Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų K. G. bei D. G. (D. G.), atstovaujamų įstatyminių atstovų E. G. (E. G.) ir A. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės O. D. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. (teisių perėmėja – O. D.) ieškinį atsakovams K. G., D. G. (D. G.), D. B.–K. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir su atnaujintų bendro turto duomenų įregistravimu susijusių išlaidų priteisimo, bei pagal atsakovų K. G., D. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, trečiasis asmuo D. B.–K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino 2020 m. vasario 17 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir atsakovų K. G. bei D. G., atstovaujamų įstatyminių atstovų E. G. ir A. V., civilinę bylą Nr. e2-638-577/2020 nutraukė.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pradinė ieškovė A. G. pakeista jos teisių perėmėja O. D. ir nutarta išduoti ieškovei O. D. vykdomąjį raštą dėl 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovų K. G. ir D. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties 6.2 punktą civilinėje byloje e2-638-577/2020.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas ieškovės O. D. prašymas ištaisyti klaidą vykdomajame rašte ir išduoti naują vykdomąjį raštą dėl 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytų netesybų išieškojimo. Teismas nurodė, kad teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje nesprendė vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 7 punktą klausimo, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog vykdomajame rašte padaryta klaida. Ieškovė, manydama, kad neįvykdyta kita teismo patvirtintos taikos sutarties dalis (7 punktas), turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis su atskiru prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.

4. Ieškovė pateikė naują prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytų netesybų išieškojimo. Nurodė, jog pagal 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.1 punktą atsakovai buvo įsipareigoję sumokėti A. G. 11 500 Eur kompensaciją per 1 mėnesį po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo, o vadovaujantis 6.2 punktu, dar 11 500 Eur sumokėti per 6 mėnesius po teismo nutarties įsiteisėjimo. Taikos sutarties 7 punkte numatyta, kad praleidus kompensacijos mokėjimo terminus, atsakovai įsipareigoja mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvieną vėlavimo dieną. Pasak ieškovės, pirmąją 11 500 Eur kompensacijos sumą atsakovų atstovai sumokėjo ieškovei A. G.. Atsižvelgdama į tai, kad tik 2021 m. spalio 12 d. atsakovai sumokėjo pareiškėjai 6 500 Eur, o 2021 m. spalio 18 d. likusius 5 000 Eur, ieškovė teigia įgijusi teisę reikalauti, o atsakovai – pareigą sumokėti delspinigius už prievolės sumokėti 11 500 Eur kompensacijos dalį termino pažeidimą.

5. A. K. G. ir D. G. įstatyminiai atstovai A. V. ir E. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies – išdavė ieškovei O. D. vykdomąjį raštą dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 11 500 Eur nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. spalio 12 d., ir dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 5 000 Eur nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 18 d., išieškojimo iš atsakovų K. G. ir D. G., kurių įstatyminiai atstovai A. V. ir E. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2-638-577/2020 patvirtintos taikos sutarties 7 punktą.

7. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl to, jog atsakovai taikos sutarties 6.1 punktą yra įvykdę laiku, byloje nėra. Taikos sutarties 6.2 punkte numatytas terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kadangi 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo pagal 2020 m. vasario 18 d. nutarties 6.2 punktą, akivaizdu, jog ši prievolė laiku nebuvo įvykdyta, todėl yra pagrindas taikyti šalių sudarytos ir teismo patvirtintinos taikos sutarties 7 punkte numatytas pasekmes.

8. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir faktines taikos sutarties sąlygų, numatytų 6.2 punkte, vykdymo aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis dėl teisių perėmimo ir vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 6.2 punktą, sutiko su atsakovų argumentu, kad jie iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. negalėjo žinoti, kas perėmė ieškovės reikalavimo teisę, todėl negalėjo laiku įvykdyti taikos sutarties 6.2 punkto sąlygos. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad apeliantai vėliausiai 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje sužinojo apie reikalavimo teisės perėmimą, nes 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepime nurodė, jog 2021 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos O. D. prašymą dėl pradinės ieškovės pakeitimo bei vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, nustačius, kad 6.2 punkte numatytą prievolę atsakovai pareiškėjai privalėjo (galėjo) įvykdyti 2021 m. balandžio 9 d., tačiau 6 500 Eur kompensacijos dalį sumokėjo tik 2021 m. spalio 12 d., o 5 000 Eur – 2021 m. spalio 18 d., teismas padarė išvadą, jog delspinigiai, numatyti patvirtintos taikos sutarties 7 punkte, skaičiuotini nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki prievolės tinkamo įvykdymo.

9. Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą nelaikytinas ieškinio reikalavimu.

10. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovų atstovų argumentus, kad ieškovė turėjo pateikti jiems reikalavimą mokėti delspinigius. Toks įpareigojimas taikos sutartyje nėra numatytas. Pažeidę taikos sutarties 6.1-6.2 punktuose numatytus kompensacijos mokėjimo terminus atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovei delspinigius, tačiau jų nesumokėjo. Taigi, esant 7 punkte nustatytoms sąlygoms, ieškovė turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl sutartų delspinigių išieškojimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. A. K. G. bei D. G., atstovaujami įstatyminių atstovų E. G. ir A. V., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Teismas privalėjo nustatyti tai, ar atsakovai neįvykdė prievolės ir kada yra netesybų skaičiavimo pradžia.

11.2. Teismo išvada, kad atsakovai galėjo prievolę įvykdyti 2021 m. balandžio 9 d. yra nepagrįsta. 2020 m. balandžio 1 d. mirus ieškovei A. G. atsakovai negalėjo įvykdyti įsipareigojimų ieškovei. Terminas sutarties 6.2 punkte nustatytai prievolei įvykdyti suėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d., o paveldėjimo liudijimas ieškovei O. D. išduotas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Dėl procesinių teisų perėmimo O. D. į teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 25 d. (2021 m. balandžio 9 d. atsakovams įteiktas pranešimas), o nutartis dėl procesinių teisių perėmimo priimta tik 2021 m. balandžio 28 d., todėl atsakovai nuo pat mirties dienos (2020 m. balandžio 1 d.) iki 2021 m. balandžio 28 d. nežinojo, kas iš ieškovės A. G. perėmė reikalavimą įvykdyti taikos sutarties 6.2 punktą.

11.3. Pripažinus O. D. ieškovės teisėjų perėmėja, reikėjo išspręsti klausimą dėl taikos sutarties įvykdymo terminų.

11.4. Atsakovai taikos sutarties neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nebuvo nustatytas terminas prievolei įvykdyti po to, kai buvo priimta 2021 m. balandžio 28 d. nutartis dėl procesinių teisių perėmimo. Atsakovai neturėjo pareigos įvykdyti taikos sutarties 6.2 punkto reikalavimo, kol byla nebuvo išnagrinėta, nes nežinojo, kas perėmė ieškovės reikalavimą.

11.5. Ieškovė dėl atsakovų nepatyrė jokių nuostolių, o piktnaudžiauja ir siekia pasipelnyti iš atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

16. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantai pažeidė taikos sutarties 6.2 punkte nustatytą terminą sumokėti 11 500 Eur, todėl jiems taikytina taikos sutarties 7 punkte nustatyta sankcija – mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvieną vėlavimo dieną. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad prievolė nebuvo pradelsta, kadangi po 2021 m. balandžio 28 d. įvykusio procesinių teisių perėmimo nebuvo nustatytas prievolės įvykdymo terminas. Be to, apeliantai nurodo, kad iki 2021 m. balandžio 28 d. jiems nebuvo žinoma, kam turi sumokėti taikos sutartyje nurodytą sumą, kadangi pirminė kreditorė – ieškovė A. G. mirė 2020 m. balandžio 1 d. Apeliantų skunde nurodomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliantai akcentuoja 2021 m. balandžio 28 d. įvykusį ieškovės procesinių teisių perėmimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju būtina atskirti du skirtingus teisės institutus – procesinių ir materialinių teisių perėmimą. Materialiosios teisės apibūdina teises ir jų turininį, o procesinės teisės užtikrina jų įgyvendinimą. I. O. D. reikalavimo teisę (materialinį reikalavimą) į apeliantus įgijo priėmusi pirminės kreditorės A. G. palikimą. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės 2020 m. rugpjūčio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad po A. G. mirties, jos reikalavimo teisę, atsiradusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020, pagrindu, paveldėjo O. D.. Naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, t. y. jo teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė. Tai reiškia, kad priėmusi palikimą, ieškovė įgijo tokias pačias reikalavimo teises, kokias turėjo pirminė kreditorė – A. G. pagal 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, t. y. ieškovės O. D. teisių turinį apibūdina būtent taikos sutartyje nustatytos sąlygos. Šiuo atveju pasikeitė tik taikos sutarties šalis ir nei teismas, nei naujoji kreditorė neturi pareigos keisti taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo apeliantų teiginiui, kad turėjo būti nustatytas naujas prievolės pagal taikos sutartį įvykdymo terminas. Taigi, tam, kad ieškovė O. D. įgytų reikalavimo į teisę į apeliantus, užteko būtent materialinių teisių perleidimo fakto, kuris įvyko ieškovei priėmus palikimą.

20. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir dėl procesinių teisių perėmimo nepagrindžia apeliantų teisės nevykdyti taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad tik perėmusi ir procesines teises, ieškovė gali tinkamai apginti jai perleistas materialias teises, t. y. kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai atsakovai tinkamai nevykdo taikos sutartyje nustatytų sąlygų. Taigi, apeliantų pareiga atsiskaityti su ieškove neturi jokio teisinio ryšio tarp ieškovės kreipimosi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo, nes pareiga atsiskaityti su ieškove yra nustatyta taikos sutartyje, o kad būtent ieškovė yra naujoji kreditorė patvirtina paveldėjimo liudijimas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė prievolės praleidimo faktą. Patys apeliantai nurodo, kad 11 500 Eur įmoka pagal taikos sutarties 6.2 punktą turėjo būti sumokėta dar 2020 m. rugpjūčio 26 d. Apeliantai šio mokėjimo neatliko, prisidengdami pirminės kreditorės mirties faktu, tačiau būtent gavę pranešimą 2021 m. balandžio 9 d., kuriame buvo nurodyta naujoji kreditorė, turėjo nedelsiant su ja atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai laiku neįvykdė taikos sutarties 6.2 punkte nustatyto įsipareigojimo, todėl ieškovė įgijo teisę į netesybas, kurios šiuo atveju teismo nutartimi, įvertinus visas faktines aplinkybes, skaičiuojamos net ne nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., tačiau nuo 2021 m. balandžio 9 d., kai, remiantis bylos duomenimis, apeliantai galėjo vėliausiai sužinoti, kas įgijo pirminės kreditorės A. G. teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, būtent tokia teismo nutartis užtikrina teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis), nes teismas nustatė vėlesnį netesybų skaičiavimo momentą, nei kad įvyko pats prievolės pagal taikos sutartį pažeidimo faktas. Šiuo atveju būtent apeliantai elgiasi nesąžiningai ir vengia atsiskaityti su ieškove.

22. Apeliantų argumentų, susijusių su netesybų tikslingumu ir ieškovės nuostolių vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes tai iš esmės reikštų įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria patvirtina šalių taikos sutarties sąlygos, vertinimą.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.