- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- A5.-94-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03387-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jos atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vadove/direktore, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. D. K., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepanešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Taip E. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad yra maitinimo įstaigos vadovė, turi daug padalinių skirtingais adresais. Pagrindinis ir vienintelis administracijos adresas – (duomenys neskelbtini), vienas iš padalinių yra (duomenys neskelbtini) progimnazija, adresu (duomenys neskelbtini). Artėjant rugsėjui yra didelė darbuotojų paieška, ypač po karantino reikėjo spręsti rimtus klausimus, susijusius su saugumu, buvo didelis užimtumas. Taip pat vykdė mokymus, nes matė poreikį. Tokius mokymus darė pirmą kartą. Mano, kad būtent (duomenys neskelbtini) valgyklos teritorijoje galbūt ir negalėjo vesti mokymų, tačiau mokyklos patalpa siejasi su tuo, ką jie daro ir mokyklos direktorė buvo informuota apie tai. Mokymo programa buvo pateikta Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), tačiau galbūt ji nebuvo išsami, susidarė tik iš mokymo temų. Įmonės įstatuose nėra įrašyta tai, kad įmonė teikia mokymo paslaugas, tačiau įrašytas punktas „ir kita veikla“. Mokymus vedė dvi moterys – R. S. ir F. J. Jos neturi atskiros kvalifikacijos vesti mokymus, tačiau jos vertinimu nurodytos moterys galėjo tai daryti, buvo pasitikėjimas jomis. Mokymuose dalyvavo V. T., L. N., V. G. Visos šios darbuotojos anksčiau dirbo įmonėje, tačiau kitokio profilio darbą, todėl dalyvavo mokymuose, norėjo jas paruošti kitokios specifikos darbui. Buvo įkėlusi darbo skelbimą ir paprašė F. J., kaip aukštos kvalifikacijos žmogaus, kad nueitų į darbo pokalbius. D. K., pamačiusi darbo skelbimą, jai paskambino, bet su ja susitarimo nepasiekė, pasiūlė jai dirbti (duomenys neskelbtini) ir davė N. D. kontaktus. Nežino, kokiu būdu D. K. atsirado (duomenys neskelbtini). Vėliau rugsėjo 4 d. D. K. jai skambino ir prašė susitikti dėl darbo. Jos susitiko ir ji pasakė D. K., kad nesupranta, kas čia vyksta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kontaktų D. K. nebuvo davusi. Mano, kad visa ši situacija yra konkurentų iniciatyva, konkurentai turi tikslą ją patraukti iš šios srities. Apie lėkščių pirkimą iš „(duomenys neskelbtini)“ žino tik iš bylos medžiagos. Sąskaitą faktūrą parduotuvės leidžia išsiimti labai lengvai, galėjo bet kas čekį pateikti.
Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos E. T. kaltė įrodyta surinkta bylos medžiaga. Nebuvo nurodytos konkrečios mokymosi aplinkybės, liudytojos abstrakčiai nurodė, kad gamino maistą, rūpinosi salės tvarka. Pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) progimnazija patalpos skirtos mokinių maitinimui, o ne vykdyti mokymus.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. nurodė, kad rado Užimtumo tarnybos portale patalpintą darbo skelbimą, buvo nurodytas apie 1000 Eur darbo užmokestis. Paskambino ir pasisiūlė dirbti, telefonu nurodė, kad turi daug metų patirties maisto ir vadovavimo srityje. Pradėjo dirbti rugpjūčio 27 d., tačiau darbo sutarties nepasirašė. Pirmiausia nuvažiavo į mokyklą (duomenys neskelbtini), ten susipažino su tvarka, meniu. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnaziją, ten reikėjo susipažinti su darbuotojais. Kadangi turėjo daug patirties, reikėjo dirbti padalinio vadove. Ieškojo įvairios dokumentacijos, reikėjo sudaryti grafikus, juos perduoti vadovui. Padėdavo ir atleidimų linijai, ruošė maistą. Toje darbo vietoje nerado nei kompiuterio, nei darbo sutarčių. Kai paklausė vadovės, kada bus įdarbinta, ji pasakė, kad įdarbins tada, kai gaus atsakymą iš Užimtumo tarnybos, nes tuo metu ten stovėjo dėl subsidijų. Visas dienas dirbo nuo 7 val. iki 15 val. Dirbo kartu su kitais darbuotojais. Buvo dvi merginos, kurių vardų neprisimena, dar V. T. ir R. S. V. T. buvo indų plovėja, R. S. viskam vadovavo, kitos merginos dirbo kaip virėjos. Praėjus savaitei, penktadienį, jai pasakė, kad ji ten nereikalinga. Kai paklausė dėl pinigų, jai pasakė, kad ten nedirbo ir jos niekas nepažįsta. E. T. pamatė tik paskutinę dieną. Prieš tai su ja bendravo tik telefonu. Kai dirbo toje gimnazijoje, jokių mokymų nebuvo. Rugsėjo 1 d. atsidarė mokyklos valgykla ir prasidėjo normalus darbas. Prieš atidarant valgyklą pastebėjo, kad trūksta indų. Reikėjo su R. S. pažįstamu važiuoti į kažkokį garažą paimti pinigų ir tada važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ pirkti indų. Maitinimas prasidėjo nuo rugsėjo 2 d. Negali tiksliai pasakyti kurios klasės buvo maitinamos. Žino, kad pirmokams maitinimas buvo nemokamas. Jokių pusgaminių nematė, prie jos maistas buvo gaminamas nuo pradžių iki galo.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. nurodė, kad rugsėjo mėn. buvo VDI patikrinimas. Pati atsisakė VDI teikti paaiškinimus, nes tada jai buvo šokas, viskas įvyko netikėtai. VDI nenurodė, nei kokiu klausimu atėjo, nei kodėl, tik pasakė, kad yra VDI. Abejojo, kad tai yra VDI pareigūnai, todėl atsisakė pateikti jiems kasos žurnalą susipažinimui. Patikrinimo metu įmonėje vyko darbas, o ne mokymai. Ji įmonėje dirba 3 metus pardavimų vadybininke. Mokymus, kurie vyko gimnazijoje, ji vykdė su F. J. Mokymai buvo apie psichologiją su vaikais, aptarnavimą, bendravimą su tėvais, maisto patiekimą. Kol vyko mokymai, maitinimas dar nebuvo visiškai prasidėjęs, pirmas dvi savaites buvo maitinami tik pirmokai, buvo atvežami pusgaminiai iš cecho. Iš ryto ji vesdavo mokymus, o po to eidavo dirbti į salę ir į atidavimą. V. T. ir V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki patikrinimo nedirbo, jos buvo apmokymuose. Mokymų joms reikėjo, nes atėjo dirbti į naują mokyklą. Tokie mokymai šioje įmonėje buvo pirmą kartą. Mokymosi metu reikėjo gaminti, nors ir buvo vežami pusgaminiai. D. K. jai nėra žinomas asmuo.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. T. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis dirba beveik penkerius metus. Iš pradžių turėjo išleisti vairuotojus su maistu termo dėžėse, tada dirbo telefoniste, vėliau buvo išėjusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bandė dirbti savarankiškai, bet vėliau vėl grįžo dirbti pagalbine darbuotoja. VDI patikrinimo metu vyko darbas, tuo metu buvo kažkiek vaikų, kadangi buvo rugsėjo pradžia. Tuo metu buvo maitinama pirma klasė, jiems buvo nemokamas maitinimas. Maistą vaikams ruošdavo F. J. Taip pat maistas buvo vežamas iš kito padalinio. Dalyvavo mokymuose, kur ją mokė, kaip tvarkyti maisto atliekas, kai jas reikia išmesti, kaip tinkamai suplauti indus. Mokymuose viską aiškino R. S. Mokėsi, kadangi jos darbas įmonėje prieš tai buvo kitoks. Mokymų metu vaikščiojo, žiūrėjo, kai vaikai atneša padėklą su atliekomis, reikėjo serviruoti kur turi būti išpilami skysčiai ir kita. Kai nebūdavo vaikų, sužiūrėdavo kur kas turi stovėti, kur yra dezinfekuojamos rankos, kaip stalai atrodo, ar jie švarūs ir be likučių. Mokymai vykdavo tuo metu, kai būdavo pertraukos ir nebūdavo vaikų. D. K. jai nėra žinoma.