Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-10-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-2848-793/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-24
Bylos Nr.
e2YT-2848-793/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01039-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Petras Mineikis (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, "INVL Asset Management"
Civilinė byla Nr. e2YT-2848-793/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01039-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Valentukonei, Mortai Kungienei,dalyvaujant pareiškėjai M. Š., jos atstovei advokatei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „INVL Asset Management“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 30 d.) paduoti prašymą uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. Pensijų kaupimo sutartį Nr. FV24010927, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tuo metu, kai vyko pensijų reforma ir buvo priimtas Pakeitimo įstatymas, suteikiantis pareiškėjai teisę iki 2019 m. birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pareiškėja gyveno ir dirbo užsienyje ir nieko apie tokią teisę nežinojo. Gyvendama užsienyje pareiškėja nebuvo informuota apie pensijų reformą, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie Pakeitimo įstatymo nustatytą teisę pateikti UAB „INVL Asset Management“ prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Pareiškėja nenori dalyvauti pensijų kaupime. Sutartį sudarė būdama labai jauno amžiaus, neturėdama žinių tiek sutarčių sudarymo srityse, tiek pensijų kaupimo ar finansų rinkų srityse. Esminės sutarties sąlygos jai nebuvo išaiškintos, todėl ji negalėjo objektyviai įvertinti iš sutarties kylančių pasekmių ir nesuprato, kad sutartis sudaryta visam jos gyvenimui ir negalės jos nutraukti. Pareiškėja ne kartą teikė prašymus Pensijų kaupimo fondui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir net bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teigiamo rezultato nepavyko pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. birželio 7 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „INVL Asset Management“ atsiliepimas į pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad nors tarp pareiškėjos ir bendrovės, remiantis 2016-09-21 sudaryta pensijų kaupimo sutartimi Nr. FV24010927 (toliau – PKS), yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau daugelis sutarties sąlygų patenka į viešosios teisės reguliuojamą sritį, kurių šalys savo valia pakeisti negali (Civilinio kodekso 6.156 str. 4 d., 6.157 str. ir kt.). Tai apima ir pensijų kaupimo sutarties nutraukimo pagrindus. Pagal Pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ) ir Standartinės tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondo taisyklėse, patvirtintose 2018-09-19 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-160 (toliau – Taisyklės), įtvirtintas nuostatas, asmenų, pasirinkusių būti pensijų kaupimo dalyviais, tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia pasinaudoti specialiąja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 str. 4 d. numatyta galimybe, galiojusia nuo 2019-01-01 iki 2019-06-30, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, pateikiant dėl to prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Kadangi pareiškėja per šį terminą tokio prašymo bendrovei nepateikė, todėl yra prašoma praleistą terminą atnaujinti teismine tvarka. Pareiškėja aptariamos teisės įgyvendinimo termino praleidimą iš esmės grindžia tuo, kad nurodytu laikotarpiu ji gyveno ir dirbo užsienyje ir nieko apie tokią teisę nežinojo. Iš CK 1.117 str. 4 d. ir CPK 576 str. 1 d. nuostatų matyti, kad įstatymo nustatytas terminas gali būti atnaujintas (su sąlyga, kad tai nėra naikinamasis terminas) tik jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pateikiami šias priežastis pagrindžiantys įrodymai. Mano, jog išvykimas iš Lietuvos ir gyvenimas užsienyje pats savaime neturėtų būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatyto termino praleidimą, kadangi ši aplinkybė priklauso nuo pačios pareiškėjos ir buvo jos kontroliuojama. Juo labiau, kad, kaip