, nebuvo jokių konfliktų. Jis nuo kompanijos buvo šiek tiek toliau, maždaug už kokių 5 m sėdėjo K. ir kita jo kompanija. Staiga jis pamatė, kaip M. D. pašoko nuo kėdės ir nubėgo link K. G., tačiau, kad būtų konkrečiai suduotas smūgis jis nematė, bet po to pats M. ir K. sakė, kad M. D. K. ranka sudavė smūgį. Tačiau nei kas, nei kaip, nei kur, jis nematė, tik jau po visko, jie jam sakė šitą faktą. Tada po M. D. suduoto smūgio K., jie abu pradėjo stumdytis ir kuomet jie stumdėsi, tai jis matė, kad prie jų atsirado ir P. P. Kuomet atsirado P. P., matė, kaip Ž. P. juos visus išskyrė, tačiau jis nematė, kad P. būtų sudavęs smūgį M. Po to kai baigėsi konfliktas, K. su P. išėjo ir viskas kaip ir nurimo, tačiau po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Kuomet jie išėjo, tai M. D. pasakė, kad jam dantys kliba ir pas kažką prašė pasižiūrėti, kadangi jam skaudėjo. Kitą dieną, jis buvo susitikęs su K. G., tai lyg kažkokių sužalojimų jis ant jo nematė. Kuomet jis su juo kalbėjo, tai jis jam pasakė, kad M. jam ranka sudavė smūgį į veidą. Kitą dieną kalbėjo su M. D., tai jam jis sakė, kad jam skauda dantis ir kad jam smūgį sudavė P. P., tačiau ar ranka, ar koja sudavė, jis nežino (t. 2, b. l. 3–5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Metelių k., krante prie Dusios ežero; poilsiavietėje, kuri yra Dusios ežero šiauriniame krante, kūrenasi laužas, prie jo yra pastatyta palapinė, kitoje laužo pusėje stovi žalios spalvos mikroautobusas VW. Nuo šios laužavietės iki Dusios ežero yra 30 m atstumas (t. 1, b. l. 22–25).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų asmeninių kamerų užfiksuoti įrašai; vaizdo įrašo Nr. 2020_0719_030011_006 prasideda 2020 m. liepos 19 d. 3.00.10 val. ir tęsiasi iki 2020 m. liepos 19 d. 3.02.32 val.; 2020 m. liepos 19 d. 3.03.04 val. pareigūnai prieina prie poilsiavietės, kurioje matyti būrelis asmenų, pasisveikina ir pasiteirauja kas atsitiko. Stovyklavietėje esantys asmenys paaiškina, kad dviese susistumdė, o trečias dantis išmušė. Pareigūnai paprašė parodyti išmuštus dantis, asmuo prieina prie pareigūnų, pareigūnai, pasižiūrėję į dantis pasako, kad dantys sustumti. Pareigūnai pasiteirauja, ar reikalinga asmeniui greitoji medicinos pagalba, asmuo atsako, kad jam ji nereikalinga. Vaizdo įrašas Nr. 2020_0719_030511_007 prasideda 2020 m. liepos 19 d. 3.05.11 val., girdėti, kaip asmuo, kuris pirmo vaizdo įrašo pabaigoje nurodė, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga, nurodo, kad kreipsis privačiai į gydymo įstaigą. Toliau pareigūnai bendrauja su asmenimis apie išmuštus dantis. 2020 m. liepos 19 d. 3.06.04 val. pareigūnai paklausia, ar vienas mušė, fone girdimas moteriškas balsas atsako, kad vienas. Pareigūnai paklausia, ar yra žinoma vardas, pavardė to asmens. Vyriškis, kuriam sustumti dantys, atsako, kad tai P. P. 2020 m. liepos 19 d. 3.06.18 val. pareigūnai paklausia iš kur jis yra, o asmuo atsako, kad iš Alytaus. 2020 m. liepos 19 d. 3.06.36 val. fone girdėti vyriškas balsas, kuris pasakoja, kad jie susistumdė, jisai nukrito, o tas kitas iš šono spyrė keliu į dantis. Pareigūnai klausia, ar mušė dviese, poilsiavietėje esantys asmenys atsako, kad dviese susistumdė. Pareigūnai klausia, kumščiu ar koja išmušė dantis, asmuo atsako, kad vienu kojos smūgiu. 2020 m. liepos 19 d. 3.07.39 vaizdo įrašas pasibaigia. Vaizdo įrašas Nr. 2020_0719_031232_008 prasideda 2020 m. liepos 19 d. 3.12.32 val.; vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad policijos pareigūnai bendrauja su kitu asmeniu, klausia jo pavardės, asmuo prisistato K. Policijos pareigūnai klausia, ar jis susistumdė, ar įspyrė. Asmuo, stovintis prie automobilio, pasako, kad jis nespyrė, o trenkė ranka, rodo dešinę ranką. Fone girdėti kaip asmuo, prisistatęs K., sako, jog jį užpuolė; 2020 m. liepos 19 d. 3.14.23 val. vaizdo įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 26–36).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad M. D. alkoholio kiekio matuokliu 2020 m. liepos 19 d. 3.10 val. nustatytas 1.91 promilės girtumas, P. P. 2020 m. liepos 19 d. 3.19 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 41–44).

