- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1756-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19982-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė, Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui Z. V. ir atsakovo Z. V. patikslintą priešieškinį ieškovei R. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir kiemo statiniais nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šalys prašė teismo nustatyti atitinkamai patikslintuose ieškinyje ir priešieškinyje nurodytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką, taip pat nustatyti bendram šalių naudojimui tuo pačiu adresu esančius inžinerinius kiemo statinius (toliau – kiemo statiniai).
Šalies argumentai
2. Ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo naudojimo tvarką yra būtina nustatyti, nes atsakovas yra konfliktiškas. Žemės sklypo naudojimo tvarka parengta atsižvelgus į tai, kuri pastato dalis atitenka šalių naudojimui. Atsakovo siūloma tvarka yra neracionali, neprotinga ir pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie daržo, šiltnamio, auginamų daržovių ir metalinio garažo naudojimą nesuteikia prioritetinio pagrindo nustatyti tik atsakovui naudingą tvarką. Ieškovė pažymėjo, kad metalinis garažas ir šiltnamis yra laikini statiniai ir gali būti perkelti prie atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies.
3. Atsakovas prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, o patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomoje paskirti jai naudotis žemės sklypo dalyje „A“ yra atsakovo įrengtas daržas ir šiltnamis, o ieškovė šia dalimi niekada nesinaudojo. Ieškovės noras išvengti kontakto gyvenant tame pačiame name yra neįmanomas, o ieškovės siūloma naudojimo tvarka yra sumažinama atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis bei atitinkamai padidinama ieškovės dalis. Atsakovas pažymėjo, kad nors metalinis garažas yra laikinas statinys, tačiau jame yra laikomos statybinės medžiagos, o šiltnamis taip pat naudojamas pagal paskirtį ir jo perkelti į kitą žemės sklypo dalį neįmanoma.
4. Trečiasis asmuo patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimams neprieštarauja su sąlyga, kad lieka galioti žemės sklypo hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį – iš dalies ir nusprendė: 1) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezininkai“ 2024 m. balandžio 18 d. parengtą vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, t. y.: ieškovei paskirti naudotis 103 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, ir 107 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A1“; atsakovui paskirti naudotis 251 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“; šalims paskirti bendrai naudotis 64 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; 2) nustatyti kiemo statinių naudojimosi tvarką, t. y. šalims paskirti naudotis bendrai; 3) kitus patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 485,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės valstybei – 234,50 Eur žyminį mokestį ir 535,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka visų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Pagal ieškovės siūlomą planą šalių naudojimuisi tenkančio sklypo plotas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje žemės sklypo nuosavybėje, šalių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalys pakankamai racionaliai išdėstytos.
7. Pagal ieškovės pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarką kiekvienos iš šalių naudojimuisi bus paskirtos tos žemės sklypo dalys, ant kurių stovi jų naudojamos gyvenamojo namo dalys ir ūkinis pastatas, kiekviena iš šalių turės daržui, šiltnamiui ir kitiems poreikiams tenkinti tinkamos naudojamos žemės. Pagal ieškovės planą atsakovo naudojimui taip pat priskirta žemė, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas. Pagal ieškovės planą bendram naudojimui yra paskirta žemė, skirta įvažiavimui į teritoriją (kiemo aikštelė), priskirta priėjimui prie kiekvienos šalies naudojamos žemės sklypo dalies ir pastato dalies.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nesutiko, jog jam būtų priskirta „B“ dalimi pažymėta žemės sklypo vieta, nes joje esantis ūkinis pastatas gali būti lengvai demontuojamas ir atsakovas pasižada tai padaryti, tačiau iki šiol to nepadarė.
9. Teismas sprendė, kad nepaisant nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, kuri iš esmės galimai buvo nulemta tarp šalių susiklosčiusių santykių ir ieškovės 2019 m. išsikėlimo gyventi į butą, paliekant atsakovui gyventi ir tvarkytis ginčo objekte, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka neatitiks šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas siekia tik sau naudingos tvarkos nustatymo.
