Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. E., atstovaujamos kuratoriaus R. E., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1365-1041/2018 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trys Vėtrungės“ ieškinį atsakovei I. E. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantės kuratorius kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui išklotines, kiek suvartota 51 bute elektros ir vandens ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį (t. 3, b. l. 141–144) ir prašo juos prijungti prie bylos. Išklotinės gautos po teismo sprendimo byloje priėmimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Be to, dėl teikiamų dokumentų ieškovė yra pasisakiusi savo atsiliepime į apeliacinį skundą, o atsakovės pateikti nauji dokumentai buvo išsiųsti ieškovės žiniai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors nauji įrodymai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju jų vėlesnis priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešingai šaliai (ieškovei) buvo sudaryta galimybė suformuluoti bei išreikšti savo poziciją, išsakyti savo nuomonę apie naujai pateiktus įrodymus. Todėl atsakovės teikiami nauji įrodymai priimtini į bylą ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl skolos namo bendrijai už administravimą dydžio nustatymo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko teisių ir pareigų, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o konkrečiai – dėl atsakovės, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės, pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytoja – namo bendrija už namo administravimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 m. vasario 3 d. vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą (t, I, b. l. 5–6). Apeliantė yra šio namo 51 buto, kurio plotas 49,85 kv. m, savininkė (t. 1, b. l. 22). Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos pažyma patvirtina, kad atsakovė I. E. nuo 2011 m. birželio 6 d. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101). Atsakovei priklausančiame minėtame bute nuo 2002 m. vasario 12 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovės kuratorius R. E. (t. 1, b. l. 100). Ieškovės teigimu, atsakovė iki pat šios bylos inicijavimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nemokėjo ieškovei įmokų už namo administravimą. Ieškovės apskaičiuota atsakovės skola per nurodytą laikotarpį sudarė 837,96 Eur, kuri paskaičiuota pagal namo bendrijos narių susirinkimuose patvirtiną tvarką. Atsakovė įmokų nemokėjimą grindė netinkamu jų apskaičiavimu. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovė DNSB „Trys vėtrungės“ buvo įpareigota perskaičiuoti atsakovės skolos dydį tokiu būdu: už paslaugas (už komunalinių atliekų išvežimą ir įvertinti, ar šis mokėjimas nėra vienintelis kaip už paslaugas) mokestį paskaičiuodama realiai gyvenančių žmonių skaičiui, o už namo išlaikymą ir išsaugojimą (pvz.: šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra ir aptarnavimas ir pan. (galimai visi likusieji) – proporcingai buto plotui.Ieškovė perskaičiavo atsakovei mokėtinus mokesčius pagal teismo nurodymus ir pagal atliktus patikslintus perskaičiavimus atsakovės mokėtina suma ieškovei už nurodytą laikotarpį sumažėjo iki 728,76 Eur. Ieškovės perskaičiavimuose nurodyta, kad visi mokesčiai atsakovei paskaičiuoti proporcingai buto plotui, išskyrus bendrijos susirinkime priimtą nutarimą dėl kaupiamų lėšų liftui, t. y. nuo kiekvieno buto po 5 Lt (1,45 Eur), taip pat už atliekų išvežimą – pagal realiai bute gyvenančių žmonių skaičių.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės kuratorius padengė dalį skolos, 2017 m. rugpjūčio 25 d. sumokėdamas ieškovei 500 Eur, o 2017 m. lapkričio 22 d. – 115 Eur (t. I, b. l. 103, t. III, b. l. 68–69). Likusios skolos dalies apeliantė nesutiko sumokėti, kadangi, jos nuomone, ieškovė netinkamai apskaičiavo 1,45 Eur/butui kaupiamas lėšas liftui, atliekų išvežimo išlaidas, šilumos punkto remonto/vamzdžių tinklų darbų išlaidas, lifto mokestį. Anot apeliantės, bylos nagrinėjimo metu jos kuratoriaus sumokėta 615 Eur suma visiškai padengia atsakovės skolą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 615 Eur ir ieškovė nuo šios reikalavimo dalies atsisakė, žodine (protokoline) nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl 615 Eur skolos priteisimo. Tokiu būdu ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 113,76 Eur