- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- I-1396-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00419-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3500 Eur neturtinės ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4-10) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, tačiau pakeliui į namus buvo sulaikytas Pravieniškių geležinkelio stoties perone Pravieniškių PN-AK pareigūno, kuris atlikęs visų perone buvusių asmenų akivaizdoje pareiškėjo patikrinimą, rado ir paėmė jam priklausantį telefoną. Dėl tokių pareigūno veiksmų pareiškėjas jautė pažeminimą, buvo dvasiškai sukrėstas, nesmagiai jautėsi prieš kitus geležinkelio stoties perone buvusius žmones, jam pakilo spaudimas, pradėjo skaudėti galvą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 15 parų už Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatų pažeidimą, t.y. už daikto, nepatenkančio į nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąrašą (mobilaus telefono), turėjimą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kurio direktorė 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12 panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Tvirtino, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos jam kalint kamerų tipo patalpoje pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata, jautėsi dvasiškai sukrėstas, svaigo galva, gėlė širdį, pakilo kraujospūdis, jautėsi neramus, kankino nemiga, patyrė stresą. Dėl pablogėjusios sveikatos kelis kartus buvo išleistas konsultacijoms į Rumšiškių polikliniką. Be to, pažymėjo, kad kalėdamas kamerų tipo patalpoje, negalėjo skambinti savo artimiesiems, matytis su jais, o tai jį psichologiškai žlugdė. Aukščiau nurodytus sveikatos sutrikimus, patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, t.y. patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 300 Eur turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl atimto ir negrąžinto mobiliojo telefono SAMSUNG su SIM kortele.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 47-54) bei rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 80) nurodė, kad 2016 m. Pravieniškių PN-AK nebuvo galiojančio teisės akto, reglamentuojančio mobilaus ryšio priemonės turėjimą pataisos įstaigoje ir už jos ribų, todėl mobilaus ryšio telefonas iš pareiškėjo buvo paimtas teisėtai ir saugomas pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, šio reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl remiantis abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais neturtinė žala negali būti priteista. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjui buvo grąžintas iš jo paimtas mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ ir SIM kortelė „Pildyk“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 neteisėtai jam paskirta nuobauda, dėl to patirtais išgyvenimais kamerų tipo patalpoje, o turtinę - su pareiškėjui priklausiusio telefono paėmimu.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame Kodekso straipsnyje nurodytos nuobaudos.
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų už LR BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatų pažeidimą už tai, kad jis turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną (b.l.25, 62-63).
Nesutikdamas su jam skirta nuobauda, pareiškėjas apskundė ją Kalėjimų departamentui prie LR TM (b.l.20-21).
Pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. skundo pagrindu Kalėjimų departamente prie LR TM buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei 2016 m. gruodžio 21 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-4717„Dėl nuteistojo A. K. skundo“ (toliau – ir Išvada) (b.l. 41-45). Šioje Išvadoje, įvertinus faktines įvykio, už kurį pareiškėjui buvo skirta nuobauda, aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, buvo nustatyta, kad A.K. nepadarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo nuobaudos skyrimui.
Kalėjimų departamento prie LR TM direktorė 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12, vadovaudamasi BVK 143 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į Išvadą, panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.68-1144 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam A. K. skirtą nuobaudą (b.l. 40).
Teismo nuomone, Išvadoje konstatavus, jog pareiškėjas nepadarė bausmės atlikimo režimo pažeidimo, taip pat nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo nuobaudai skirti bei Kalėjimų departamentui prie LR TM 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12 panaikinus pareiškėjui skirtą nuobaudą, yra pagrindas konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, tirdami pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą ir priimdami 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 68-1144, pažeidė BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatas, skirdami nuobaudą nuteistajam, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą.
Nustačius, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdant Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr.68-1144 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 15 parų.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata, jautėsi dvasiškai sukrėstas, skaudėjo galvą, širdį, buvo aukštas kraujospūdis, dažnai jautėsi neramus, kankino nemiga, patyrė stresą, buvo konsultuotas Rumšiškių poliklinikoje. Be to, pažymėjo, kad kalėdamas kamerų tipo patalpoje, negalėjo skambinti savo artimiesiems, matytis su jais, o tai jį psichologiškai žlugdė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors į bylą nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę jam ginčo laikotarpiu atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, tačiau pareiškėjo teismui pateiktame VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše (b.l. 85) nurodyta, jog pareiškėjas jau keletą metų serga pirmine arterine hipertenzija, nuolatos vartoja vaistus, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotos ligos pobūdį, tikėtina, kad neteisėtai skirta nuobauda, dėl to patirtas stresas, išgyvenimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ir pasireikšti kraujospūdžio pakilimu, galvos skausmais ir pan.
Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Atsižvelgiant į šias teisės normų nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjas, kalėdamas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose dėl jam taikytų su bausmės atlikimo režimu susijusių ribojimų, negalėjo bendrauti su šeimos nariais, dėl to, teismo nuomone, galėjo patirti skunde nurodytų išgyvenimų.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, socialinių ryšių ribojimo) bei pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos (sveikatos sutrikimų, išgyvenimų, nepatogumų) yra priežastinis ryšys.
Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė, vertinamuoju laikotarpiu, būtų žymiai pablogėjusi, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimo priteisti neturtinę žalą dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su iš jo paimto ir negrąžinto mobilaus ryšio telefono „SAMSUNG verte (300 Eur).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio 5 d. A. K. buvo grąžintas 2016 m. iš jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ ir SIM kortelė „PILDYK“ (b.l. 80-81), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.