10. Teismas nurodė, kad ginčo dėl naudojimosi kiemo statiniais nėra, todėl nustatė, kad jais naudojasi abi šalys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ir priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo išvados dėl konfliktiškų šalių santykių yra neteisingos, nes ieškovė jau kuris laikas nesinaudoja jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir konfliktų nekyla.
1.2. Teismas nenustatė, kuri iš šalių perkels savo lėšomis laikinuosius statinius (šiltnamį, daržą ir metalinį garažą) į atsakovui (apeliantui) priklausančią žemės sklypo dalį. Tokia situacija suponuoja tolesnius konfliktus. Garažas yra skirtas laikyti statybines medžiagas, o daržu naudojasi tik atsakovas (apeliantas).
1.3. Atsakovo (apelianto) naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka teisingumo kriterijų, o ieškovės – ne, nes iš atsakovo (apelianto) nusavinami laikini statiniai, be to, turi būti paliktas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas nuo gyvenamojo namo jo priežiūrai atlikti.
1.4. Atsakovo (apelianto) naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka proporcingumo kriterijų, o ieškovės – ne, nes yra nepagrįstai išdidintas bendrai naudojamo žemės sklypo plotas ir sumažėja individualiai valdomo žemės sklypo dydis.
1.5. Žemės sklypas nepagrįstai išskirstytas į keturis žemės sklypus, nors atsakovo (apelianto) siūlomame plane suformuoti trys žemės sklypai, kurie apima kiekvieno iš bendrasavininkų valdomus nekilnojamuosius ir laikinus statinius, o bendro naudojimo patekimui skirta trečia žemės sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistas faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp šalių nuo 2019 m. yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas (apeliantas) sureikšmina aplinkybes apie daržą, šiltnamį, garažą ir daržoves. Šiltnamis nebuvo įtrauktas į dalinamo turto balansą, o atsakovas (apeliantas) be pagrindo jį laiko savo nuosavybe. Šiltnamis buvo pastatytas ir naudojamas bendrais šeimos interesais, o ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas (apeliantas) juo naudotųsi ir perkeltų į kitą žemės sklypo vietą. Daržovės ir kiti augalai buvo auginami santuokoje bendriems šeimos interesams įvairiose sklypo vietose.
2.2. Atsakovui (apeliantui) paskirta žemės sklypo dalis yra to paties naudingumo ir atsakovas (apeliantas) nenurodo, kodėl daržovių negalima pasodinti jam priskirtoje žemės sklypo dalyje.
2.3. Vykstant šalių skyrybų procesui, atsakovas (apeliantas) užėmęs visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, tačiau tai, kad viskuo naudojasi atsakovas (apeliantas), neduoda pagrindo išvadai, kad jis gali pagal savo interesus pasirinkti turto dalį. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo, atsakovas (apeliantas) nepersikraustė į savo gyvenamojo namo dalį, ir neįleidžia ieškovės bei toliau manipuliuoja aplinkybe dėl neįrengtų patalpų ir statybinių medžiagų buvimo garaže. Atsakovas (apeliantas) nepateikia įrodymų, kas iš tiesų yra sudėta garaže.
2.4. Metalinis garažas pirktas bendriems šeimos interesams ir nebuvo padalintas skyrybų procese, jo nuosavybės statusas nenustatytas. Tai yra laikinas statinys, kurį galima perkelti į kitą vietą.
2.5. Žemės sklypo priskyrimas pagal atsakovo (apelianto) siūlomą naudojimosi tvarką nėra protingas ir logiškas, nes ieškovė nori išvengti atsakovo (apelianto) stebėjimo ir konflikto su juo.
