Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Jarušauskaitei, Ramunei Butkienei, trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., R. K., trečiojo asmens IF P&C Insurance AS, viekiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Kauno vandenys“, V. K., R. K., IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, iš atsiradusios žalos išskaitomas 181,01 Eur keistų padangų nusidėvėjimas. Ieškovė prašo atlyginti 669,20 Eur žalą (2500,00 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Giedrola“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija NAD-M Nr. 009807] + 435,60 Lt [transporto priemonės kaina pagal S. M. pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija STM Nr. 13019] – 625,00 Lt [išskaičiuotas padangų nusidėvėjimas]).

Ieškovė 2013-03-20 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 669,20 Eur (2310,60 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-01-02 eismo įvykio.

Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, buvo įvertintas 50 procentų keistų padangų nusidėvėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėja V. K. laikotarpyje nuo 2012-10-08 iki 2013-10-07 apdraudė transporto priemonę – „Mercedes Benz S 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“. 2013 m. sausio 3 d. V. K. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos. Nurodė, kad 2013 m. sausio 2 d. apie 11 val. trečiasis asmuo R. K., važiuodamas (duomenys neskelbtini)ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę ir sugadino abi kairės pusės padangas ir ratlankius. Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 1,3 m x 1,7 m, 0,10- 0,15 m. gylio, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2013-01-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. 2013-01-08 ieškovės Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad sugadintos priekinės ir galinės kairės pusės padangos, priekinės kairės pusės priekinis ir galinis ratlankiai, ratų geometrija. 2013-01-02 G.Debesio IĮ „Ratai visiems“ pažymoje nurodyta, kad du ratlankiai sulankstyti, jiems reikalingas remontas. Pagal S. M. individualios įmonės PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13019, ratlankių remontas kainavo 435,60 Lt. UAB „Giedrola“ 2013-02-12 PVM sąskaita faktūra NAD-M Nr. 009807 ir kasos kvitas patvirtina, kad dvi padangos kainavo 2500 Lt.. Ieškovė 2013-03-20 parengė aktą prie žalos bylos Nr. 1328481, iš kurio matyti, kad sugadintų dalių keitimo ir remonto darbų kaina sudaro 2935,60 Lt. Ieškovė 2013-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 6305086 atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 2935,60 Lt Lt sumą V. K.. Ieškovė 2013 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

Į bylą pateikti įrodymai: 2013 m. sausio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, patvirtina eismo įvykio faktą.

Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovė teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Transporto priemonę vairavęs R. K. 2013-01-02 dėl įvykusio eismo įvykio policijos pareigūnams paaiškino, kad jis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, apsemtą vandens, kuri jokiais kelio ženklais nebuvo pažymėta. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas dviejų padangų ir ratlankių sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovės argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – nepažymėtą (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojamojoje dalyje esančią 10-15 cm. gylio duobę, kurios ilgis 1,3 m., plotis 1,7 m., sugadintas automobilio kairės pusės padangas ir ratlankius. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-01-02 nutarimas, eismo įvykio schema. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-01-02 nutarimas, eismo įvykio schema) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs R. K. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-01-02 nutarime nurodyta, kad vairuotojo. R. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties nenustatyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis (tokie duomenys nebuvo užfiksuoti sudarant draudimo sutartį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog transporto priemonė buvo patekusi į kitą eismo įvykį, kurio metu galėjo būti padaryti analogiški pažeidimai).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Ieškovei (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Nepagrįstas ir tas atsakovės argumentas, kad draudimo išmoka turėjo būti mažinama pridėtinės vertės mokesčio dalimi. Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006-06-07 nutartis buvo priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Į draudimo išmoką yra įskaičiuojamos visos sumos, kurias reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad draudimo išmoka buvo sumokėta tiesiogiai draudėjai. Dėl minėtų priežasties ieškovės prašoma priteisti žala iš atsakovės negali būti mažinama pridėtinės vertės mokesčio dalimi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvės bei užtikrinti saugų eismą joje, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta V. K. priklausanti, R. K. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 669,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl palūkanų

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2012-10-29 pretenziją Nr. R0001312548, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 2126,55 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, tačiau prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 str. 2d., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Nr.3K-3-124/2013). Šiuo atveju ieškovas nurodo, jog 2013-03-20 ragino atsakovą per 15 dienų sumokėti žalą, tačiau iš pateiktos ieškovo pretenzijos Nr.R0001347411 matyti, jog ji buvo adresuota ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, bet kitam juridiniam asmeniui – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas; Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos, - savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus; pagal šio straipsnio 4 dalį jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui [...].“ Pabrėžtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-04-22 raštu Nr. (33.200)R-1856 „Dėl žalos atlyginimo“ ieškovei inter alia nurodė: „Kauno miesto savivaldybė gavo AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją...“. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas įstatymų nuostatas bei aplinkybę, kad pretenzija ieškovei nebuvo grąžinta (buvo persiųsta AB „Kauno vandenys“), laikytina, kad ji buvo perduota tinkamam asmeniui, todėl atsakovės argumentai, kad pretenzija buvo adresuota ne tam juridiniam asmeniui, atsakovė šios pretenzijos negavo, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 0,05 proc. – 74,90 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-04) iki 2015-06-29 ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.261 str., 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 669,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 17 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šioje byloje ieškovė patyrė 57,92 Eur +PVM teisinės pagalbos išlaidų, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 669,20 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) žalai atlyginti, 74,90 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 90 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (669,20 Eur) nuo 2015 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.