- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- e2-4992-1059/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00329-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Jonas Stankevičius
Procesinio dokumento kategorija: 2.6.5.2.1. ; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.
2018 m. liepos 2 d.
institucijos, teikiančios išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. patikslintą ieškinį dėl išlaikymo formos vaikui pakeitimo atsakovui S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu reikalauja pakeisti 2017 metų kovo 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-944-762/2017, sūnui A. K. gim. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo formą į išlaikymą turtu, priteisiant A. K. iš atsakovo S. K. butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausantį S. K.. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad 2017 metų kovo 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-944-762/2017 iš S. K. jo sūnaus A. K. išlaikymui priteista 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2017 metų spalio 6 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1643-233/2017 šalių santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Trijų kambarių butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyveno iki santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K.. Po ištuokos ieškovė kartu su sūnumi A. K. ir pilnamete dukra G. K. buvo privesti iš atsakovui priklausančio buto išsikelti bei šiuo metu gyvena laikinam naudojimui suteiktame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi nepilnametis sūnus A. neturi pastovios gyvenamosios vietos, mano, kad taip yra pažeidžiamos jo teisės gyventi bei sveikai vystytis. Kai jie buvo priversti palikti gyvenamąją vietą atsakovo bute vaiko ritmas ir augimas sutriko, jis dėl to išgyvena. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad vaiko gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo. 2015 metų vasario 3 d. dovanojimo sutartyje, pagal kurią S. K. įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, šis buvo įvertintas 10900 Eur suma, todėl mano, kad tokia ir yra buto vertė. Teigia, kad vaikui teikiamo išlaikymo suma per mėnesį negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, iš ko daro išvadą, kad vaikui turėtų būti teikiama ne mažesnė nei 180 Eur išlaikymo suma kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime nurodė, jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ieškinio reikalavimą sieja ne su šalių turtinės padėties pasikeitimu, o su vaiko gyvenamosios vietos ir su tuo susijusių aplinkybių pasikeitimu iš ko daro išvadą, kad ieškovės dėstomas ieškinio faktinis pagrindas nesusijęs su vaiko poreikių padidėjimu. Tai, kad ieškovė būstą nuomojasi ar naudoja panaudos pagrindais, nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas neturi pastovios gyvenamosios vietos ar yra pažeidžiamos jo teisės. Ieškovei niekas nekliudo ir ji gali išsinuomoti būstą ilgesniam terminui arba norimą būstą įsigyti nuosavybės teise, tačiau, ieškovė nori būsto nuosavybės klausimą išspręsti atsakovo sąskaita, iš jo paimant vienintelį jo turimą ir tėvų jam dovanotą būstą. Mano, jog išlaikymo formos pakeitimas šiuo atveju pažeistų ne tik atsakovo teises, tačiau neatitiktų ir paties nepilnamečio vaiko interesų, nes išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Daro išvadą, kad išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Atsakovas yra mokus, dirbantis ir jis pastoviai teikia vaikui priteistą išlaikymo sumą, tad vaiko interesas būti išlaikomam yra užtikrintas, jis nuolat gauna lėšas kasdienių jo poreikių tenkinimui, kas leidžia užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Priteisus vaikui išlaikymą turtu, šį turtą ne tik kad reikėtų išlaikyti, mokėti komunalinius mokesčius, tačiau vaikas netektų periodinių išlaikymo sumų dėl ko nukentėtų vaiko interesai. Pažymėjo, kad ieškovės nurodoma ginčo buto vidutinė rinkos vertė neatitinka realios šio turto vertės bei pagal atliktą šio buto vertinimą sudaro 25000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui iki pilnametystės likusį laiką, priteisiant vaikui visą butą, vaiko išlaikymo dydis per mėnesį sudarytų apie 450 Eur, todėl net ir pakeitus vaikui išlaikymo formą jam negalėtų būti priteisiamas visas būstas, o tik jo dalis. Ieškovė neįrodinėjo bei leistinais įrodymais nepagrindė teigiamų aplinkybių, kad greitu metu neteks šiuo metu valdomo būsto bei, kad neturės galimybių nuomos, panaudos ar kitais pagrindais pradėti valdyti kito būsto. Taipogi ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, o ieškovo pagerėjo. Priešingai nustatyta, kad šalių turtinė padėtis nuo sprendimo, priteisti vaikui išlaikymą, dienos, nepasikeitė. Taipogi ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad vaiko poreikiai būtų išaugę nuo sprendimo priteisti jam išlaikymą dienos.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. Kadangi ieškovės mėnesinis atlyginimas nėra didelis, ji iš jo išlaiko save, pilnametę dukrą ir prisideda prie sūnaus išlaikymo, tėvas išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis teikia reguliariai, mano, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymą sūnui A. K. iš tėvo S. K. turtu, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi tuomet nebūtų tinkamai užtikrintas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė tvirtino pateiktą išvadą ir papildomai pažymėjo, kad vaikui, pagal nustatytą buto vertę galėtų būti priteisiama tik dalis buto, tačiau tai neatitiktų vaiko interesų, nes nesant vaiko ryšio su tėvu jis buto dalyje negyventų, o išlaikymas periodinėmis išmokomis jam nebebūtų teikiamas dėl ko nebūtų užtikrinami kasdieniai vaiko poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2017 metų kovo 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-944-762/2017 iš S. K. jo sūnaus A. K. išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2017 metų spalio 6 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1643-233/2017 S. K. ir Z. K. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minimu sprendimu nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo mama ieškove Z. K..