nurodo ir pati pareiškėja, ji iš Lietuvos išvyko jau po PKS sudarymo. Pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018-07-05. Faktinis teisinio reglamentavimo nežinojimas taip pat pats savaime neturėtų būti laikomas svarbia aplinkybe, pateisinančia įstatyme nustatytų terminų praleidimą. Bendrovė pareiškėją jos PKS nurodytu el. pašto adresu informavo apie vykstančią pensijų reformą, įskaitant galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. rugsėjo 7 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimas į pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, jog su pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymas nenumatė prievolės pensijų kaupimo bendrovėms ir Lietuvos Respublikos institucijoms pensijų kaupimo dalyvius papildomai informuoti apie teisę pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), taigi Fondo valdyba pritaria UAB „INVL Asset Management“ 2022-06-06 atsiliepimo argumentams, kad išvykimas iš Lietuvos ir gyvenimas užsienyje pats savaime neturėtų būti laikomas svarbia priežastimi pateisinančia Įstatymo nustatyto termino praleidimą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja M. Š. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu. Paaiškino, kad mokyklą baigė 2016 m., po metų laiko (2017 m. gruodžio mėn.) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Po mokyklos studijavo (duomenys neskelbtini), tačiau greitai perėjo į neakivaizdines studijas ir išvyko gyventi į užsienį, t. y(duomenys neskelbtini). Mokslus tęsė nuotoliniu būdu. Po mokyklos baigimo Lietuvoje niekur nedirbo, tačiau nepasitarusi su mama, būdama jauno amžiaus ir nesuprasdama visų aplinkybių, draugės prašymu sutiko būti pirma jos kliente ir pasirašė pensijų kaupimo sutartį. Dirbant užsienyje įmokos nebuvo nuskaitomos, prieigos prie Lietuvos žiniasklaidos priemonių neturėjo, nebuvo informuota apie galimybę sutartį nutraukti. Mama pensijų kaupimo sutarties nebuvo sudariusi, brolį turi jaunesnį, todėl su niekuo šia tema nediskutavo. Mama nežinojo, jog pareiškėja sudarė pensijų kaupimo sutartį, o pati jos sudariusi nebuvo. Prieigos prie Lietuvos žiniasklaidos neturėjo ir niekada nebuvo mačiusi straipsnio, jog žmogus, nenutraukęs sutarties iki nustatyto termino, turės visą gyvenimą kaupti pensiją prieš savo valią. Parašą sutartyje uždėjo būdama jauna, neįsigilinusi į sutarties sąlygas. Į Lietuvą parvykdavo į mokslus, tačiau visą dėmesį skyrė egzaminams ir mokslams, laisvo laiko neturėjo. Jei būtų žinojusi apie termino pabaigą, tai prašymą tikrai būtų parašiusi. Internetine bankininkyste nesinaudojo, kadangi tuo laiku gyveno užsienyje ir sąskaitą buvo atsidariusi ten. Jokių pranešimų negaudavo. Sutartyje buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, t. y. mamos namus. Išvykusi iš Lietuvos savo gyvenamąją vietą išsideklaravo. Pasirašiusi pensijų kaupimo sutartį ją suprato tik kaip pagalbą draugei pradėti naują darbą, todėl išvykusi apie ją net nepagalvojo. Tik pradėjus gyvenimą Lietuvoje sužinojo, kad sutartis galioja, jog su ja yra susaistyta visam gyvenimui ir, kad nuo gaunamo darbo užmokesčio bus nuskaičiuojama dalis pinigų. Prieš pasirašant sutartį apie tokias sąlygas nežinojo ir jų nesuprato. Norėjo tiesiog padėti draugei. Grįžusi į Lietuvą negalėjo patikėti, jog yra patekusi į tokią situaciją. Iškart sužinojusi ėmėsi visų galimų priemonių. Jei būtų dirbusi Lietuvoje ir būtų bent kartą nuskaityti pinigai, iškart būtų pensijos kaupimo atsisakiusi. Būdama užsienyje nesidomėjo ir neieškojo jokių atsakymų apie pensijų kaupimą, kadangi nesuprato pasirašytos sutarties reikšmės. Šiuo metu turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (verslo vadybos bakalauras, specializacija – logistika). Išvykusi į užsienį pradėjo kurti gyvenimą kitoje valstybėje, domėtis toje valstybėje vykstančiomis naujienomis. (duomenys neskelbtini) dirbo oficialiai, nei viena įmoka nebuvo išskaitoma. Buvo mokami bendri mokesčiai valstybei, pensijų eilutė atskirai nebuvo išskaitoma. Apie mokesčius Lietuvoje ir jokius kitus išskaitymus nesusimastė, kadangi planavo kurti savo ateitį tik užsienyje. Pasikeitus planams ir grįžus gyventi į Lietuvą iškart kreipėsi