Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. E. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies

3. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo J. E. V. gim. (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra P. V. ir Z. V.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas J. E. V., asmens kodas ar gimimo data nenurodyti, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 303. (duomenys neskelbtini) tarp Šilutės rajono valdybos atstovės A. S., veikiančios (duomenys neskelbtini) įgaliojimą Nr(duomenys neskelbtini) ir valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. E. V. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. 303, ja J. E. V. nusipirko 690 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 1 134 rublius. Sutartyje pirkėjo J. E. V. asmens kodas ar gimimo data nenurodyti. (duomenys neskelbtini) sudarytas Šilutės miesto (rajono) Saugų gyvenvietės sodininkų bendrijos nario J. V., P. (tėvo vardas), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas. (duomenys neskelbtini) Taupomojo banko pranešimu apie nurašymą iš balansinės sąskaitos, nustatyta, kad iš J. E. V., P. (tėvo vardas), buvo nurašyta 1 134 rublių suma už kolektyvinį sodą. Šilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. gruodžio 4 d. pažymėjimo duomenimis, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), adresu sodų bendrija (duomenys neskelbtini), suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,069 ha, savininkas J. – E. V., juridinis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 303. VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registro duomenis vietoje įrašo „J. E. V.“ (be asmens kodo) įrašant „J. E. V.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad VĮ Registrų centras negali padaryti vienareikšmės išvados, kad prašymą pateikęs pareiškėjas ir žemės sklypo savininkas yra tapatus asmuo. Gyventojų registro duomenimis, asmenys „J. E. V.“ ar „E. V.“ neegzistuoja.

4. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Sutartyje pirkėju nurodytas asmuo J. E. V. ir pareiškėjas J. E. V. yra tas pats asmuo. Kaip matyti iš sprendimo 3 punkte nurodytų duomenų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininką, nurodant, kad šio turto savininkas yra pareiškėjas J. E. V.. Taigi pareiškėjas kita, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali. Pažymėtina, kad, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

7. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

8. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

9. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad Sutartyje pirkėju nurodytas asmuo J. E. V. ir pareiškėjas J. E. V. yra tas pats asmuo. Visų pirma, byloje pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad asmenys „J. E. V.“ ar „E. V.“ neegzistuoja. Antra, (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo plane nurodyta, kad minėtą žemė sklypą valdo J. V., P. (tėvo vardas), t. y. pareiškėjas minėtame plane nurodytas kaip žemės sklypo valdytojas. Trečia, (duomenys neskelbtini) Taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš balansinės sąskaitos, patvirtina, jog būtent pareiškėjas sumokėjo Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą – 1 134 rublius. Ketvirta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prižiūri žemės sklypą, juo rūpinasi, tvarko su žemės sklypu susijusius klausimus – parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pasirašė 2021 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Duomenų, patvirtinančių, jog kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka valdytų ar naudotųsi šiuo žemės sklypu, ar būtų pareiškę į jį pretenzijas, nėra.

10. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, patvirtintoje Šilutės rajono Saugų apylinkės viršaičio pavaduotojos D. L., registro Nr. 303, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas asmuo J. E. V. ir pareiškėjas J. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.

11. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatantis dokumentas – Sutartis – priklauso pareiškėjui J. E. V.. Teismas pažymi, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu pareiškimu siekia, jog būtų pripažinta jo nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo sandorio pagrindu, t. y. vadovaujantis Sutarties nuostatomis. Taigi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad fizinis Sutarties egzempliorius nuosavybės teise priklauso pareiškėjui pats savaime nesudaro prielaidų nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą įgyti, t. y. šio juridinio fakto nustatymas nesukels savarankiškų materialinių teisinių padarinių.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatantis dokumentas – Sutartis – priklauso pareiškėjui J. E. V. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, patvirtintoje Šilutės rajono Saugų apylinkės viršaičio pavaduotojos D. L., registro Nr. 303, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas asmuo J. E. V. ir pareiškėjas J. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei įregistruoti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.