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. N. nurodė, kad laikotarpiu nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d. vyko mokymai, kuriuose dalyvavo ji, V. G. ir V. T. Anksčiau ji dirbo šioje įmonėje, o dabar ją pakvietė į mokymus, kad įgytų daugiau patirties. Mokymus vedė R. S. ir F. J., kurios mokė, kaip turi atrodyti maistas, aiškino, kas vyksta valgykloje, kas valgo, kiek vaikų valgo, kokia yra maisto gamyba. Pati maisto gamyba nevyko, buvo atvežtinis maistas. Jos tik mokėsi ruošti maistą, jį degustuodavo, šis maistas mokinių nepasiekdavo. Laikotarpiu nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d. buvo maitinami vaikai, jiems iš pagrindinio cecho atveždavo maistą vairuotojai termo dėžėse. Kai ateidavo vaikai, R. S. atleidime dalindavo paruoštą maistą. Jei reikdavo pašildyti maistą, tai F. J. tai darydavo ir rodydavo, kaip viskas vyksta. Po mokymų pasirašė darbo sutartį, tikslios datos neprisimena, gal rugsėjo 11 d. D. K. jai yra nežinoma.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ceche. Tyrimo metu nurodė, kad yra vyrėja, kadangi yra vyrėja, dirbanti prie banketų. Mokymai vyko (duomenys neskelbtini), valgykloje, (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Dalyvavo ji, L. N. ir V. T., o mokymus vedė R. S. ir F. J. Mokymai buvo apie maisto masinę gamybą, jo pateikimą, bendravimą su vaikais, technologinių kortelių apskaičiavimą. Mokymų metu maistą gamindavo nedidelėmis porcijomis, tiesiog, kad žinotų, koks yra skonis. Apie mokymus ją informavo direktorė. Po kursų gavo sertifikatą, kurį atvežė R. S. Tuo metu buvo maitinami vaikai, maistą jiems atveždavo. Atvežtą maistą F. J. atiduodavo vaikams.
Teismo posėdžio metu liudytoja F. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 2 metus, jos pareigos – virėja, kitų darbo funkcijų nėra atlikusi. Dirba adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorė jos paprašė atrinkti darbuotoją iš 4 asmenų. Vedė darbo pokalbį su D. K., kuris vyko (duomenys neskelbtini) mokykloje. Prieš keletą metų taip pat yra sprendusi klausimą, ką priimti į darbą. Mokymuose buvo mokytoja, dar R. S. padėdavo vesti mokymus. Be jų dar dalyvavo V. T., L. N., V. G. Mokytojo kvalifikacijos neturėjo, nežino, kodėl direktorė ja pasitikėjo. Mokymuose mokė to paties ką ir darė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. visos gamybos, reikėjo merginas išmokyti gaminti didelius kiekius maisto. Mokymų programą matė pas direktorę, prieš einant į mokymus ją gavo. Mokymuose maistą atveždavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tada aiškindavo mergaitėms kaip gaminti, kokie svoriai ir pan. Kiekvieną dieną gamindavo skirtingus patiekalus. Patiekalus pasigamindavo dėl savęs, ragaudavo, kad suprasti ar iškepę, ar skanu.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, kad atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo tiksliai nurodyti, kokie mokymai ten vyko. Darbuotojai nurodė, kad nuo rugpjūčio 31 d. ten vyko mokymai, bet negalėjo detalizuoti konkrečios mokymų programos. Darbuotojai sakė, kad mokymus vedė R. S. Pati R. S. patikrinimo metu neteikė paaiškinimų, nes kalbėjo telefonu ir tarėsi su kažkuo. Paprašius pateikti kasos žurnalą, ji atsisakė tai padaryti. Mokymuose buvusios mokinės nurodė, kad tuo metu valgykla veikė ir mokiniai buvo maitinami. Jos bendrai ruošė maistą, prižiūrėjo tvarką salėje. VDI šiuo atveju traktavo darbinių funkcijų atlikimą, o ne mokymus.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. D. nurodė, kad D. K. asmeniškai jai nėra pažįstama, tik rugpjūčio pabaigoje ji buvo atvykusi pas ją į įmonę, kadangi tuo metu buvo ieškoma naujų darbuotojų, konkrečiai ieškojo gamybos vadovo. Darbo pokalbis su ja vyko (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pokalbis truko neilgai, apie 10 minučių, nieko nesutarė. Pokalbio eigoje D. K. pasakė, kad išvis negamina, todėl suprato, kad asmuo yra nekompetentingas šiam darbui. Nieko nežino apie D. K. bendravimą su E. T.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu rastos dirbančios: virėja L. N., pardavimų vadovė R. S., virėja V. G., kurios pateikė paaiškinimus, taip pat indų plovėja V. T. Virtuvės patalpose buvo pakabintas rugsėjo mėnesio darbo grafikas, darbuotojos nurodė, kad spalio mėnesio darbo grafiko dar nėra (b. l. 4).
