Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Lazdijų rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-48-393/2015, kurioje R. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 146 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymu. 2015 m. spalio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Irmai Blekaitienei, kuris 2015 m. spalio 15 d. nutartimi buvo tenkintas. Nušalinimą patvirtino teisėja Asta Vailionienė. Kaltinamojo pareikštas nušalinimas tenkintas pripažinus, jog aplinkybės, kad teisėja Irma Blekaitienė anksčiau yra išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1-5-393/2015, susijusią su kaltinamuoju R. B., ir kad nagrinėjama byla yra išvestinė iš paminėtos, anksčiau teisėjos nagrinėtos bylos, gali kelti abejonių teisėjos nešališkumu.

Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą, kadangi nėra galimybės bylą išnagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teisme, nes likę šio teismo teisėjai – Asta Vailionienė ir Ramūnas Šarka – šioje baudžiamojoje byloje yra atlikę ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 58 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Vienas iš tokių pagrindų numatytas BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, remiantis kuriuo teisėjas negali dalyvauti procese, jei jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai Asta Vailionienė ir Ramūnas Šarka baudžiamojoje byloje, kurioje R. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymu, yra atlikę ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostata, jie šios baudžiamosios bylos nagrinėti negali. Nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjai Irmai Blekaitienei, Lazdijų rajono apylinkės teisme neliko teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą. Nustačius nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla turi būti perduota nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Druskininkų miesto apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-48-393/2015, kurioje R. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymu, perduoti nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.