Specialisto išvadomis nustatyta, kad M. D. padaryta odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV ir V dantų vainikų komplikuotas lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III dantų išnirimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis dešinės pusės I, II dantų srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV ir V dantų vainikų komplikuoto lūžio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III dantų išnirimo, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio dešinės pusės I, II dantų srityje sveikata sutrikdyt ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Papildomai nurodoma, kad 2020 m. kovo 9 d. odontologo apžiūros metu dantų formulėje pažymėta, kad M. D. viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, VI (11, 12, 16) dantys plombuoti, IV, V, VII, VIII (14, 15, 17, 18) dantys pažeisti ėduonies. M. D. padaryta odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV ir V (14, 15), ėduonies pažeistų dantų vainikų komplikuotas lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II (11, 12), ėduonies pažeistų ir gydytų plombavimu, dantų bei III (13) danties išnirimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis dešinės pusės I, II (11, 12) dantų srityje. Dantų būklė sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacijai įtakos neturėjo. Viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis dešinės pusės I (11) ir II (12) dantų srityje konstatuotas specialisto apžiūros Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje metu (11 ir 12 dantys juda kartu su alveolinės ataugos bukaline ir gomurine sienomis) (t. 1, b. l. 48–49, 53–55).

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjęs, liudytojai K. G., Ž. P., A. B., E. N. patvirtino smūgių sudavimo faktą, šie liudytojai bei liudytojai M. B., P. G. patvirtino ir tai, kad iš karto po P. P. smūgiavimo M. D. keliu, iš M. D. burnos bėgo kraujas, jis skundėsi išmuštais dantimis, matėsi, kad dantys pasislinkę iš jų buvimo vietos. Šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų asmeninių kamerų vaizdo įrašuose. Sužalojimų apimtis konstatuota specialisto išvadose, kurios patvirtina, kad M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sugretinus aptartus įrodymus su kaltinamojo duodamais parodymais, pripažintina įrodytu, kad P. P. smūgiuodamas kumščiu bei koja M. D. jį sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą nes dėl dantų vainiko lūžio, dantų išnirimo ir viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio, M. D. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, P. P. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

II. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 39,69 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 80–81), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 83). Turtinė žala susidarė dėl M. D. gydymo išlaidų. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2021 m. kovo 5 d. civiliniam ieškovui pervedė 39,69 Eur (t. 3, b. l. 12).

Atsižvelgus į tai, kad ieškinio reikalavimas patenkintas, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).

Nukentėjęs M. D. prašo priteisti iš kaltinamojo 4 500 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 89). Turtinę 4 500 Eur žalą sudaro dantų tvarkymo išlaidos (1 100 Eur už vieną dantį). Neturtinę 5 000 Eur žalą sudaro patirtas fizinis skausmas įvykio metu ir po įvykio, nepatogumai dėl to, kad buvo matyti išmušti dantys.

Sprendžiant dėl 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjęs turėjo kokių nors išlaidų dėl dantų tvarkymo ir kokio dydžio šios išlaidos yra. 2021 m. sausio 14 d. raštu jam išaiškinta pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 92), tačiau tokių įrodymų nukentėjęs nepateikė. Sutiktina ir su gynėjo nurodomais argumentais, kad specialisto išvadoje konstatavus, kad dalis dantų nėra išmušti, o tik išjudinti, nėra pagrindo spręsti, kad tokiam dančiui buvo būtinas tokios pat apimties gydymas kaip ir nuskeltam dančiui. Negavus papildomos medžiagos apie padarytos žalos dydį, civilinio ieškinio dydžio dėl sužalotų dantų tiksliai apskaičiuoti negalima.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste nukentėjusiajam M. D. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl šio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. D. padarytas nesunkus sužalojimas, jis patyrė fizinį skausmą, kurį juto ir po įvykio, dėl sužalotų dantų turėjo nepatogumų, nepatogumus sukėlė ir estetinis vaizdas. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 15 d. pinigų perlaida pervedė nukentėjusiajam 500 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 13–14).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėję patyrė fizinį skausmą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau smurtas nebuvo intensyvus, nesunkų sveikatos sutrikdymą iš esmės apsprendė vienas spyris, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių ilgalaikių pasekmių, nukentėjusiajam suteikta tik viena skubios medicinos pagalbos paslauga dėl danties lūžio, duomenų apie kokias nors kitas su sužalojimu susijusias medicinines procedūras ar išgyvenimus nukentėjęs nenurodė ir nepateikė, byloje nėra duomenų apie jo patiriamus didelės apimties išgyvenimus dėl padaryto sužalojimo. Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010, 2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 2K-139-895/2017), nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 1 500 Eur. Atsižvelgus į tai, kad 500 Eur turtinės žalos jau atlyginta, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo paaiškinimų, pažymos apie darbo santykius matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 94–95). Šiaulių apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad P. P. kas mėnesį privalo teikti dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą (t. 1, b. l. 110–112). Atsižvelgus į šias aplinkybes nustatytinas šešių mėnesių terminas priteisiamam civiliniam ieškiniui padengti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl galimybės P. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 90), per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus (t. 2, b. l. 91–96), buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip gerai atlikęs savo pareigas, nebaustas drausmine tvarka, drausmingas, komunikabilus darbuotojas, sąžiningas, teisingas bendradarbių atžvilgiu, gebantis spręsti konfliktines situacijas komandiniame darbe (t. 2, b. l. 105).