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo atliktas tyrimas pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje gautą D. K. pranešimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valgykloje, (duomenys neskelbtini), pranešėja dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d. kaip valgyklos vadovė. Darbo sąlygų nebuvo, darbo grafikų sudaryti neįmanoma, nes nebuvo kompiuterio ir nebuvo įgaliota juos daryti. Dirbo virtuvėje, atleidimo linijoje. Sutarė 1000 Eur darbo užmokestį. Darbdavys, su kuriuo tartasi dėl darbo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties pranešėja nepasirašė. 2020 m. rugsėjo 29 d. skundžiamu adresu buvo atliekamas informacijos patikrinimas. Patikrinimo metu rastos darbines funkcijas atlikinėjančios: virėja L. N., pardavimų vadovė R. S., virėja V. G., indų plovėja V. T. Nustatyta, kad L., V. ir V. valstybinio socialinio draudimo pradžia yra 2020 m. rugsėjo 11 d., nors pareiškėja nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. su minimomis darbuotojomis atlikinėjo darbines funkcijas. Kadangi pareiškėja teikdama pranešimą VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad galimai nelegalų jos darbą gali patvirtinti ir kartu skundžiamu laikotarpiu dirbusios darbuotojos: R., L., V., buvo paprašyta darbuotojų pateikti paaiškinimus ir dokumentus (kasos knygą, darbo grafikus). 2020 m. rugsėjo 29 d. pranešėja, tikslindama pranešimo aplinkybes, VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad įmonės direktorė žadėjo įdarbinti tik gavus subsidiją iš Užimtumo tarnybos, bet 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškė, kad darbuotojų daugiau nereikia ir neatsiskaitė su pareiškėja už dirbtą laikotarpį. Darbo laikas buvo nuo 6.30 val. iki 15.00 val. Įmonės darbo skelbimą rado Užimtumo tarnybos darbo paieškose. Su ja kartu dirbo R., L. ir V. Atlikinėjo darbus atleidimo linijoje, pildė savikontrolės žurnalus, dirbo kaip pagalbinė darbuotoja, kadangi dirbti kaip vadove nebuvo jokių sąlygų. 2020 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) progimnazija, pagal VDI nurodymą pateikė Maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patalpų nuomos sutartį maitinimo paslaugai teikti. 2020 m. spalio 5 d. pareiškėja VDI Vilniaus skyriui papildomai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 12.00 val., važiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir pirko įmonei 150 lėkščių, po 0,59 Eur. Už pirkinius prekybos centre paėmė įmonės vardu sąskaitą faktūrą ir atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) to progimnaziją pirkinius ir dokumentus atidavė R. Prieš pirkdama lėkštes skambino ir derino pirkimą su įmonės darbuotoja L. N. Pinigus mokėjo kasoje grynais pinigais. Skundžiamu laikotarpiu maitino mokinius ir mokytojus su darbuotojais: R., V., L. ir V. Jokių mokymų nebuvo įmonėje ir būti negalėjo, kadangi darbuotojos jau anksčiau dirbo įmonėje. 2020 m. spalio 5 d. įmonei išsiųstas nurodymas pateikti minėtos sąskaitos faktūros kopiją, tačiau įmonė dokumento neatsiuntė, priežasties nenurodė. 2020 m. spalio 5 d. įmonė VDI Vilniaus skyriui pateikė dokumentus (mokymo programą ir kasos pajamų orderius, nurodančius, kad V. už mokymąsi sumokėjo 33 Eur, L. ir V. po 220 Eur) ir pranešimą, kuriame nurodė, kad įmonė rengia mokymus suinteresuotiems asmenims, siekiantiems pakelti jų kvalifikaciją, pasitobulinti. Mokymuose dalyvauti išreiškė norą trys paaiškinimus pateikusios darbuotojos. Mokymus įprastai veda įmonės darbuotoja F. J. Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. mokymus vedė F. J. ir R. S., kurios tuo metu vykdė ir įprastas darbines funkcijas. Papildomai pateikė atsiskaitymo už mokymus dokumentus ir mokymo programą, F. J. paaiškinimą. 2020 m. spalio 15 d. Valstybinė mokesčių inspekcija VDI Vilniaus skyriui į paklausimą pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad įmonė VMI yra įregistravusi šias veiklas: kitų maitinimo paslaugų teikimas, pagaminto valgio teikimas renginiams. F. J. VDI Vilniaus skyriui atsiųstame paaiškinime nurodė, kad darbo pokalbį su pareiškėja pravedinėjo asmeniškai. Kadangi pokalbio metu suprato, kad pareiškėja tinkama tik pagalbinio darbuotojo pozicijai, pasiūlė susisiekti su vadove. Atsižvelgus į tai, kad darbuotojos skundžiamu laikotarpiu nurodo skirtingas aplinkybes apie vykusius mokymus ir mokymus vedusius mokytojus, įmonei 2020 m. spalio 9 d. buvo nusiųstas nurodymas pateikti mokymosi, vykusio 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. tvarkaraštį ir papildomai prašoma pateikti sąskaitą faktūrą 2020 m. rugsėjo 1 d., išrašytą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokymo tvarkaraščio neturi ir jokios informacijos pateikti negali. Prašomos sąskaitos faktūros neatsiuntė, nurodydama, kad tokio dokumento neturi. 2020 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal nurodymą VDI Vilniaus skyriui pateikė sąskaitos faktūros kopiją (2020 m. rugsėjo 1 d., PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini)) išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 150 vnt. lėkščių pirkimą ir kasos kvito kopiją (mokėta 100 Eur grynais už lėkštes, po 0,59 Eur). L. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stažas įmonėje nuo 2017 m. spalio 13 d. V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stažas įmonėje nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. V. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stažas įmonėje nuo 2015 m. kovo 30 d. (b. l. 5-9, 14).
Šalies argumentai
E. T. paaiškinime nurodyta, kad neturi informacijos, kad tokiai darbuotojai būtų davusi leidimą dirbti. Su D. K. vykdė darbo pokalbį. D. K. savo duomenis perdavė telefonu, dėl kreipimosi į Užimtumo tarnybą, sudaryti darbo sutartį ir subsidijuoti darbo vietą. 2020 m. rugsėjo 1-4 dienomis (duomenys neskelbtini) progimnazijos valgykloje lankėsi vieną kartą. Tuo laikotarpiu ir vyko darbo pokalbis su pareiškėja valgyklos patalpose (b. l. 15).
L. N. paaiškinime nurodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo apmokymo kursus. Apmokymai vykdavo kiekvieną darbo dieną nuo 6.30 val. iki 15.00 val. Apmokymuose mokėsi higienos tvarkos, maisto ruošimo pamokėlės vykdavo. Įmonė išdavė prijuostes, švarkus, kepures, pirštines. Mokymuose kartais dalyvavo ir įmonės vadovė. Mokymosi metu teko ruošti kai kuriuos produktus. Kada pasirašė darbo sutartį nepamena. Kartu mokymuose dalyvavo V. ir V. Pareiškėjos (parodžius nuotrauką) nepažįsta. Pagrinde mokymus vesdavo R. Maisto produktai ir įrankiai buvo duodami įmonės (b. l. 10).
V. G. paaiškinime nurodyta, kad mokėsi specialybės apmokymuose nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Mokymai vyko (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgyklos patalpose. Mokymo trukmė buvo 8-9 val. darbo dienomis. Visas dienas mokymus vesdavo įmonės darbuotoja R. Per mokymus mokėsi higienos laikymo taisyklių, maisto gamybos. Maistą gamindavo bendrai su darbuotoja. Buvo išduota Įmonės apranga (juoda). Pareiškėjos (parodžius nuotrauką) nepažįsta. Darbo sutartį su įmone pasirašė 2020 m. rugsėjo 11 d. ir pradėjo dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 7.00 val. Kai vyko mokymai veikė mokyklos valgykla. Buvo maitinami vaikai (b. l. 11).
V. T. paaiškinime nurodyta, kad dalyvavo įmonės rengtuose mokymuose nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. Prasidėjus mokslo metams mokymai vykdavo nuo 7.00 val. iki 14.30 val. Įmonėje dirba pagalbine darbuotoja. Mokymuose visą dieną mokėsi bendrų dalykų (lėkščių serviravimo, atliekų surūšiavimo, atskirti chemines medžiagas). Mokymus pagrinde vesdavo R. Kol būdavo pertraukos, indus plaudavo R. Ji tuo metu salėje sužiūrėdavo vienkartines servetėles, dezinfekavimo skysčius, bendrą tvarką salėje. Pareiškėjos (parodžius nuotrauką) nepažįsta. Mokymo kursų kainą nustatė įmonė (b. l. 12).
R. S. tyrimo metu atsisakė pateikti paaiškinimą dėl vykusių mokymų ir pareiškėjos galimai nelegalaus darbo (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad E. T. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Visų pirma, pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog E. T. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido D. K. dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) progimnazijos valgykloje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą.
Pastebėtina, kad E. T. 2020 m. rugsėjo mėn. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, dėl to ginčo byloje nėra. Taigi būtent E. T. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad D. K. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini), virtuvės darbuotoja nuosekliai viso proceso metu parodė pati D. K. Nors teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. S., V. T., V. G., L. N., F. J. nepatvirtino D. K. parodymų, akcentuotina, kad visos šios darbuotojos darbo ryšiais susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba šioje įmonėje ne vienerius metus, taigi negali būti laikomos visiškai neutraliomis liudytojomis šios įmonės direktorės E. T. atžvilgiu.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos D. K. parodymais, joks šios liudytojos suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti E. T. byloje nėra nustatytas. Ypatingai svarbu tai, kad D. K. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. važiavo pirkti indų. Tai patvirtina iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. išrašyta sąskaita faktūra pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 150 vnt. lėkščių pirkimą (b. l. 34-36). Be to, kaip matyti iš D. K. pateiktos telefono išklotinės, būtent nurodytą dieną – 2020 m. rugsėjo 1 d. – ji telefonu bendravo dėl minėtų lėkščių su L. N. Nors pati L. N. tokio telefoninio pokalbio teigė neprisimenanti ir dėl to nieko negalėjo paaiškinti, šie duomenys patvirtina D. K. nurodytas aplinkybes dėl lėkščių pirkimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvėje.
Nors pati E. T. paaiškino, kad sąskaitą faktūrą parduotuvės leidžia išsiimti labai lengvai, galėjo bet kas čekį pateikti, visgi taip pat pažymėtina, jog pati E. T. pripažino, jog dėl šios sąskaitos faktūros niekur nesikreipė ir jos teisingumo neginčijo. Byloje taip pat nustatyta, kad D. K. (duomenys neskelbtini), dirbo nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą VSDFV. Be to, iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, kad D. K. šioje įmonėje nebuvo įdarbinta, t. y. VSDFV nebuvo pranešta apie tokio asmens įdarbinimą (b. l. 37-40).