2.6. Pagal atsakovo (apelianto) siūlomą tvarką bendro naudojimo žemės sklypo dalį ieškovė galės naudoti tik formaliai, bet neturės į kur eiti ar kur važiuoti, nes už bendro įvažiavimo yra atsakovo (apelianto) žemės sklypo dalis. Tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą tvarką bendras įvažiavimas atliktų savo funkciją abiem bendraturčiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
13. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1010-324/2023 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2630-1172/2024 dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir kiemo statiniai), ir perdavė šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
14. Skundžiamu teismo sprendimu patikslintas ieškinys (e. b. t. 4, l. 124–125) patenkintas visiškai, o patikslintas priešieškinis (e. b. t. 4, l. 111–112, 181–182) atmestas, atitinkamai netenkinta naudojimosi tvarka pagal naujai UAB „Geodezininkai“ 2024 m. kovo 21 d. parengtą žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – apelianto (atsakovo) planas) (e. b. t. 4, l. 113). Teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal naujai ieškovės pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2024 m. balandžio 18 d. parengtą žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – ieškovės planas) (e. b. t. 4, l. 128, 138): ieškovei paskyrė naudotis 103 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, ir 107 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A1“, iš viso 210 kv. m., o apeliantui (atsakovui) paskyrė naudotis 251 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ir šalims bendrai naudotis 64 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ieškovės planą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teismų praktikoje tokiose bylose būtinų užtikrinti kriterijų, priešingai nei pagal apelianto (atsakovo) planą. Ginčo dėl naudojimosi kiemo statiniais, kai jais naudojasi abi šalys, nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų pagrindu vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl tarp šalių nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos.
Dėl apeliacinio skundo
15. Nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo byloje padalintas santuokoje įgytas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kaip antai, ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į senąją gyvenamojo namo dalį, sudarančią 0,58 idealiąsias pastato dalis, o apeliantui (atsakovui) – nebaigto statyti priestato dalį, sudarančią 0,42 idealiąsias pastato dalis, atitinkamai nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka: ieškovei priteisus senąją namo dalį paskirta naudotis pirmame aukšte esančias patalpas 1-4 (2,08 kv. m), 1-5 (5,99 kv. m), 1-6 (17,98 kv. m), 1-7 (15,26 kv. m) ir antrame aukšte 1-8 (32,99 kv. m), 1-9 (9,86 kv. m), iš viso 84,16 kv. m., o apeliantui (atsakovui) priteisus naująją dalį (nebaigtą statyti priestatą) pirmame aukšte paskirta naudotis patalpas 1-1 (2,02 kv. m), 1-2 (6,41 kv. m), 1-3 (24,11 kv. m) ir antrame aukšte 1-10 (2,25 kv. m), 1-11 (1,79 kv. m), 1-12 (24,17 kv. m), iš viso 60,75 kv. m (e. b. t. 4, l. 24–46). Šioje byloje sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu klausimas.
16. Teismų praktikoje yra nustatytos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos bendrosios taisyklės, taikytinos nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui, kaip antai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007), iš kurių apeliantas (atsakovas) ginčija visus, išskyrus, antrąjį, todėl toliau teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
17. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė esminių dalykų, nes konstatuodamas, kad ieškovei priskirtame žemės sklype „A“ yra apelianto (atsakovo) laikini pastatai, kaip antai, šiltnamis ir metalinis garažas, neaptarė, kuri iš šalių savo lėšomis juos perkels į apeliantui (atsakovui) priskirtą naudoti žemės sklypo dalį „B“, todėl atitinkamai nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus, nes yra nusavinami apelianto (atsakovo) laikini statiniai. Tuo tarpu, kaip nurodo apeliantas (atsakovas), jo pateiktame plane šis klausimas yra išspręstas, nes jis būtent ir prašo jam priskirti naudotis tą žemės sklypo dalį, kurioje yra laikini pastatai, t. y. šiltnamis ir metalinis garažas. Byloje nėra ginčo, kad garažas pastatytas šalims gyvenant santuokoje, o šiltnamis – vykstant skyrybų procesui ir šie laikini pastatai nebuvo įtraukti į dalintino turto masę, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie priklauso išimtinai apeliantui (atsakovui). Tuo labiau, kad ginčo objektai yra laikini statiniai, kurie lengvai gali būti perkelti. Priešingai nei apelianto (atsakovo) siūlomo naudojimo tvarkos nustatymo atveju, kai po santuokos nutraukimo jam nuosavybės teise atitekęs ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 160; t. 2, l. 181, t. 4, l. 184) yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko yra apsunkintas disponavimas juo. Tačiau ginčo naudojimosi tvarką patvirtinus pagal apelianto (atsakovo) planą, jam priklausantis ūkinis pastatas atsidurtų ieškovės sklypo dalyje. Apelianto (atsakovo) plane nėra išspręsta, kokiu būdu jis patektų į jam priklausantį ūkinį pastatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neprieštarauja, kad šiltnamis, kaip ir metalinis garažas, būtų apelianto (atsakovo) persikelti (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 15.00 val. garso įrašas: 49 min. 22 sek.–51 min. 30 sek.; (duomenys neskelbtini) 14.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 10 sek.–49 min. 00 sek.). Svarbi aplinkybė yra ta, kad šiltnamis įrengtas be ieškovės žinios ir negavus sutikimo, nes buvo prasidėjęs skyrybų teisminis procesas ir neišnagrinėtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas. Todėl tokie apelianto (atsakovo) veiksmai, kai laikinais statiniais jis siekia naudojimosi tvarkos pagal savo planą patvirtinimo, negali jam sukurti pranašesnės padėties prieš ieškovę, kai unikalų numerį turintis apeliantui (atsakovui) priklausantis ūkinis pastatas atsidurtų ieškovei naudotis priskirtame sklype. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad už garažo jis turi daržą, ką paliudijo pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 15.00 val. garso įrašas: 1 val. 9 min. 00 sek.–1 val. 30 min. 00 sek.) ir už garažo gale sklypo pastatytas šiltnamis, kuriuose užaugintos daržovės dėl jo ligos pobūdžio jam yra būtinos. Tuo tarpu ieškovei priskirta naudotis žemės sklypo dalis yra nedirbama, laisva ir neužstatyta. Pažymėtina, kad daržoves ir augalus kiekviena šalis gali persisodinti joms priskirtose naudotis žemės sklypo dalyse. Tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų, kad apeliantui (atsakovui) paskirta žemės sklypo dalis yra ne tokia derlinga (naudinga), kaip kad priskirta ieškovei, pavyzdžiui, žemė nėra padengta betono sluoksniu, akmenimis, trinkelėmis ir pan. Kita vertus, kaip nurodo apeliantas (atsakovas), jis garaže laiko statybines medžiagas, kurios yra skirtos įsirengti virtuvę ir vonią, nes santuokos nutraukimo byloje padalijus turtą, jam nuosavybės teise atiteko nebaigta statyti priestato dalis. Dėl statybinių medžiagų (ne)buvimo ginčo garaže reikšmės teisėjų kolegija nurodo, kad teismo sprendimas dėl jam nuosavybės teise priteisto nebaigto statyti priestato įsiteisėjęs nuo 2023 m. spalio 31 d., kai ši dalis apeliacinės instancijos teismo buvo palikta nepakeista. Tačiau apeliantas (atsakovas) iki šiol nesiėmė veiksmų statybinėms medžiagoms realizuoti ir atlikti statybos darbus vonios kambariui ar virtuvei įsirengti ir nepateikė įrodymų, kad apskritai naudojasi garažu, kuris yra pakankamai senas (e. b. t. 4, l. 183, CPK 178 straipsnis). Tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas (ieškovas) tik siekia ginčo laikinais statiniais susikurti pranašumą ieškovės atžvilgiu, kad jo reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos būtų patenkinti.
18. Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo kriterijaus, nes buvo nepagrįstai išdidintas bendrai naudojamo žemės sklypo plotas „C“, kai teismas patvirtino 64 kv. m. bendro naudojimo aikštelę, o apelianto (atsakovo) siūloma naudotis 42 kv. m. Tokiu būdu sumažėja individualiai valdomo žemės sklypo dydis. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) bendro naudojimo įvažiavimo klausimą vertina tik dydžio aspektu, tačiau svarbesnis klausimas įvažiavimo funkcionalumas abiejų bendraturčių atžvilgiu. Svarbu įvertinti bendro naudojimo įvažiavimo buvimo vietą. Pagal apelianto (atsakovo) projektą ieškovė įvažiavimu naudotųsi iš esmės tik teoriškai, nes kol kas įėjimas iš gatvės pusės nėra įrengtas, o tai priklauso nuo šalių bendrų veiksmų, todėl iki ši situacija išsispręs, ieškovė bent jau turėtų galimybę patekti į sau naudotis priskirtą žemės sklypą. Priešingu atveju bendrai priskirta naudotis žemės dalimi – įvažiavimu, faktiškai naudotųsi tik apeliantas (atsakovas). Pagal ieškovės planą bendrai naudojama žemės sklypo dalis didesnė neženkliai ir yra funkcionalesnė abiem šalims.
19. Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus. Teismas žemės sklypą išskaidė net į keturis žemės sklypus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, apeliantui (atsakovui) atitenka vientisas žemės sklypas. Ieškovei priskirtus naudotis du žemės sklypus skiria bendrai naudojama žemės sklypo dalis, tačiau ieškovė tam neprieštarauja. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina didesnį privatumą, nes pagal apelianto (atsakovo) siūlomą naudojimosi tvarką jo gyvenamojo namo langai būtų į ieškovės žemės sklypą, kai apelianto (atsakovo) namas būtų apsuptas ieškovės žemės sklypo ir tik vienoje pusėje iš keturių pastatas ribotųsi su jo paties žemės sklypu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007). Be to, pagal apelianto (atsakovo) siūlomą naudojimosi tvarką bendro naudojimo sklypo dalis būtų labai mažo pločio, t. y. apie du metrus, kas ribotų ieškovės galimybę laisvai judėti (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 15.00 val. garso įrašas: 1 val. 1 min. 20 sek.–1 val. 05 min. 25 sek.) (e. b. t. 4, l. 168–172). Toks atstumas tarp apeliantui (atsakovui) priskirto namo dalies ir kaimynų tvoros užkirstų galimybę transporto pravažiavimui. Kita vertus, ieškovei norint nueiti nuo vienos sklypo dalies iki kitos sklypo dalies, t. y. įvažiavimo į sklypo dalį, arba atvirkščiai, ieškovei būtų reikalinga daryti didelį ratą apeinant apelianto (atsakovo) gyvenamąjį namą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės siūlomame plane nurodytas patekimas iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“ (įvažiavimo, kiemo aikštelės), į žemės sklypo dalį, pažymėta raide „A“ (103 kv. m.), leis ieškovei trumpiausiu atstumu tiek važiuojant, tiek einant pėsčiomis patekti į jai priskirtą naudoti žemės sklypo dalį. Ateityje iškilus poreikiui naujiems statiniams, bus galimas tam skirtų transporto priemonių privažiavimas per bendro naudojimo žemės sklypą.
20. Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, nes teismas naudojimo tvarką nustatė ne pagal šalių nusistovėjusią tvarką, su kuo nėra pagrindo sutikti. Apeliantas (atsakovas) naudojasi ieškovei priskirta žemės sklypo dalimi tik todėl, kad ieškovė dėl vykstančio skyrybų proceso ir atitinkamai konfliktinių šalių santykių išsikėlė gyventi į nuomojamą butą (e. b. t. 4, l. 158) (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 15.00 val. garso įrašas: 35 min. 39 sek.–36 min. 00 sek.; 1 val. 00 min. 35 sek.–1 val. 1 min. 31 sek.). Ieškovė dėl objektyvių ir ne vien nuo jos priklausančių aplinkybių sudarė sąlygas apeliantui (atsakovui) pasinaudoti pranašesne situacija, ir juo labiau, tuo laikotarpiu be ieškovės sutikimo pastatyti šiltnamį, kuriuo, be kita ko, apeliantas (atsakovas) naudojasi siekdamas ginčo sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka susiklostė ne laisva šalių valia, o dėl vykstančio skyrybų proceso. Dėl to negalima vertinti, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių buvo nusistovėjusi, tuo labiau, kai ieškovė apskritai žemės sklypu nesinaudojo.
21. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos žemės sklypu teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybei priteistina suma yra 131,25 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimus (DOK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, mokėjimo, šios išlaidos valstybei iš apelianto (atsakovo), kurio apeliacinis skundas yra atmetamas, nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.