- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-3638-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ ieškinį atsakovei D. K. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Namų dvasia“ pareikštu ieškiniu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus darbo ginčų komisijos darbo bylos sprendimą Nr. DGKS- 1225, kuriuo Vilniaus darbo ginčų komisija nusprendė D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš UAB „Namų dvasia“ (kodas 302689390) išieškoti 139,26 Eur, priteisti ieškovei UAB „Namų dvasia“ (kodas 302689390) iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 139,26 Eur, kuri buvo sumokėta skubiai vykdant 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus darbo ginčų komisijos darbo bylos sprendimą Nr. DGKS-1225, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspr3sta pripažinti D. K. darbo santykius pas atsakovę UAB „Namų dvasia“ laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. <…>. Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojai 2020 m. rugsėjo 29 d. atliko UAB „Namų dvasia“ veiklos padalinyje (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos neplaninį patikrinimą, po kurio (nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 23 d. ) buvo surašyti įvairūs nurodymai įmonei dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo.
3. Teigia, kad Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė ginčijamą ir neteisėtą sprendimą su nurodymais ieškovės atžvilgiu, nes konstatavo ieškovės atžvilgiu nelegalų darbą su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis. VDI po Vilniaus darbo ginčų komisijos posėdžio ir sprendimo priėmimo tik 2020 m. lapkričio 23 dieną surašė ieškovės direktorei E. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2025 -2020 dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir visą administracinio nusižengimo bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Nurodo, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas dėl konstatuojamo nelegalaus darbo ieškovės atžvilgiu yra neteisėtas, nes iki šio ieškinio pateikimo dienos nėra įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios asmenims sukelia teisines pasekmes (baudas, ekonomines sankcijas, leidimų/licencijų/pažymėjimų vykdyti veiklą sustabdymu ar atėmimu, nepriekaištingos reputacijos pažeidimu ir pan.).
5. Mano, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas dėl nelegalaus darbo požymių buvimo ieškovės atžvilgiu yra priimtas nekompetentingos valstybės institucijos, neturinčios teisės vykdyti tokių asmenų veiksmų tyrimus ir priimti procesinius sprendimus. Kaip suprantama iš Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo, kad vienas esminių faktinių aplinkybių procesiniu dokumentu yra VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų parengtas 2020 m. lapkričio 9 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 1015 – 0606, kuriame nurodoma, kad ieškovės atstovė E. T., būdama UAB „Namų dvasia“ vadovė/direktorė, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymas nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti įmonėje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. D. K., <...>. Pažymi, kad tai viešojo administravimo srityje priimamas aktas, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo ieškovė negali jo skųsti ir patikrinti teismine tvarka.
6. Atkreipia dėmesį, kad kaip matyti, tyrimo akte yra konstatuotos tik faktinės aplinkybės. Minėtu tyrimo aktu nenustatytos jokios ieškovės teisės ir pareigos, todėl šis tyrimo aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia ieškovei, t.y. nedaro įtakos pastarosios teisėms ir pareigoms. Šiame akte ieškovės atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, nurodymų ar išdėstyta kitų šios įstaigos darbuotojų vardu priimtų sprendimų, galinčių lemti ieškovės teises ir pareigas, šis tyrimo aktas laikytinas tik administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turinčiu aktu, todėl šis dokumentas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Ieškovės vertinimu bei vadovaujantis administracinių procedūrų nuostatomis (šiuo atveju VDI taisyklėmis dėl ūkio subjektų
ūkinės komercinės veiklos patikrinimų), atlikus nelegalaus darbo tyrimą bei surašius tyrimo aktą, kuriame aprašomi gali darbo teisės pažeidimai (tačiau šiame tyrimo akte dar nekonstatuojama asmens kaltė), asmuo, kuris įtariamas padaręs Administracinių nusižengimų kodekse numatytą pažeidimą, nustatyta tvarka kviečiamas į VDI padalinį dėl nusižengimo aplinkybių išaiškinimo bei nusižengimo sudėties nustatymo.
7. Teigia, kad tik po Vilniaus darbo ginčų komisijos posėdžio ir sprendimo priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.), ieškovės atstovė E. T. tik 2020 m. lapkričio 23 d. buvo iškviesta į VDI padalinį, kuriai tą dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o visa medžiaga perduota Vilniaus m. apylinkės teismui.
8. Atsakovei D. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas nepateiktas, teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Namų dvasia“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nėra įsiteisėjusių galutinių teismo procesinių sprendimų dėl UAB „Namų dvasia“ organizuoto nelegalaus darbo, o Darbo ginčų komisija nėra tas subejektas, kuris turi teisę spręsti dėl nelegalaus darbo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
10. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
12. Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą, teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-1225, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl darbo ginčo esmės.