P. P. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors gynėjas prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau šis gynėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pastaroji lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 2K-418/2009, 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-446/2010, 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-450/2011, 2012 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 2K-377/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 2K-440/2013, 2014 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 2K-14/2012, 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 2K-364/2014, 2020 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 2K-153-511/2020).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad tai kaltinamasis su pusbroliu K. G. nuėjo prie nukentėjusiojo draugijos. Liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent K. G. priekabiavo draugijoje ir jo elgesys išprovokavo M. D. veiksmus. M. D. veiksmai nebuvo nukreipti į kaltinamąjį, jis įsikišo į konfliktą niekieno neprovokuojamas, todėl šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Pateiktas prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo motinai V. P. (t. 2, b. l. 179). Išklausyta posėdyje V. P. nurodė, kad sūnus gyvena su ja, ji turi jam didelę įtaką, yra artimi, nuolat nuoširdžiai bendrauja tarpusavyje, ji žino visus sūnaus rūpesčius. P. P. apgailestauja dėl šio įvykio, ji tai mato iš pokalbių su juo, mano, kad ji gali keisti jo elgesį. Jis atsižvelgia į jos nuomonę, mano, kad procesas sūnui bus pakankama priemonė jo požiūriui pakeisti.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. P. yra kaltinamojo motina (t. 2, b. l. 88, 181), ji neteista (t. 2, b. l. 195), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 194), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (t. 2, b. l. 184), dirba (t. 2, b. l. 188–193), darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga ir pareiginga, šių savybių reikalaujanti ir iš darbuotojų, per visą darbo laikotarpį nėra turėjusi drausminių nuobaudų (t. 2, b. l. 185). V. P. gyvena kartu su sūnumi P. P. (t. 2, b. l. 182).

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Įvertinus pateiktus duomenis apie laiduotoją, pripažintina, kad ji verta teismo pasitikėjimo, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu nurodė neigiamai vertinantis padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai išgyveno dėl to, nurodė, kad tokį jo elgesį įtakojo tuo metu vykęs skyrybų procesas. Pažyma apie kaltinamojo darbo santykius patvirtina, kad jis linkęs turėti nuolatinius darbo santykius (t. 2, b. l. 97), jau sumokėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį bei dalį nukentėjusiojo ieškinio, nurodo ketinantis susirasti darbą, todėl tai leidžia spręsti, kad likusią neatlygintą žalos dalį kaltinamasis atlygins. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Prokurorė nurodo, kad duomenys apie teistumą patvirtina, kad kaltinamasis ir anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas ir tai jį neigiamai charakterizuoja. Sutiktina, kad teistumo pažymoje yra atžymos apie tai, kad yra duomenų, perkeltų į archyvą (t. 2, b. l. 90). Iš atžymų galima daryti prielaidą, kad šie įvykiai galėjo būti 2010 m. ir galėjo būti susiję su privataus kaltinimo institutu, kuris nuo 2017 m. spalio 1 d. neteko galios, tikslios informacijos apie šiuos duomenis nėra. Svarbu ir tai, kad šių duomenų valdytojas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 17 straipsnio kontekste, vykdydamas pareigą užtikrinti asmens teisę būti pamirštam, įvertinęs šiuos duomenis ir jų svarbą, juos perkėlė į archyvą, teismas detalių duomenų apie šiuos įvykius neturi, todėl šiame kontekste pripažinimas, kad tai sunkina kaltinamojo padėtį prieštarautų teisingumo principui.

Visos aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad P. P. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris eliminuotų galimybę jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

IV. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ir kardomųjų priemonių

2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas P. P. piniginėms lėšoms (išskyrus 330 Eur), esančioms ir būsiančioms AB ,,Swedbank" banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020050883). 2021 m. kovo 10 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2021 m. birželio 11 d. Nutarime nenurodytas turto apribojimo mastas.

Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalingas (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendimas laikinai apriboti nuosavybės teisę nenurodant jos masto, prieštarauja proporcingumo principui, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas 1 000 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (t. 2, b. l. 68–70, 79–81) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P., padariusį nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš P. P. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) M. D. neturtinei žalai atlyginti, ją sumokant ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d. į M. D. nurodytą sąskaitą internetiniame banke Monese, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje M. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti M. D. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 39,69 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu taikytą laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą P. P. piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020050883), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumai palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti P. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.