skolą, 59,71 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad DNSB „Trys Vėtrungės“ 2014 m. balandžio 2 d. narių susirinkime, 6 darbotvarkės klausimu priėmė tokius nutarimus: 1) šiluminio punkto priežiūros mokesčio skaičiavimo būdas – proporcingai butui pagal buto plotą; 2) atliekų išvežimo mokesčio skaičiavimo būdas – proporcingai butui pagal realiai gyvenančių žmonių skaičių; 3) bendrojo naudojimo elektros mokesčio skaičiavimo būdas – proporcingai pagal butų skaičių kiekvienam butui; 4) lifto eksploatacijos mokesčio nustatymai: 1-2 aukštų gyventojams mokestis netaikomas, 3-9 aukštų gyventojams mokėjimo būdas – proporcingai butui pagal realiai gyvenančių žmonių skaičių; 5) kaupiamųjų lėšų liftams mokestis: 1-2 aukštų gyventojams mokestis netaikomas, 3-9 aukštų gyventojams mokėjimo būdas – pastovus mokestis butui 5 Lt/mėn. (1,45 Eur/mėn.) (t. 1, b. l. 11–16). Bendrijos narių 2015 m. kovo 12 d. susirinkime priimti nutarimai, liečiantys mokesčių nustatymą, kurie iš esmės nepasikeitė (t. 1, b. l. 17–21). Ieškovė skaičiavo apeliantei mokesčius nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir teikė sąskaitas, jose nurodydama, kad visą tą laikotarpį namo 51 bute realiai gyvena 3 žmonės (t. 1, b. l. 23–37). Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė mokesčių už namo administravimą nemokėjo, įsiskolinimas bendrijai augo. Minėta, kad apeliantė nuo 2011 m. birželio 6 d. yra deklaravusi išvykimą į užsienį, byloje kuratoriumi paskirtas jos tėvas R. E., kuris ginčo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovės kuratorius ne kartą raštu kreipėsi į bendriją su prašymu sąskaitas siųsti jam elektroniniu paštu, nes ginčo bute niekas negyvena, nurodė, kad sutinka sumokėti namo administratoriui mokesčius tik tada, kai jie bus teisingai perskaičiuoti – proporcingai buto daliai (t. 1, b. l. 54–55, 57–58, 74–78). Namo bendrijos pirmininkė 2016 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės kuratorių, kad pagal DNBSĮ 10 straipsnio 8 ir 12 punktus bendrija pati nusistato ir tvirtina įmokų skaičiavimo tvarką, o pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 punktą apeliantės kuratorius, kaip buto savininkas, ne bendrijos narys, privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (t. 1, b. l. 59). Atsakovės atstovas, susirašinėdamas su bendrijos pirmininke nurodė, kad jis nėra bendrijos narys, bendrijos narių nutarimų neginčija, tačiau mokesčius prašė skaičiuoti pagal įstatymo nuostatas, o ne pagal bendrijos priimtus nutarimus (t. 1, b. l. 60, 62, 64–66).Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1dalis).Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės narių 2014 m. balandžio 2 d. susirinkime nustatytas kaupiamųjų lėšų liftams mokestis: 1-2 aukštų gyventojams mokestis netaikomas, 3-9 aukštų gyventojams mokėjimo būdas – pastovus mokestis butui 5 Lt/mėn. (1,45 Eur/mėn.). Šis nutarimas yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, be to, atsakovės kuratorius patvirtino, jog bendrijos narių susirinkimo metu priimtų nutarimų nesiruošia ginčyti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas, tokie nutarimai yra privalomi visiems patalpų savininkams.Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Nagrinėjamoje byloje sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų liftui priimtas visų butų savininkų balsų dauguma ir atsakovė ar jos kuratorius šio sprendimo neskundė. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog atsakovė privalo apmokėti išlaidas namui, liftui išlaikyti ir išsaugoti, atliekų išvežimui, dėl kurių buvo priimti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai.Apeliantas nesutinka su ieškovės paskaičiavimais dėl atliekų išvežimo, nes ieškovė paskaičiavo atliekų išvežimo mokestį trims atsakovės bute gyvenantiems asmenims, tuo tarpu atsakovės kuratorius teigia, jog bute gyvena tik vienas žmogus. Iš byloje esančios bendrijos 2016 m. pajamų – išlaidų sąmatos matyti, kad bendrija buvo sudariusi sutartį su UAB „Kauno švara“ dėl komunalinių atliekų išvežimo (t. 1, b. l. 119–120). Ieškovė pagal šią sutartį įsipareigojo mokėti už atliekų išvežimą tam tikrą mokestį. Įmokų už atliekų išvežimą apskaičiavimo tvarka namo gyventojams pasirinkta siekiant racionaliai apmokestinti gyventojus, nes, jeigu tokio paties ploto viename iš butų gyvena daugiau žmonių, tai akivaizdu, kad šio buto gyventojai sukaups daugiau atliekų (šiukšlių). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, tačiau pažymi, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl atsakovės bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės bute realiai gyvena trys žmonės, todėl mokestį už atliekų išvežimą skaičiavo trims asmenims, tuo tarpu apeliantas įrodinėjo, kad 51 bute realiai gyvena vienas asmuo. Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Apeliantės atstovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios neigė, kad atsakovei priklausančiame bute gyvena trys asmenys (t. 3, b. l. 109). Aptariamu ginčo klausimu įvertinus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kadangi ieškovė prašė priteisti minėtus mokesčius pagal bute realiai gyvenančių asmenų skaičių, tai jai ir teko įrodinėjimo našta bei pareiga pateikti įrodymus dėl realaus gyventojų skaičiaus ginčo bute (CPK 12, 178 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė namo gyventojams parengė ir išdalino pažymas, kuriose prašė nurodyti realiai bute gyvenančių žmonių skaičių (t. 1, b. l. 122). Ieškovė į bylą pateikė 2015 m. sausio mėn., kovo mėn., balandžio mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2016 m. sausio mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. suvestines, kuriose įrašyta, jog 51 bute gyvena trys žmonės (t. 2, b. l. 24, 125, 143, 187, 211, 231, 274, 294, 318, 36, 368, 392, 437, 460, 482, 536, 537). Atitinkamai buvo skaičiuojamas atliekų išvežimo mokestis atsakovei (t. 2, b. l. 25–557, t. 3, b. l. 1–33). Ieškovė kaip įrodymą, kad apeliantei priklausančiame 51 bute realiai gyvena 3 žmonės, pateikė pažymą, kurioje liudijo namo gyventojai: 47 buto gyventoja S. D., 37 buto gyventoja R. D. ir 28 namo gyventojas A. J., tvirtindami, kad 2014 m. balandžio 10 – 15 dienų duomenimis 51 bute gyveno 3 asmenys (t. 3, b. l. 43–44).Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei priklausančiame bute ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gyveno trys asmenys, byloje nėra. Prieš tai minėtose suvestinėse įrašyta, jog 51 bute gyvena 3 žmonės, tačiau kokiomis aplinkybėmis tai buvo nustatyta, ieškovė įrodymų nepateikė. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovei priklausančiame 51 bute realiai visą ginčo laikotarpį gyveno trys asmenys, neparemta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (sutartimis, faktinių aplinkybių konstatavimo ir kitais protokolais, liudytojų (kaimynų) paaiškinimais ir kt.) (CPK 177 str.). Priešingai, byloje esanti Kauno miesto savivaldybės pažyma apie deklaruotus asmenis patvirtina atsakovės kuratoriaus teiginius, kad ginčo bute yra deklaruotas ir nepastoviai gyvena vienas asmuo (t. 1, b. l. 100). Atsakovės kuratorius kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui išrašą apie suvartotą elektros energiją ir vandenį ginčo laikotarpiu. Iš šių išrašų matyti, kad už elektros energiją kas mėnesį nebuvo atsiskaitoma. Duomenys apie suvartotą elektros energija buvo teikiami nereguliariai. Vienas mokėjimas buvo atliktas 2014 m. balandžio 20 d., o sekantį kartą deklaruoti skaitliuko duomenys tik 2014 m. gruodžio 30 d. ir per visą šį laikotarpį suvartota tik 150 kWh. Sekantis duomenų deklaravimas atliktas 2015 m. kovo 25 d., suvartota elektros energijos – 70 kWh, kitas duomenų deklaravimas atliktas 2015 m. gegužės 31 d, suvartota elektros energijos – 230 kWh, po to deklaravimas atliktas beveik po metų – 2016 m. balandžio 28 d., duomenų skirtumas – 350 kWh., kitas deklaravimas atliktas po mėnesio, skirtumas – 50 kWh, kitas deklaravimas 2017 m. sausio 26 d. ir skirtumas – 100 kWh. Taigi, vidutiniškai per mėnesį atsakovės bute buvo suvartojama apie 28 kWh elektros energijos. Įvertinus ginčo laikotarpiu deklaruotus elektros energijos suvartojimo duomenis yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, kad atsakovės 51 bute visą ginčo laikotarpį (nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) trys žmonės negyveno. Tokią išvadą patvirtina ir mokesčių UAB „Kauno vandenys“ suvestinės, iš kurios matyti, kad 2014 m. kovą suvartota 7 kub/m, 2014 m. balandį – 5 kub/m vandens, kitais mėnesiais iš viso nesuvartota. 2014 m. spalį deklaruota apie 4 kub/m vandens suvartojimą, 2015 ir 2016 metų duomenimis per vieną mėnesį suvartota po 2, 3 kub/m. vandens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 35-36 punktuose aptartos aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei mokesčius už atliekų išvežimą, nes neįrodė, kad visą ginčo laikotarpį atsakovės bute gyveno trys asmenys (CPK 185 str.)Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ieškovė neteisingai skaičiavo atsakovei mokesčius už atliekų išvežimą, šie mokesčiai turi būti perskaičiuoti. Atsižvelgus į tai, kad 51 bute deklaruota tik vieno asmens gyvenamoji vieta, todėl mokesčiai už atliekų išvežimą turi būti perskaičiuoti vienam žmogui. Prieš tai teismas nustatė, kad ieškovė DNSB „Trys vėtrungės“ yra sudariusi sutartį su UAB „Kauno švara“ dėl komunalinių atliekų išvežimo, kuri kas mėnesį išrašo ieškovei sąskaitas, o ieškovė apskaičiuoja kiekvienam butui mokėtiną mokestį pagal bendrijos priimtą sprendimą – pagal realiai bute gyvenančių asmenų skaičių. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad mokesčiai už atliekų išvežimą atsakovei turi būti perskaičiuoti vienam žmogui. Ieškovė 2018 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skolos atsakovei paskaičiavimus už 2014, 2015 ir 2016 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokestis už atliekų išvežimą turi būti perskaičiuotas sekančiai: pvz. už 2014 m. kovo mėnesį UAB „Kauno švara“ bendrijai pateikė sąskaitą už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) suteiktas atliekų išvežimo paslaugas 1087,40 Lt. Ieškovė nurodė, kad tą mėnesį name iš viso realiai gyveno 161 žmogus, tačiau teismas nustatė, jog atsakovės bute gyveno 1 asmuo, dėl to gyventojų skaičius mažintinas iki 159. Vienam gyventojui tenkanti mokėti suma už atliekų išvežimą šį mėnesį yra 6,84 Lt (1,98 Eur). Atsakovei 2014 m. kovo mėnesį pateikta sąskaita už atliekų išvežimą yra 20,26 Lt, t. y. ieškovė per daug priskaičiavo 13,42 Lt (20,26 Lt – 6,84 Lt) už 2014 m. kovo mėnesį atliekų išvežimą. Todėl ta pačia suma (13,42 Lt) mažintina bendra atsakovei mokėtina suma (37,36 Lt – 13,42 Lt), kas už 2014 m. kovo mėnesį sudaro 23,94 Lt arba 6,93 Eur. Sumažinus atsakovei tenkantį mokėti atliekų išvežimo mokestį, atsakovė iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. kovo iki 2016 m. gruodžio mėnesius bendrijai turėjo sumokėti 613,03 Eur. (2014 m. kovą – 6,93 Eur, balandį – 10,63 Eur, gegužę – 13,39 Eur, birželį – 14,20 Eur, liepą – 12,42 Eur, rugpjūtį – 12,60 Eur, rugsėjį – 10,43 Eur, spalį – 16,09 Eur, lapkritį – 11,42 Eur, gruodį – 33,98 Eur, 2015 m. sausį – 13,91 Eur, vasarį – 12,13 Eur, kovą – 16,59 Eur, balandį – 16,90 Eur, gegužę – 27,65 Eur, birželį – 15,34 Eur, liepą – 19,24 Eur, rugpjūtį – 15,31 Eur, rugsėjį – 15,52 Eur, spalį – 16,78 Eur, lapkritį – 16,26 Eur, gruodį – 23,35 Eur, 2016 m. sausį – 30,70 Eur, vasarį – 16,39 Eur, kovą – 20,72 Eur, balandį – 19,04 Eur, gegužę – 26,26 Eur, birželį – 16,94 Eur, liepą – 16,60 Eur, rugpjūtį – 16,71 Eur, rugsėjį – 20,03 Eur, spalį – 21,56 Eur, lapkritį – 19,76 Eur, gruodį – 20,65 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės kuratorius pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikęs savo paskaičiavimus už visą ginčo laikotarpį, iš kurių matyti, jog atsakovės mokėtina mokesčių suma ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 613,08 Eur, t. y. yra atsakovės kuratoriaus paskaičiavimai praktiškai sutampa su atsakovės skolos perskaičiavimu apeliacinės instancijos teisme.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės kuratorius sumokėjo ieškovei 615,00 Eur ir teismas šioje dalyje 2017 m. lapkričio 9 d. protokoline nutartimi bylą nutraukė. Minėta nutartis nėra apeliacijos dalykas, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako. Nutraukus bylos dalį, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, liko neišspręstas ginčas dėl 113,76 Eur skolos priteisimo. Šios nutarties 40-42 punktuose konstatavus, kad ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius už atliekų išvežimą ir po atlikto skolos perskaičiavimo nustačius, kad atsakovė su ieškove už ginčo laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kas lėmė iš dalies neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl aptartoje dalyje yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės reikalavimą dėl 113,76 Eur skolos priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat patenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteisė 59,71 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 728,76 Eur skolos už tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina ir šios aplinkybės apeliantės kuratorius neneigia, jog mokesčių už ginčo laikotarpį atsakovė nemokėjo, o įsiskolinimą ieškovei