Trijų kambarių su rūsiu butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2015 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartį.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo formos pakeitimo – iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu. Ieškovė teigia, kad išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymą turtu labiau atitiks vaiko interesus, nes vaikas neturi pastovios gyvenamosios vietos ir yra priverstas gyventi nuomojamuose ar naudojamuose butuose. Atsakovas teigia, kad išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymą turtu neatitiks vaiko interesų, nes vaikas nebegaus periodinių išmokų ir nebus užtikrinami jo kasdieniai poreikiai be to vaikui galėtų būti priteisiama tik dalis turto, nes buto vertė yra ženkliai didesnė nei vaikui priteista išlaikymo suma ją skaičiuojant iki vaiko pilnametystės.
Įstatyme numatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo formą kita. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo reikalinga vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo formos parenkamos ar keičiamos pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003, 2009-03-17 nutartis byloje 3K-3-127/2009).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, kokia išlaikymo forma turėtų būti priteisiama. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, tačiau visų pirma, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą turtą, galimas tada, kai vienas iš tėvų turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus, teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2011).
Ieškovė ieškiniu ne tik prašo pakeisti nepilnamečiui A. K. priteisto išlaikymo formą, tačiau ir jam priteisto išlaikymo dydį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiui A. K. turėtų sudaryti 180 Eur per mėnesį. Aplinkybių patvirtinančių vaiko poreikių padidėjimą ir vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimą ieškovė pasirinko byloje neįrodinėti.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė savo reikalavimus bei prašė pakeitus sūnui išlaikymo formą, jo nuosavybėn priteisti visą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šio buto vertė yra 10900 Eur, kaip nurodyta minimo buto 2015 metų vasario 6 d. dovanojimo sutartyje. Atsakovui pateikus ginčo buto vertės nustatymo ataskaitą pagal kurią ginčo buto vertė yra 25000 Eur, ieškovė pasirinko nurodomos buto vertės neįrodinėti.
Kadangi atsakovas savo atsikirtimus dėl buto vertės pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, teismas laiko, kad ginčo buto vertė yra 25000 Eur, kaip nurodyta atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje.
Atsižvelgiant į nustatytą ginčo buto vertę (25000 Eur) taip pat į likusį laiką iki A. K. pilnametystės (sprendimo priėmimo dieną beveik 4 metai ir 6 mėnesiai) darytina išvada, kad ieškovė prašydama pakeisti priteisto išlaikymo sūnui formą tuo pačiu prašo padidinti ir jam priteisto išlaikymo dydį iki daugiau nei 462 Eur per mėnesį, t. y. daugiau nei tris kartus. Teismas pažymi, kad išlaikymas A. K. buvo priteistas šiek tiek daugiau nei prieš metus, tačiau, kaip jau minėta, aplinkybių patvirtinančių vaiko poreikių padidėjimą ir vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimą ieškovė pasirinko byloje neįrodinėti apsiribodama teiginiu, kad vaiko padėtis pablogėjo, nes jis nebeturi pastovios gyvenamosios vietos.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Kadangi ieškovė šioje byloje pasirinko neįrodinėti vaiko poreikių padidėjimo, tėvų turtinės padėties pasikeitimo, išnagrinėjus bylą tokių duomenų taipogi nebuvo gauta, kaip nebuvo nustatyta ir ypatingų aplinkybių dėl kurių reikalinga būtų keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį ir formą, teismas laiko, kad byloje nenustatytas pagrindas keisti išlaikymo nepilnamečiui A. K. dydžio ir formos priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn S. K. priklausantį butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytą ginčo buto vertę bei priteisto išlaikymo sumą skaičiuojant ją iki A. K. pilnametystės, šalių vaikui galėtų būti priteisiama nebent dalis buto, proporcinga atsakovo sūnui iki pilnametystės teiktinam išlaikymo dydžiui, tačiau teismo vertinimu šis formos pakeitimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų dėl sekančių priežasčių.
Visų pirma, kaip jau minėta išlaikymas yra priteisiamas vaikui siekiant užtikrinti jo būtiniausius kasdienius poreikius. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra dirbantis bei priteistą išlaikymo sumą kas mėnesį teikia sūnaus išlaikymui. Taigi šiuo metu būtiniausi A. K. poreikiai yra patenkinami teikiant jam išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau pakeitus išlaikymo formą į išlaikymą turtu, vaikui bus nustotas teikti išlaikymas periodinėmis išmokomis dėl ko nukentės nepilnamečio vaiko interesai bei nebus patenkinami jo kasdieniai poreikiai. Institucija teikianti išvadą byloje – Rokiškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, o atstovė teismo posėdžio metu, taipogi nurodė, kad toks išlaikymo formos pakeitimas būtų pažeidžiantis vaiko interesus, nes ieškovei gaunant palyginti nedideles pajamas jai bus sunku vienai išlaikyti nepilnametį A. K..
Kadangi byloje iš ieškovės, liudytojos G. K. parodymų nustatyta, kad ieškovės ir šalių vaikų santykiai su atsakovu yra konfliktiški, galima teigti, kad jų gyvenimas viename būste būtų apsunkintas bei tokios būsto dalies priteisimas vaikui, neatitiktų jo interesų.
Teismas pažymi, kad vaikas turi įstatymo suteiktą teisę į sveikas gyvenimo sąlygas, tačiau įstatymas nenumato teisės vaikui į nuosavą būstą. Teismo nuomone norėdama užtikrinti vaikui didesnį stabilumą ieškovė galėtų bandyti išsinuomoti ar sudaryti būsto panaudos sutartį ilgesniam terminui, pirkti nuosavą būstą ar imtis kitų priemonių šiam tikslui pasiekti. Kadangi ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nepasitvirtino jos ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsakovas pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, prašė iš ieškovės priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų bei 181, 50 Eur išlaidų už atliktą ginčo buto vertinimą.
Ieškovės ieškinys yra atmetamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka jai, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš ieškovės.
Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 3, 80 Eur susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) iš Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 781, 50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 3, 80 Eur (tris eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.