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. T. nurodė, kad nežino, kokiu būdu D. K. atsirado (duomenys neskelbtini). Vis tik tokius E. T. argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta, kaip paneigtus kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. DK 42 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 34 straipsnyje apibrėžti esminiai darbo sutarties požymiai, t. y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje D. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. patalpose, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dirbo virtuvės darbuotojos darbą, esant darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ požymiams.
Byloje nustatyta, jog D. K. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų L. N., V. G., R. S. telefonų numerius (b. l. 41). Nei liudytoja L. N., nei E. T. negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, iš kur asmuo, nedirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo turėti įmonės darbuotojų asmeninius telefonų numerius. Nors liudytoja V. G. nurodė, kad jų numeriai būdavo ant stalo, ant sienos laikomi, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta. Priešingai, iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota VDI patikrinimas 2020 m. rugsėjo 29., nematyti, kad įmonės patalpose viešai prieinamoje vietoje kabėtų įmonės darbuotojų asmeniniai telefono numeriai (b. l. 154). Be to, svarbu ir tai, kad, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. D. K. telefonu kalbėjo su L. N. pagal telefoninių ryšių duomenis (b. l. 66).
Taip pat teismas pažymi, kad nors E. T. nurodė, jog už įdarbinimą buvo atsakinga liudytoja F. J., šie argumentai nėra pagrįsti. Pati liudytoja F. J. parodė, kad įmonėje dirba apie 2 metus, jos pareigos – virėja, taigi, nei logiškai, nei gyvenimiškai neįtikinama, kad už darbuotojų įdarbinimą įmonėje būtų atsakingas sąlyginai neilgai dirbantis asmuo, juolab virėjos pareigose.
Taigi, šiuo atveju byloje pakankamai įrodymų, kad D. K. susitarė su E. T. dėl darbo būtent įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šio darbo pobūdis buvo ne vienkartinis ir realiai D. K. dirbo šį darbą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tai, kad minimas darbas buvo atlygintinas, patvirtino D. K. parodymai apie tai, kad jai buvo žadamas 1000 Eur atlyginimas. Pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad E. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido D. K. dirbti (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) progimnazijos valgykloje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. leido minėtiems asmenims dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku E. T. leido nelegaliai dirbti D. K., todėl jos veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Pažyminėtina, kad surašytu administracinio nusižengimo protokolu E. T. taip pat buvo kaltinama leidusi nelegaliai dirbti ir L. N., V. G., V. T., tačiau byloje stokoja patikimų įrodymų šiai kaltinimo daliai pagrįsti, todėl ši dalis iš kaltinimo šalinama kaip nepasitvirtinusi.
Visų pirma, pažymėtina, kad L. N., V. G., V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad nelegaliai nedirbo, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. dalyvavo mokymuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys mokymų organizavimą ir vykdymą (b. l. 16-18). Be to, visos šios liudytojos iš esmės nurodė panašiai, kad nors ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau, mokymai buvo reikalingi, nes keitėsi darbo pobūdis, teko dirbti kitokį darbą, atlikti kitokius veiksmus ir pan. Pažymėtina, kad nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių paneigti tokius liudytojų paaiškinimus. Be to, nors liudytojų paaiškinimuose yra dalinių neatitikimų ir prieštaravimų, visgi esminėse detalėse liudytojų parodymai šioje kaltinimo dalyje atitinka vieni kitus.
Antra, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimas nebuvo atliktas itin operatyviai, kas galimai sąlygojo įrodymų trūkumą šioje kaltinimo dalyje. Kaip matyti iš D. K. pareiškimo VDI, ji į šią instituciją dėl nelegalaus darbo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d. Iš E. T. paaiškinimas paimtas 2020 m. rugsėjo 29 d. Tyrimas atliktas tik 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo D. K. pareiškimo gavimo dienos. Taigi, akivaizdu, kad praėjus tokiam laikotarpiui, informacija, galėjusi turėti esminės reikšmės, galimai nebuvo laiku surinkta ir nustatyta. Nesurinkus pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. T. – kaltę, visos abejonės ir neaiškumai aiškinami jos naudai, nes Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, turi pareigą įrodinėti asmens kaltę, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), E. T. kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, bausta administracine tvarka (b. l. 85-91), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. T. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125873362. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.