padengė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai prašė iš atsakovės priteisti palūkanas vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Tačiau remiantis šioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo atsakovei mokėtinus mokesčius ir nustatė, jog atsakovės skola už ginčo laikotarpį turėjo būti 613,03 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą palūkanų dalyje pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 48,37 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas, kurios atitinkamai perskaičiuotos sumažinus už kiekvieną mėnesį mokėtinas sumas (2014 m. kovą – 1,08 Eur, balandį – 1,62 Eur, gegužę – 1,98 Eur, birželį – 2,04 Eur, liepą – 1,73 Eur, rugpjūtį – 1,71 Eur, rugsėjį – 1,41 Eur, spalį – 2,04 Eur, lapkritį – 1,40 Eur, gruodį – 4,03 Eur, 2015 m. sausį – 1,60 Eur, vasarį – 1,34 Eur, kovą – 1,76 Eur, balandį – 1,73 Eur, gegužę – 2,71 Eur, birželį – 1,44 Eur, liepą – 1,72 Eur, rugpjūtį – 1,31 Eur, rugsėjį – 1,26 Eur, spalį – 1,29 Eur, lapkritį – 1,18 Eur, gruodį – 1,60 Eur, 2016 m. sausį – 1,98 Eur, vasarį – 0,99 Eur, kovą – 1,16 Eur, balandį – 0,99 Eur, gegužę – 1,26 Eur, birželį – 0,74 Eur, liepą – 0,65 Eur, rugpjūtį – 0,59 Eur, rugsėjį – 0,62 Eur, spalį – 0,58 Eur, lapkritį – 0,45 Eur, gruodį – 0,38 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovės kuratorius bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 615,00 Eur, atitinkamai iš atsakovės priteistina suma mažintina ir iš atsakovės ieškovei priteistina 46,40 Eur (613,03 Eur + 48,37 Eur – 615,00 Eur) palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jos ieškovės naudai 915,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, turėjo būti perskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, priteisdamas šias išlaidas, teismas padarė aritmetinių klaidų. Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas visiškai, todėl priteisė iš atsakovės ieškovei visas turėtas teisinės pagalbos išlaidas – 915,70 Eur (746 Eur + 84,70 Eur + 85 Eur). Ieškovės pareikšto pradinio ieškinio suma buvo 906,50 Eur, susidedanti iš pagrindinės skolos 837,96 Eur ir 68,54 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės skola su palūkanomis yra 661,40 Eur (613,03 Eur ir 48,37 Eur). Aplinkybė, kad atsakovės kuratorius bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 615 Eur ir šioje dalyje byla buvo nutraukta, reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, numatyto 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies ir 94 straipsnio nuostatomis. Tokiu būdu teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudarė 73 proc. (661,40 Eur x 100 proc. / 906,50 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 810,70 Eur (726 Eur + 84,70 Eur). Ieškovė taip pat prašė priteisti 85 Eur bylinėjimosi išlaidas už eksploatavimo išlaidų perskaičiavimą vykdant teismo 2017 m. lapkričio 29 d. teismo nutartį pagal bendrijos buhalterės G. M. 2018 m. sausio 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 155–160, t. 3, b. l. 115–116). Pažymėtina, kad minėtos išlaidos (85 Eur ) nepatenka į CPK 88 straipsnio reguliavimo sritį, be to, į bylą nepateikti duomenys apie realų tokių išlaidų apmokėjimą, todėl priteisti šias nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 73 procentais, atitinkamai iš atsakovės ieškovei galėtų būti priteista 591,81 Eur atstovavimo išlaidų (810,7x73/100). Minėta, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nemokėjo ieškovei ne tik tų mokesčių, su kurių paskaičiavimu nesutiko, bet ir kitų mokesčių, kurių neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino įstatymo jai suteiktas procesines teises. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad DNSB „Trys vėtrungės“ ieškinys teismui pateiktas 2017 m. birželio 15 d., atsakovės I. E. kuratorius R. E. atsiliepimą į ieškinį pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 4 d. ir kartu pridėjo įrodymus, kad dar iki atsiliepimo pateikimo – 2017 m. rugpjūčio 25 d. padengė didžiąją dalį įsiskolinimo, sumokėdamas ieškovei 500 Eur (t. 1, b. l. 103). Kitą 115 Eur skolos apmokėjimą atsakovės kuratorius atliko 2017 m. lapkričio 22 d. (t. 3, b. l. 69), t. y. po antrojo teismo posėdžio, kai teismas pasiūlė atsakovės atstovui pateikti teismui savo paskaičiavimus, pagal kuriuos atsakovės skola buvo 613,08 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pripažino skolą ieškovei, tačiau nesutiko su kai kuriais jos skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė iš tikrųjų neteisingai apskaičiavo atsakovei mokesčius, ši aplinkybė vertintina atsakovės naudai. Todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymui, t. y. priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimui. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).Bylos duomenimis, ieškovės vardu procesinius dokumentus rengė advokatas V. M., ieškovę teisme atstovavo advokato padėjėjas T. P. (t. 1, b. l. 10, 162). Už ieškinio parengimą advokatas išrašė sąskaitą 363,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 156), už atstovavimą 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdyje – 121,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 157), dubliko parengimą 242,00 Eur (t. 1, b. l. 158); 84,70 Eur už pasiruošimą 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą šiame teismo posėdyje (t. 3, b. l. 115). Teisme vyko trys teismo posėdžiai: 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdis truko 45 min. (t. 1, b. l. 162–163); 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis truko 1 val. 15 min., kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės (t. 3, b. l. 36–38); 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdis truko 57 min.(t. 3, b. l. 120–122). Taigi iš viso teismo posėdžių trukmė apie 3 val. Pažymėtina, kad nors atsakovė dar iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo padengė didžiąją dalį įsiskolinimo, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimų nesumažino, dalies ieškinio iki paskirto teismo posėdžio neatsisakė. Taigi ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos už atstovavimą 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdyje 121 Eur, už dubliko parengimą 242 Eur, už atstovavimą 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdyje patirtos po to, kai ieškinio reikalavimai didžiąja dalimi jau buvo patenkinti. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad šios atstovavimo išlaidos nebuvo visiškai pagrįstos, nes jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčo suma galėjo būti sumažinta daugiau nei per pusę.Atsižvelgiant į suformuotą šiuo klausimu kasacinio teismo praktiką, į bylos nesudėtingumą ir nedidelę ginčo sumą, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, dėl ko advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme pagrįstomis ieškovės išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažintinos 300 Eur (CPK 93 str. 4 d.).Atitinkami perskirstytinos ir teismo priteistos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 73 proc. ieškinio reikalavimų. Teismo turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 28,28 Eur, todėl iš atsakovės I. E. priteistina 20,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.). Iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi nuo jų mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą. Apeliantės kuratorius apeliaciniu skundu prašė teismo ieškinio reikalavimą dėl 113,76 Eur skolos ir 59,71 Eur palūkanų (iš viso 173,47 Eur) priteisimo atmesti bei sumažinti iš atsakovės priteistas ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas priteistiną iš atsakovės sumą sumažino iki 46,40 Eur, tokiu būdu tenkindamas apeliacinį skundą 73 procentais (173,47 Eur – 46,40 Eur x 100 proc. / 173,47 Eur). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 20 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 140), ieškovės – 84,70 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 155). Atitinkamai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina suma 14,60 Eur, o iš atsakovės ieškovei priteistina 22,87 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovės ieškovei iš priteistina 8,27 Eur (22,87 Eur – 14,60 Eur ) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 5 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Trys vėtrungės“ (j. a. k. 303234036) iš atsakovės I. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 46,40 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 40 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimą dėl 113,76 Eur skolos priteisimo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,64 Eur (dvidešimt eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Trys vėtrungės“ (j. a. k. 303234036) iš atsakovės I. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,27 Eur (aštuonis eurus 27 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.