į Sodrą konsultacijai sužinoti kaip viskas vyksta Lietuvoje. Pripažįsta, jog 2016 m. pasirašydama sutartį pasielgė labai neatsakingai (neapgalvotai), tačiau nuo pat grįžimo į Lietuvą ir sužinojimo apie terminą labai daug ieškojo informacijos, rašė daug prašymų tiek į bendrovę, tiek į Sodrą, t. y. aiškiais veiksmais išreiškė, jog nenori kaupti pensijos privačiai. Mano, jog labai svarbios praleidimo priežastys yra gyvenimas užsienyje ir tai, kad visi draugai ir aplinka yra kitos valstybės piliečiai. Taip pat tai, kad mama ir kiti artimi žmonės pensijos nekaupė ir jokiais terminais nesidomėjo. Prieigą prie fondo informacinės sistemos gavo visai neseniai, t. y. grįžus gyventi į Lietuvą ir pradėjus tvarkyti visą šią situaciją. Iki termino pabaigos prieiga nebuvo suteikta. El. laišku ar kitais susisiekimo būdais nebuvo informuota, jog yra vykdoma pensijų reforma. El. paštas yra pasikeitęs, tačiau taip pat naudojamas ir senasis el. pašto adresas, t. y. tas, kuris buvo nurodytas 2016 m. sutartyje. Pirmoji įmoka pensijų kaupimo fondui buvo sumokėta 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. pradėjus darbą Lietuvoje, tačiau jau buvo rašyti prašymai dėl sutarties nutraukimo.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „INVL Asset Management“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų nepateikė.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, teikiant atsiliepimą prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

8. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja sudarė su UAB “INVL Asset Management” pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant pensijų reformą 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. 1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, asmenys tapę pensijų fondo dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 31 d. galėjo pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Iš byloje pateiktos Gyventojų registro pažymos matyti, jog pareiškėja nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2020 m. liepos 12 d. buvo deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Realiai pareiškėja gyveno ir dirbo užsienyje dar anksčiau (tik nebuvo deklaravusi išvykimo). Prie pareiškimo pridėtas 2020 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) pajamų ir muitų departamento raštas patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. dirbo keliose įmonėse (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nenorėdama visą gyvenimą kaupti pensiją privačioje bendrovėje, 2020 m. liepos 29 d. pateikė prašymą pensijų kaupimo bendrovei UAB “INVL Asset Management” nutraukti sutartį. Prašyme paaiškino, kad pasirašiusi sutartį ji išvažiavo gyventi į užsienį, kelis metus nebuvo grįžusi, apie pensijų kaupimo apsisprendimo terminą nebuvo informuota ir nieko nežinojo, tuo metu nebuvo padaryta nei viena įmoka. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja gavo UAB “INVL Asset Management” atsakymą, kad negali patenkinti jos prašymo nutraukti pensijų kaupimo sutartį. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja pateikė prašymą nutraukti sutartį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui, iš kurio 2020 m. rugpjūčio 12 d. gavo neigiamą atsakymą, nes prašymas dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (buvo galima pateikti iki 2019 m. birželio 30 d.). Šį sprendimą pareiškėja apskundė centrinei VSDFV institucijai, tačiau skundas nebuvo patenkintas. 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja pateikė prašymą bendrovei UAB “INVL Asset Management” laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, t. y. 12 mėnesių. 2021 m. spalio 11 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu pratęsti terminą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą, nes nebuvo laikytasi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2021 m. spalio 11 d. pareiškėja pateikė prašymą nutraukti sutartį VSDFV Vilniaus skyriui, kuris pateikto prašymo netenkino. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymu (2021-10- Nr. (11.33E) DV_S-), pareiškėja 2021 m. gruodžio 5 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kuris 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja nusprendė administracinio teisenos proceso atsisakyti ir teikti bendrosios kompetencijos teismui pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

9. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 30 d.) paduoti prašymą uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. Pensijų kaupimo sutartį Nr. FV24010927, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Pareiškėja nesutikdama su minėta nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje be kita ko pažymėjo, jog pakeitimo įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad terminas negali būti atnaujinamas ir yra naikinamasis. Atkreipė dėmesį, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime tiems asmenims, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą. Ir nors pareiškėjos atvejis nepatenka į minėtos normos taikymo sritį, tačiau jis rodo, kad termino atnaujinimas, siekiant nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, apskritai yra galimas ir įmanomas. Kad įstatyme nustatytas terminas gali būti atnaujinamas ir tuo atveju, kai įstatyme konkrečiai nenumatyta jo atnaujinimo teismo tvarka galimybė, netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020 (šioje byloje aktualioje Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo redakcijoje nebuvo numatytas termino, dėl kurio atnaujinimo priežasčių svarbos iš esmės sprendė teismai, atnaujinimas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinio teismo nuostatą, formuojamą teismų praktiką dėl galimybės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime klausimais, laikytina, kad egzistuoja teisinis pagrindas nagrinėjamu atveju spręsti klausimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

13. Iš pareiškimo turinio ir pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja pensijų kaupimo sutartį sudarė iškart po mokyklos baigimo, būdama jauno amžiaus. Sutartį sudarė bendramokslės prašymu, kuri ką tik buvo pradėjusi dirbti UAB „INVL Management“. Pareiškėja sutarties sudarymą suprato kaip pagalbą draugei. Esminės sutarties sąlygos jai nebuvo išaiškintos, todėl ji negalėjo objektyviai įvertinti iš sutarties kylančių pasekmių ir nesuprato, kad sutartis sudaryta visam jos gyvenimui ir negalės jos nutraukti. Pareiškėja sudarydama sutartį nesitarė su mama, jai nieko apie sudarytą sutartį nepasakė. Baigusi mokyklą pareiškėja Lietuvoje nedirbo, todėl jokios įmokos pagal sutartį nebuvo mokamos. Po mokyklos pareiškėja įstojo studijuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau greitai perėjo į neakivaizdines studijas ir išvyko gyventi į užsienį, t. y. (duomenys neskelbtini). Mokslus pareiškėja tęsė nuotoliniu būdu. Kaip minėta nutarties 8 punkte, pareiškėja nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2020 m. liepos 12 d. buvo deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Tačiau realiai pareiškėja gyveno ir dirbo užsienyje dar anksčiau (tik nebuvo deklaravusi išvykimo). Prie pareiškimo pridėtas 2020 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) pajamų ir muitų departamento raštas patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. dirbo keliose įmonėse (duomenys neskelbtini). Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog į (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 metais. Dirbant užsienyje pensijų kaupimo įmokos pagal sutartį nebuvo nuskaitomos, prieigos prie Lietuvos žiniasklaidos priemonių neturėjo, nebuvo informuota apie galimybę sutartį nutraukti. Pareiškėjos mama pensijų kaupimo sutarties nebuvo sudariusi, brolį turi jaunesnį, kuriam pensijos kaupimas nebuvo aktualus, todėl su niekuo apie pensijų reformą nekalbėjo. Išvykusi į užsienį pareiškėja pradėjo kurti gyvenimą kitoje valstybėje, domėtis toje valstybėje vykstančiomis naujienomis. Pasikeitus ateities planams, pareiškėja grįžo gyventi į Lietuvą, t. y. 2020 m. birželio 24 d. Norėdama sužinoti kaip pradėti gyvenimą Lietuvoje, deklaruoti gyvenamąją vietą, susirasti darbą, kreipėsi į Sodrą dėl konsultacijos. Sodroje pareiškėja apsilankė 2020 metų liepos mėnesį ir sužinojo, kad pensijų kaupimo sutartis tebegalioja ir, kad buvo galima atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pateikus prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d. Apie galimybę nutraukti pensijų kaupimą pareiškėja ankščiau nežinojo, nes gyveno užsienyje ir jokios informacijos apie tai negavo. Pareiškėja, sužinojusi apie visą šia situaciją, ne kartą teikė prašymus pensijų kaupimo fondui, VSDFV ir bendrosios kompetencijos teismui, tačiau jos pageidaujamo teigiamo rezultato nepavyko pasiekti.