14. Byloje kilęs ginčas dėl to, jog darbdavys UAB „Namų dvasia“ neigia, jog jis organizavo atsakovės D. K. nelegalų darbą. Ieškovė ginčija Darbo ginčų komisijoje nustatytus faktus, kuriais pripažinta, kad D. K. dirbo UAB „Namų dvasia“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d.
15. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
16. Pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbo teisiniu santykius sukuria darbuotojo ir darbdavio pasirašyta darbo sutartis, kurioje susitariama dėl būtinųjų bei kitų darbo sutarties sąlygų. Kaip minėta darbo sutartinius santykius su atsakove D. K. ieškovė UAB „Namų dvasia“ neigia.
17. Byloje kartu su Darbo ginčų komisijos medžiaga pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. nelegalaus darbo tyrimo atlikto UAB „Namų dvasia“, (duomenys neskelbtini), aktas Nr. NDA 1015-0606, kuriame be kitų aplinkybių, nurodyta, kad atsakovė D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. mokyklos valgyklos patalpose su įmonės išduotais darbo rūbais gamino maistą, ruošė produktus, prižiūrėjo tvarką valgykloje, t. y. atlikinėjo darbo funkcijas. Nustatyta, kad D. K. įmonės vardu mokyklos valgyklai pirko 150 vnt. lėkščių. <...> Nurodoma, kad E. T., būdama UAB „Namų dvasia“ vadovė/direktorė, pažeidė imperatyvias DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido dirbti atsakovei D. K. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie minėtų asmenų įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
18. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. lapkričio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-2025-2020, kuriame be kitų aplinkybių taip pat nurodoma, kad UAB „Namų dvasia“ vadovė, esant darbo sutarties požymiams laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido dirbti atsakovei D. K. <...>.
19. Darbo bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A5.-94-1034/2021. Susipažinus su minėta administracine byla matyti, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Namų dvasia“ vadovo atsakomybės nelegaliai įdarbinant tam tikrus asmenis, tame tarpe ir atsakovę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarime (administracinio nusižengimo bylos Nr. Nr. A5.-94-1034/2021) nurodoma, kad kad E. T., būdama UAB „Namų dvasia“ direktore, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido D. K. dirbti (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) valgykloje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. leido minėtiems asmenims dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi minėtas nutarimas paliktas nepakeistas. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
21. Pažymėtina, kad tiek nelegalaus tyrimo aktas, tiek minėtas prejudicinis nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, jog atsakovė D. K. dirbo pas ieškovę UAB „Namų dvasia“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) valgykloje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
22. Specialaus teisės akto Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą teismas nustato, kad darbuotoja D. K. dirbo UAB „Namų dvasia“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. bei įpareigoja darbdavį UAB „Namų dvasia“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo draudiminį laikotarpį.
23. Pažymėtina, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
24. DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
25. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad Darbo kodekse nėra normos, kurioje būtų tiesiogiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiama dėl darbo užmokesčio dydžio, kai darbo sutartis pripažįstama sudaryta, tačiau šalys nėra susitarusios dėl mokėtino darbo užmokesčio. Pažymėtina tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, pagal kurias, darbo sutarties šalims dėl darbo užmokesčio nesusitarus, darbuotojui turėtų būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Nagrinėjant darbo bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl šios darbo sutarties sąlygos nesusitarta raštu, kiekvienai šaliai turi būti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio šalys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų nenustatytas, šią darbo sutarties spragą turi užpildyti bylą nagrinėjantis teismas. <...> Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje; vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kai nenustatytas susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, teismas šią darbo sutarties spragą turi užpildyti vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbą principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiškoje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbą, dydį. Ši taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
26. Nagrinėjamu atveju darbdavys nurodė, kad nekelia ginčo dėl darbo ginčų komisijoje apskaičiuotų darbuotojai D. K. priteistinų sumų, šių sumų taip pat neginčijo ir darbuotoja, todėl teismas nurodo, kad darbuotojai priteistina 28, 90 Eur darbo užmokesčio prieš mokesčius už 2020 m. rugpjūčio mėnesį bei 110, 36 Eur darbo užmokesčio prieš mokesčius už 2020 m. rugsėjo mėnesį.
27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-1225.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Namų dvasia“, į. k. 302689390, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d.
Priteisti atsakovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 28, 90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta prieš mokesčius už 2020 m. rugpjūčio mėnesį), 110, 36 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta prieš mokesčius už 2020 m. rugsėjo mėnesį) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“, į. k. 302689390.
Įpareigoti darbdavį uždarąją akcinę bendrovę „Namų dvasia“, į. k. 302689390, informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminį laikotarpį dirbant UAB „Namų dvasia“.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.