- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-421-517/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55515-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), pamainos meistro pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivua, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
2018m. lapkričio 20d., apie 15⁵⁷ val., dienos metu, kaltinamasis A. B. Ukmergės rajone, kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 1,00 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 2,61 promilės etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2018m. lapkričio 19d., buvo pirmadienis, jis buvo išvykęs į Anykščius, į giminių susitikimą, kur buvo ir jo artimų draugų. Kavinėje vykusio susitikimo metu buvo vartojamas alkoholis. Tą vakarą jis į namus negrįžo, nes nakvojo pas gimines. Sekančią dieną, t.y. 2018m. lapkričio 20d., atsikėlęs ryte, jautėsi pagiringas, todėl su pusbroliais nuėjo į tą pačią Anykščių mieste esančią kavinę, kurioje išgėrė 5-6 bokalus po 0,5 l talpos alaus. Visiems išsiskirsčius, jautėsi gerai, nes apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, todėl nusprendė važiuoti į namus. Sėdęs už jam priklausančio automobilio „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, su iš matymo pažįstama draugų mergina, kurios vardo ir pavardės nežino, iš Anykščių miesto važiavo link savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pakeliui kelyje Anykščiai-Ukmergė, ties Radiškių tiltu jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas 2,44 promilės girtumas.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais kitaius byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 18) ir priedu prie ininėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 19), įvykio vietoa apžiūros protokolu(b.l. 8-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-17), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 63) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirt prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto byloje esančio Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulio 2018m. lapkričio 20d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo atsiyklių pažeidimo matyti, kad, minėtą dieną, apie 15⁴⁵ val., vykdant tarnybines preigas karru su kolega-vyr. patruliu G. G., jų patruliavimo metu iš Utenos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje Nr. 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, nuo Kavarsko miestelio Ukmergės kryptimi važiuoja tamsiai mėlynos spalvos džipas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes automobilis įtartinai vinguriuoja po visą kelią. Kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 1,00 kilometre buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Nustatant vairuotojo asmenybę, paaiškėjo, kad automobilį „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pil. A. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio matavimio prietaiso pagalba pil. A. B. buvo nustatytas 2,44 promilės girtumas(b.l. 18). Tarnybiniame pranešime nurodomą sulaikyto kaltinamojo A. B. girtumo faktą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmnenys(b.l. 19).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio atkarpa, esanti kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 1,00 kilometre, Ukmergės rajone, kurio šalikelėje yra matomas stovintis automobilis „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio saloną, už vairuotojo sėdynės, ant kilimėlio yra matomi 2 vnt. 0,2 l talpos tuščios stiklinės taros nuo trauktinės „ Devynerios “, o automobilio bagažinėje rasti 6 vnt. 0,2 l talpos tuščios stiklinės taos nuo trauktinės „ Devynerios “. Automobilio daiktadėžėje yra rasti dokumentai, t.y. automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr(duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo supakuoti į voką Nr. 1. Automobilio apžiūros metu daugiau jokių daiktų, pėdsakų, turičių reikšmės įvykiui tirti, nerasta(b.l. 8-17).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, 2018m. lapkričio 27-29d.d. atlikus iš buvusio sulaikyto kaltinamojo A. B. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 2,61 promilės etilo alkoholio(b.l. 58-63).
Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo A. B., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia komcentracija 2,61 promilės alkoholio(b.l. 58-63), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
2019m. kovo 28d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo A. B. motina-pil. T. B., gyv. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui prašymą dėl jos sūnaus-kaltinamojo A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 172-173).
Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. T. B. yra artimoji kaltinamojo A. B. giminaitė, t.y. atskirai nuo kaltinamojo šeimos gyvenanti jo motina. Pasak pačios laiduotojos T. B., ji, kaip motina, gali daryti teigiamą įtaką netoli jos gyvenamosios vietos, t.y. sodų bendrijos „ Pušelė “, Ukmergės mieste su šeima gyvenančiam savo sūnui-kaltinamajam A. B., su kuriuo palaiko labai glaudžius, artimus santykius, juolab, kad ji pati suvokia sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojusi apie faktą, kad jos sūnus automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ji sūnui išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, kuris(kaltinamasis A. B.), pasak laiduotojos-motinos, kaip alkoholio praktiškai nevartojantis asmuo, viduje sunkiai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą. Kadangi duomenų apie pil. T. B. teistumą ar baudimą administracine tvarka byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į pil. T. B., kaip galimos laiduotojos, asmenybę, jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. B.. Pats kaltinamasis A. B. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. B. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos ir jokių pasekmių nesukėlusios veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir paties kaltinamojo A. B. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dirbantis asmuo, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis A. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).
Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamasis A. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, kuris iki jam inkriminuojamos veikos padarymo vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka tik už girto pasirodymą viešosiose vietose, tačiau nuobaudos galiojimas nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigęs(b.l. 74), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo A. B. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajam A. B. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo minimalus terminas.
Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281 str. 7d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. B. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).
LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus neblaivų kaltinamąjį A. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to pagal pakvitavimą, tenkinant paties kaltinamojo A. B. prašymą dėl automobilio reikalingumo šeimos poreikiams, buvo laikinai grąžintas kaltinamajam saugoti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme(b.l. 8-10, 20, 32-34, 41).
Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, kuris šalia kitų automobilio dokumentų buvo rastas automobilio daiktadėžėje automobilio apžiūros metu, matyti, kad automobilis „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), yra registruotas paties kaltinamojo-pil. A. B. vardu(b.l.8-17, 21, 25).
Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo A. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.
Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamasis A. B. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo A. B. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajam A. B. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, todėl ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į turtą yra panaikintinas, o minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos teisėtam savininkui-kaltinamajam A. B.(LR BPK 151 str. 8d.).
Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. sausio 29d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-55515-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. sausio 29d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. B., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 43-56).
LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).
Pats kaltinamasis A. B. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad jis dar 2018m. lapkričio 26d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio
„ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 57). Kadangi kaltinamasis A. B. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.
nusprendė:
Patvirtinti pil. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamąjį A. B. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir perduoti jį pagal laidavimą artimajai giminaitei(motinai)-pil. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo A. B. atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. lapkričio 20d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. lapkričio 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.
LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam A. B. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 32 MGL 1.600,- Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti pil. T. B., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2016m. gruodžio 02d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. A. B. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2018m. lapkričio 21d. nutarimu kaltinamajam A. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. B. vardu, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti pačiam kaltinamajam A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį su užvedimo rakteliais ir pulteliu grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. B..
Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016m. gruodžio 02d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. A. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, o daiktinius įrodymus-kelių transporto priemonės dokumentus, t.y. automobilio „ Jeep G. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. A. B. vardu, techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), ir įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam A. B.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.