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „INVL Management“ teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, tačiau iš atsiliepimo turinio matyti, jog iš esmės su pareiškėjos pareiškimu nesutinka dėl to, jog mano, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, nulemtos pareiškėjos subjektyvaus situacijos vertinimo ir pasyvaus elgesio modelio pasirinkimo. Mano, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės neturėtų būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, be kita ko omenyje turint ir tai, kad pensijų kaupimo sutarties nutraukimo pagrindai, įstatymo leidėjo sprendimu, yra riboti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja sutartyje nurodytu el. pašto adresu buvo informuota apie vykstančią pensijų reformą, įskaitant galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Taip pat išsami informacija apie pensijų reformą, dalyvių teises, pareigas, galimus pasirinkimus, įskaitant galimybę iki 2019 m. birželio 30 d. nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, ir pan. Taip pat buvo skelbiama ir Bendrovės interneto svetainėje, įskaitant atskirai tam dedikuotą polapį (http:/reforma.invl.com/).

15. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, tačiau iš atsiliepimo turinio matyti, jog suinteresuotas asmuo pritaria UAB „INVL Management“ 2022 m. birželio 6 d. atsiliepimo argumentams, kad išvykimas iš Lietuvos ir gyvenimas užsienyje pats savaime neturėtų būti laikomas svarbia priežastimi pateisinančiame įstatymo nustatyto termino praleidimą. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumatė prievolės pensijų kaupimo bendrovėms ar Lietuvos Respublikos institucijoms pensijų kaupimo dalyvius papildomai informuoti apie teisę pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.

16. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, pateikiant dėl to prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Pareiškėja per šį terminą tokio prašymo bendrovei nepateikė, todėl yra prašoma praleistą terminą atnaujinti teismine tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog tuo metu, kai buvo sudaryta galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), ten dirbo, kūrė savo gyvenimą, laikėsi toje šalyje priimtų teisės aktų reikalavimų ir nesidomėjo Lietuvoje vykusiais teisės aktų pokyčiais. Nors pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre paskelbtas buvo jau nuo 2018 m. liepos 5 d., tačiau pareiškėja savo gyvenimą svetur kūrė jau nuo 2017 metų.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog pensijų kaupimo sutarties 30 punkte numatyta, jog dalyvis sutinka, kad visi jam skirti pranešimai, susiję su jo dalyvavimu Fonde, būtų siunčiami lietuvių kalba Sutartyje nurodytu Dalyvio el. paštu (jei tokį Dalyvis nurodė Sutartyje) ir pateikiami Dalyvio asmeninės pensijų sąskaitos paskyroje pensijų sąskaitų internete sistemoje. Taip pat sutarties 31 punkte numatyta, kad jei Sutartyje nurodytais Dalyvio kontaktiniais duomenimis nėra galimybės susiekti su klientu ir (ar) pateikti jam skirto pranešimo, Valdymo įmonė turi teisę reikalingą informaciją pateikti SMS žinute (o kai tokia informacija netelpa vienos SMS žinutės tekste, pateikiamos aktyvios nuorodos į vietas, kuriose Dalyvis gali susipažinti su pilna informacija). Kaip minėta nutarties 14 punkte, suinteresuoto asmens UAB „INVL Management“ teigimu, nors teisės aktai nenumatė tokios prievolės, tačiau vykdydama savo klientų informavimą, bendrovė pareiškėją jos sutartyje nurodytu el. pašto adresu informavo apie vykstančią pensijų reformą, įskaitant galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Taip pat buvo skelbiama ir Bendrovės interneto svetainėje, įskaitant atskirai tam dedikuotą polapį (http:/reforma.invl.com/). Pareiškėjos teigimu, ji negavo jokios informacijos nei el. paštu, nei kitais susisiekimo būdais. Suinteresuotas asmuo UAB „INVL Management“ pateikė teismui informacinės sistemos išrašą, kuriame užregistruoti el. laiško siuntimai pareiškėjai M. Š. nuo sutarties sudarymo dienos. Pažymėtina, jog iš suinteresuoto asmens pateikto išrašo matyti kliento vardas, pavardė, asmens kodas, išsiuntimo data ir būdas bei antraštė. Duomenų kokiu el. pašto adresu buvo siunčiami pranešimai, bei tai ar pareiškėja siunčiamus pranešimus gavo, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties 15-16 punkte numatyta, jog dalyvis pagrindinę informaciją apie savo pensijų sąskaitą gali sužinoti Fondo Taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis naudodamasis jam suteikta elektronine prieiga prie Valdymo įmonės administruojamos pensijų sąskaitų internete sistemos, kuri yra prieinama interneto svetainėje www.invl.com. Dalyvio elektronine prieiga prie Dalyvio asmeninės pensijų sąskaitos aktyvuojama ir unikalus Dalyvio identifikavimo numeris bei pirminis slaptažodis sugeneruojamas ir pateikiamas Dalyviui po to, kai įsigalioja ši Sutartis ir į Dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą yra gaunama pirmoji pensijų įmoką ar lėšos, pervestos iš kito pensijų fondo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog iš pareiškėjos pirmoji įmoka pensijų kaupimo fondui buvo sumokėta 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. pradėjus darbą Lietuvoje. Taigi iki 2020 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjai nebuvo suteikta (aktyvuota) elektroninė prieiga prie Valdymo įmonės administruojamos pensijų sąskaitų internete sistemos.

18. Atmestinas kaip nepagrįstas suinteresuoto asmens UAB „INVL Management“ argumentas, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, nulemtos pareiškėjos subjektyvaus situacijos vertinimo ir pasyvaus elgesio modelio pasirinkimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos valia nedalyvauti pensijų kaupime aiškiai išreikšta aktyviais jos veiksmais nuo pat grįžimo į Lietuvą ir sužinojimo apie pakeitimo įstatyme nustatytą galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime momento. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ne dėl pareiškėjos kaltės užsitęsė šio klausimo sprendimo procesas.

19. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, atsižvelgiant ir įvertinant pareiškėjos patirties stoką dalyvavimo pensijų kaupime klausimais, pripažintinos svarbiomis ir tai sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl prašymas dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo laikytinas įrodytų, pagrįstu ir yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

21. Pareiškėjos teigimu, esant suinteresuoto asmens UAB „INVL Asset Management“ prieštaravimui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš UAB „INVL Asset Management“. Taip pat į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

22. Suinteresuotas asmuo UAB „INVL Asset Management“ teikiant atsiliepimą nurodė, jog neprieštarautų termino atnaujinimui ir sudarytos pensijų kaupimo sutarties nutraukimui, jeigu būtų nustatyti tam reikiami pagrindai ir jie atitiktų teisės aktų reikalavimus bei sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju prieštaravimas pareiškėjos prašymu yra teikiamas ne dėl subjektyvių priežasčių ar siekiant išlaikyti sudarytos sutarties galiojimą, tačiau siekiant užtikrinti objektyvų ir teisingą pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės normų taikymą ir aiškinimą, kuris, be kita ko, turi būti vykdomas atsižvelgiant į pensijų kaupimo sistemos integralumą ir visų joje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą.

23. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo UAB „INVL Asset Management“ vienareikšmiškai turi priešingą interesą arba neabejotinai skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl konstatuotina, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai iš UAB „INVL Asset Management“ bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 30 d.) paduoti prašymą uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis