Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-84-766/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-29
Bylos Nr.: e2-84-766/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00740-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Šabanskienė
Ieškovas: E. T.
Atsakovas: G. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-84-766/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00740-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3; 3.2.6.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms A. A., L. N.,dalyvaujant ieškovui E. T., jo atstovei advokato padėjėjai E. V.,atsakovei G. S., jos atstovui advokatui D. V.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. patikslintą ieškinį atsakovei G. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas E. T. patikslintu ieškiniu prašo 1) pakeisti 2020 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-952/2020 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1.1.) tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti darbo dienomis telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.), jei nesusitaria kitaip – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 1.2.) Neporiniais savaitgaliais telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.), jei nesusitaria kitaip - šeštadieniais nuo 10 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 1.3.) Poriniais savaitgaliais tėvas su vaikais bendrauja nuo penktadienio 19.00 val. iki pirmadienio, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveždamas vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 10.00 val. Jeigu tuo metu tėvas būna užsienyje, bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis šeštadieniais nuo 10 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 1.4.) Tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti 1 kartą per savaitę darbo dieną, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose. Apie ketinimą

Žemesnės instancijos teismas

susitikti su vaikais atsakovas praneša SMS žinute vaikų motinai G. S. ne vėliau kaip 3 val. iki numatomo bendravimo. Vaikų paėmimu ir parvežimu į gyvenamąją vietą pasirūpina tėvas; 1.5.) Vaikų G. ir I. T. gimtadieniai poriniais metais yra su vaikų mama, o neporiniais metais - su tėčiu E. T.. Neporiniais metais tėtis vaikus paima nuo 10.00 val. iki kitos dienos 10.00 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų; 1.6.) Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikai bendrauja su tėčiu E. T. nuo 10.00 val. iki kitos dienos 10.00 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą; 1.7.) Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikai bendrauja su mama G. S.. Vaikų tėtis turi pasirinkti savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra motinos diena; 1.8.) Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikai leidžia su mama G. S., neporiniais metais - su tėčiu. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tėtis E. T. neporiniais metais vaikus paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 10.00 val.; 1.9.) Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. neporiniais metais vaikai praleidžia su mama G. S., poriniais metais - su tėčiu. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Poriniais metais vaikų tėtis E. T. paima vaikus gruodžio 31 d. iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 vai. ir grąžina juos sausio 2 d. į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 10.00 val.; 1.10.) Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia su mama G. S., neporiniais metais - su tėčiu. Neporiniais metais tėtis E. T. jas pasiima pirmąją Šv. Velykų dieną iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jas dieną po antrosios Šv. Velykų dienos į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 10.00 val.; 1.11.) Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su dukromis vaikų tėtis E. T. įsipareigoja informuoti vaikų mamą G. S. ne vėliau kaip prieš 5 dienas SMS žinute; 1.12.) Vaikų tėtis E. T. turi teisę bendrauti su dukromis nepertraukiamai 20 dienų arba 2 kartus po 10 dienų jų kasmetinių atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaikų mamą G. S.. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 15 dienų, derinama su vaikų mama G. S. SMS žinutėmis; 1.13.) Tėvas turi teisę bendravimui pasiimti vaikus į savo faktinę gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to ar faktinė gyvenamoji vietą yra Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, ne ilgesniam kaip savaitės laikotarpiui 4 kartus per metus. Apie ketinimą bendrauti su vaikais šiame punkte nustatyta tvarka tėvas privalo pranešti kitai sutarties šaliai ne vėliau prieš 3 savaites iki planuojamo bendravimo pradžios. Pranešant apie ketinimą pasiimti vaikus bendravimui privaloma nurodyti bendravimo terminą, savo atvykimo pasiimti vaikus ir vaikų parvežimo į gyvenamąją vietą datas. Kelionės išlaidas padengia vaikų tėvas. Motina turi užtikrinti, jog nurodytomis datomis, šalių vaikai būtų parengti kelionei, turėtų galiojančius asmens tapatybės dokumentus, kitus kelionei reikalingus dokumentus. Šiuo bendravimo laikotarpiu tėvas privalo užtikrinti, jog kita sutarties šalis turės galimybę susisiekti su vaikais, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją; 1.14.) Dukrų ligos atveju vaikų tėčiui nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau jis turi teisę atvykti į dukrų gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su jomis laiką nuo 12.00 val. iki 14.00

val.; 1.15.) Abi sutarties šalys telefonu, el. paštu ar kitu būdu informuoja skyriumi nuo vaiko esantį tėvą/motiną apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, pasiekimus, nesėkmes, sveikatos būklę, kitus esminius su vaikais susijusius įvykius; 1.16.) Jei G. S. ateityje nutartų gyventi užsienyje, vaikų gyvenamosios vietos klausimas abipusiu sutarimu svarstomas iš naujo. Be E. T. sutikimo motina negali išvežti vaikų iš (duomenys neskelbtini) ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui; 1.17.) Šalys įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaikų dalyvavimas tėvų šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., nesudaryti kliūčių vaikų kelionėms į užsienį su kitu tėvu/motina; 1.18.) Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais; 1.19.) E. T. ir G. S. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukros turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose; 2) priteisti E. T. iš G. S. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-218-952/2020 pagal G. S. ieškinį ir E. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų susijusių klausimų. Teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių dukrų G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka. Šiuo metu bendravimo tvarka yra nevykdoma, kadangi atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su dukromis, vengia suderinti susitikimo laiką, neleidžia bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis (kas buvo ypatingai reikalinga karantino laikotarpiu). Ieškovas mano, kad yra būtina pakeisti bendravimo tvarką, kadangi šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka yra per daug neapibrėžta ir suteikianti teisę atsakovei manipuliuoti esama padėtimi, o nustatyta bendravimo tvarka nefunkcionuoja. Ieškovas vadovauja tarptautinei logistikos kompanijai (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio ((duomenys neskelbtini)), jis dalį laiko praleidžia ne (duomenys neskelbtini), todėl turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri užtikrintų tėvo ir vaikų bendravimo tęstinumą, t. y. tėvui būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu jo komandiruočių į užsienį metu. Ieškovo manymu, taikyti pereinamąjį laikotarpį nebeaktualu, esamą ryšį tarp vaikų tėčio pastangomis pavyko atkurti, tarpusavio ryšys yra ženkliai sustiprėjęs, vaikai jaučiasi saugiai, vasaros atostogų metu su tėčiu nepertraukiamai praleido daugiau nei 7 dienas.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) pateiktoje išvadoje ir VTAS atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atskirai gyvenančio tėvo su vaikais bendravimo tvarka turi ne tik nesudaryti sąlygų abiem tėvams ja manipuliuoti, tačiau turi būti įgyvendinama, patogi tiek vaikui, tiek tėvams, atitikti vaiko teises ir geriausius jo interesus. Taip pat nurodė, kad nemato pagrindo bylinėjimuisi dėl bendravimo tvarkos, siekiant bendravimo tvarką užtikrinti labiau negu buvo nustatyta 2020 m. Paaiškino, kad jei vienas iš tėvų elgiasi piktybiškai, už tai yra taikoma atsakomybė, o kad ši tvarka labiau skirtųsi nuo dabar galiojančios, taip nėra, - 2020 m. kovo 3 d. nustatyta tvarka yra tinkama, konkreti ir daug konkretesnė negu šiuo metu siūloma tvarka. Vienintelis dalykas, kas galiojusioje tvarkoje keistina, tai dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuotoliniu būdu. Be to, kiti dalykai: kaip pasiima vaikus, prieš kiek laiko pasiima, kokiu būdu informuoja, kas būna, jeigu nebendrauja, dabar neaptarti, priešingai negu buvusioje tvarkoje, kai buvo viskas detaliai numatyta, dabar tvarka lieka liberalesnė, dubliuojasi. Mano, kad galiojanti tvarka, yra normali, tik reikia ją vykdyti, įtraukiant tėvo bendravimą nuotoliniu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovas E. T. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, kad šiai dienai atsakovė nurodo, kad nekliudys matytis vaikams su tėčiu, tačiau jis norėtų, kad į ateitį bendravimo tvarka būtų nustatyta. Prieš tai nustatyta bendravimo su vaikais tvarka jo netenkino, kadangi vaikų mama jos nevykdė, yra antstolių nustatytos faktinės aplinkybės, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Mano, kad abu tėvai turi įsipareigoti, jeigu kažkas negalima pagal bendravimo tvarką, pranešti. Taip pat mano, kad vaikai rastų laiko pabendrauti telefonu ar kitomis programėlėmis, 20-30 minučių neatims viso mamos laiko, todėl, jei mama nenorės, bus teismo nustatyta. Mama turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta bent viena iš patikslintame ieškinyje nurodytų programų. Dėl 1.4. punkto nurodė, kad reikėtų tikslinti šio punkto reikalavimą, nurodant, kad informuoti prieš 24 val., o ne prieš 3 valandas, paaiškino, kad dažnai važiuoja į užsienį, todėl norėtų su vaikais pabendrauti ryšio priemonėmis, bei atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, negalėtų įrašyti konkrečią dieną, konkrečią valandą, be to, iki šiol dėl to nesutarimų nebuvo. 1.5., 1.6., 1.7., 1.8., 1.9., 1.10., 1.11., 1.12., 1.13., 1.14., 1.15., punktus palaikė pilnumoje. Papildomai paaiškino, kad jeigu yra suplanuotas vaikų paėmimas 10 val., tačiau jis negalėtų, tai prieš 5 dienas praneštų, kad galėtų vaikus paimti tik 11 val. Prašė, kad atsakovė būtų įpareigota teikti apie vaikus informaciją, atsakovė turėdama laiko gali jam atrašyti. Jis neturi antro grėsmės lygio, nėra jokiose įskaitose. Dėl 1.17. punkto, jo šeima, tai tėvai, broliai, seserys. 1.19 punkto reikalavimus taip pat palaikė, atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sutiko su atsakovės pastabomis dėl bendravimo tvarkos.

Atsiliepimas

5. Atsakovė G. S. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog šiai dienai tėvas su vaikais bendrauja kada nori, bendrauja daugiau, nei numatyta teismo nutartyje, ateityje norėtų dėl bendravimo tvarkos vadovautis pagal abipusį susitarimą. Dėl 1.1. punkto reikalavimo sutiko, dėl 1.2. punkto – nesutiko, norėtų, kad būtų nurodyta, kad telefonu vaikai kalba su tėvu nuo 11 val., bei kai vaikai būna pas tėvą, ji taip pat gali su jais bendrauti, dėl 1.3. punkto – turėtų vaikus parvežti sekmadienį, o ne pirmadienį, tačiau sutiko, kad 1.3. punkte būtų pakeistas tik laikas, kad vaikus parveža 8 val., dėl 1.4. punkto nurodė, kad turi būti konkreti data ir konkreti valanda, tačiau sutiko, kad būtų pakeistas tik laikas į 12 val., dėl 1.5., 1.6., 1.7. punktų – sutiko, dėl 1.8. punkto nurodė, kad tėvas vaikus pasiima gruodžio 25 d. ir grąžina gruodžio 26 d., kadangi norėtų, kad vaikai Kūčias švęstų su ja, dėl 1.9., 1.10., 1.11. punktų – sutiko, dėl 1.12. punkto reikalavimo sutiko iš dalies, sutiko su vasaros atostogomis, su 1.13. punktu sutiko iš dalies, per atostogas tėvas pasiima pusei atostogų laiko, tad jeigu vaikų atostogų pradžia su ja, tai pabaiga – su tėvu, su 1.14. punktu sutiko, tačiau prašo nurodyti valandas, su 1.15. punktu sutiko, su 1.16. punktu sutiko, bet prašo pritaikyti ir tėčiui, ir jai, prašo pakeisti į 30 dienų, su 1.17., 1.18., 1.19. punktais – sutiko. Taip pat paaiškino, kad dėl bendravimo tvarkos palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-952/2020 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas, šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, priteistas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: „1. Atsakovas su dukra G. T. turi teisę bendrauti pasirinktinai kiekvieno mėnesio vieną savaitgalį tokia tvarka: apie ketinimą pasinaudoti bendravimui savaitgalį, atsakovas informuoja SMS žinute ieškovę G. T. ne vėliau kaip 5 dienos iki numatomo bendrauti savaitgalio. Bendravimo savaitgalį G. T. paima iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina sekmadienį 18.00 val. Su I. T. bendravimo savaitgalį pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tėtis turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko mamai G. T. šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., o sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Vaikui I. T. po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio galioja toks pat bendravimas kaip ir su vyresniąja dukra G. T.. Visai atvejais atsakovas įsipareigoja bendravimą derinti, atsižvelgdamas į vaikų poreikius; 2. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais 1 kartą per savaitę darbo dieną, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose. Su G. T. bendrauja nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Su I. T. pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dalyvaujant vaiko mamai G. T. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio I. T. galioja toks pat bendravimas kaip ir su vyresniąja dukra G. T.. Apie ketinimą susitikti su vaikais, atsakovas praneša SMS žinute vaikų motinai G. T. ne vėliau kaip 24 val. iki numatomo bendravimo; 3. Vaikų G. ir I. T. gimtadieniai poriniais metais yra su vaikų mama G. T., o neporiniais metais - su tėčiu E. T.. Tėtis apie ketinimą pasiimti vaikus gimimo dieną turi pranešti vaikų mamai likus 5 dienoms iki gimimo dienos. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų; 4. Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikai bendrauja su tėčiu E. T. nuo 11.00 val. iki 18.00 val., jeigu tuo metu nėra vaikų užimtumo; 5. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikai bendrauja su mama G. T.. Vaikų tėtis turi pasirinkti bendravimo savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra motinos diena; 6. Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikai leidžia su mama G. T., neporiniais metais – su tėčiu. Tėtis E. T. neporiniais metais vaikus paima gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val., 7. Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. neporiniais metais vaikai praleidžia su mama G. T., poriniais metais – su tėčiu. Poriniais metais vaikų tėtis E. T. paima vaikus gruodžio 31 d. iš vaikų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina juos sausio 1 d. 19.00 val.; 8. Šv. Velykas poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su mama G. T., antrąją Velykų dieną vaikų tėtis E. T. jas pasiima iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val. Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėčiu E. T., jas paimant iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 19.00 val.; 9. Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su dukromis vaikų tėtis E. T. įsipareigoja informuoti vaikų mamą G. T. ne vėliau, kaip prieš 5 dienas SMS žinute; 10. Vaikų tėtis E. T. turi teisę bendrauti su dukromis nepertraukiamai 10 dienų jų kasmetinių atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaikų mamą G. T.. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 30 dienų derinama su vaikų mama G. T. SMS žinutėmis; 11. Dukrų ligos atveju vaikų tėčiui nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau jis turi teisę atvykti į dukrų gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su jomis laiką nuo 12.00 val. iki 14.00 val.; 12. Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais; 13. E. T. ir G. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukros turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose; 14. Vaikų mama G. T. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teisę į pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu, ji turi teisę dalyvauti kartu vaikų tėčiui E. T. bendraujant su dukromis, taip siekiant įsitikinti ar nepažeidžiami vaiko interesai.“ Šią bendravimo tvarką atsakovė ne visuomet geranoriškai vykdė, dėl to ir kilo šalių ginčas. Be to, iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad E. T. dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir jo veikla yra (duomenys neskelbtini), dėl ko, ieškovo teigimu, jo komandiruočių į užsienį metu, jam turėtų būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaikais ir nuotoliniu būdu. 2021 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo prašymą tenkinant iš dalies, bei nustatant ieškovo E. T. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. T. ir I. T. iki teismo sprendimo priėmimo dienos: 1. Nuo teismo nutarties priėmimo dienos tėvas su dukromis bendrauja telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (skype, viber, telegram, signal ir pan.) penktadieniais nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Lietuvos laiku, motinai įsipareigojant užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 2. Tėvas su dukromis turi teisę bendrauti antradieniais nuo 17 val., atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, paimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tuo pačiu metu ir parveždamas dukras į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val., apie tai prieš vieną kalendorinę dieną informuoja vaikų motiną trumpąja SMS žinute.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

8. Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

9. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau prašo tam tikrų korekcijų. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėčiu pažeistų jų interesus, nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikams ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikams, tokių duomenų nepateikia ir atsakovė, todėl, tarp šalių esant ginčui, siekiant užtikrinti vaikų ryšio tęstinumą su tėčiu, bendravimo tvarka keistina.

11. Ieškovas patikslinto ieškinio 1.1. punktu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti darbo dienomis telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.), jei nesusitaria kitaip – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. Lietuvos laiku, o motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Atsakovė su šiuo punktu sutiko. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Teismas sutinka su šalių pozicija, mano, kad tėvo bendravimas su vaikais nuotoliniu būdu, kuomet tėvas yra išvykęs į užsienį, užtikrintų tėvo ir vaikų bendravimo tęstinumą, tačiau siekiant, kad sprendimas būtų konkretus, nesudarantis prielaidų jo nevykdyti, nustatytinas konkretus bendravimo su vaikais laikas, tai yra, antradieniais ir ketvirtadieniais, bei kad vaikai nepervargtų, nustatytinos bendravimo valandos nuo 19.00 val. iki 19.30 val., apie negalimumą bendrauti įspėjant - informuojant SMS žinute prieš 24 val.

12. Patikslinto ieškinio 1.2. punktu ieškovas prašo nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja neporiniais savaitgaliais telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.), jei nesusitaria kitaip - šeštadieniais nuo 10.00 val. Lietuvos laiku, motinai užtikrinant atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Atsakovė su šiuo punktu nesutiko, prašė nustatyti, kad vaikai kalba su tėvu nuo 11.00 val., bei kai vaikai būna pas tėvą, ji taip pat gali su jais bendrauti. Teismas neprieštarauja atsakovės išsakytai nuomonei ir siekiant konkretinti bendravimo tvarką, mano, kad ieškovo reikalavimas atitinkamai turi būti koreguotinas, nustatant tėvo ir vaikų bendravimo dieną neporiniais savaitgaliais – šeštadienį, bei laiką nuo 11.00 val. iki 11.30 val., o vaikams būnant pas tėvą, tokia pat bendravimo tvarka su vaikais nustatytina motinai, tėvui užtikrinant atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Apie negalimumą bendrauti įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

13. Dėl ieškovo patikslinto ieškinio 1.3. punkto reikalavimų, atsakovė nors ir sutiko, tačiau nurodė, kad norėtų, kad tėvas vaikus parvežtų sekmadienį iki 8.00 val., o ne pirmadienį iki 10.00 val. Teismas su atsakovės pozicija sutinka, kadangi vaikai mažamečiai, lanko ugdymo įstaigą, jiems reikalinga adaptacija prie naujo režimo, aplinkos, todėl 1.3. punktas atitinkamai koreguotinas, taip pat, atsižvelgiant į motyvus, nurodytus dėl 1.1. ir 1.2. punkto, tėvui būnant užsienyje nustatytina, kad jis bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 11.30 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus ar bendrauti įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

14. Atsakovė dėl patikslinto ieškinio 1.4. reikalavimo pateikė pastabą, kad turėtų būti nurodyta konkreti savaitės darbo diena bei laikas, kada tėvas su dukromis bendrauja kartą per savaitę darbo dieną, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose. Ieškovas sutiko tikslinti šio punkto reikalavimą, nurodant, kad informuoja atsakovę prieš 24 val., o ne prieš 3 valandas, taip pat paaiškino, kad dažnai važiuoja į užsienį, todėl atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, negalėtų įrašyti konkrečią dieną, konkrečią valandą, be to, iki šiol dėl to nesutarimų nebuvo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pastabas, bei siekdamas, kad nebūtų nustatytas nekonkretus bendravimas, dėl kurio kiltų ginčai ateityje, nustato, kad tėvas su dukromis turi teisę bendrauti trečiadieniais, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, bei atsižvelgiant į ugdymo įstaigų darbo laiką – nuo 17.00 val. iki 19.00 val., apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas praneša SMS žinute vaikų motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo bendravimo. Vaikų paėmimu ir parvežimu į gyvenamąją vietą pasirūpina tėvas.

15. Su patikslinto ieškinio 1.5., 1.6., 1.7. punktų reikalavimais atsakovė sutiko visiškai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ugdymo įstaigų darbo pradžia yra 8.00 val., be to, vaikams paaugus iki mokyklinio amžiaus ir jiems pradėjus lankyti mokyklą, ši bendravimo tvarka taps visiškai nebetinkama, bei siekiant, kad nebūtų pažeistos vaikų teisės į ugdymo procesą, 1.5. punktu nustatytina, kad neporiniais metais tėtis vaikus paima nuo 17.00 val. iki kitos dienos 8.00 val., o 1.6. punkte nustatytina, kad tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

16. Atsakovė nesutiko su 1.8. punktu, nurodydama, kad nori Kūčias švęsti su vaikais. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas prašo bendravimo su dukromis šių švenčių laikotarpiu tik neporiniais metais, t. y. kas antrus metus. Toks bendravimas, atsižvelgiant į tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, nelaikytinas per platus, pažeidžiantis atsakovės teisę matytis su vaikais. Be to, vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti (jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), todėl ieškovo šis punktas tenkintinas ir nustatytina, kad Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikai leidžia su mama G. S., neporiniais metais - su tėčiu, bei toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tėtis E. T. neporiniais metais vaikus paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d., tačiau dėl jau anksčiau minėtų motyvų nustatant 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

17. Su patikslinto ieškinio 1.9., 1.10., 1.11. punktų reikalavimais atsakovė sutiko visiškai. Tačiau teismas dėl 1.9. ir 1.10. punktų nustato, kad poriniais metais vaikų tėtis E. T. paima vaikus gruodžio 31 d. iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina juos sausio 2 d. į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 8.00 val., bei tėvas grąžina dukras dieną po antrosios Šv. Velykų dienos į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

18. Atsakovė sutiko iš dalies su ieškovo patikslinto ieškinio 1.12. punktu, nurodė, kad sutinka tik su vaikų paėmimu tik vasaros atostogoms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vasaros laikotarpiu yra ilgosios vaikų atostogos, o kitų vaikų atostogų metu nepertraukiamai 20 dienų ar 10 dienų nebūtų galimybės bendrauti, kadangi kitos atostogos vaikams nesiekia savaitės, todėl šis punktas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad vaikų tėtis E. T. turi teisę bendrauti su dukromis nepertraukiamai 20 dienų arba 2 kartus po 10 dienų jų kasmetinių vasaros atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaikų mamą G. S.. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 15 dienų, derinama su vaikų mama G. S. SMS žinutėmis.

19. Atsakovė taip pat iš dalies sutiko su 1.13. punktu, nurodė, kad sutinka, kad tėvas pasiima vaikus pusei atostogų laiko, tačiau jei jis pasiima vaikus atostogų pabaigoje, tai vaikų atostogų pradžia turėtų būti nustatyta su ja. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka, kadangi lygiavertė tvarka dėl bendravimo atostogų metu būtų sąžininga ir teisinga.

20. Su patikslinto ieškinio 1.14., 1.15., 1.17., 1.18., 1.19. punktų reikalavimais atsakovė sutiko, tačiau iš dalies sutiko su 1.16. punktu, prašė laikotarpį, dėl kurio reikalingas E. T. sutikimas, be kurio motina negali išvežti vaikų iš Lietuvos, nustatyti nuo 30 dienų, bei taip pat nurodė, kad norėtų, kad toks pat sutikimas būtų reikalingas vaikų motinos, jei tokiam laikotarpiui tėvas planuotų išvežti vaikus iš Lietuvos. Ieškovas atsakovės nurodytam patikslinimui neprieštaravo. Teismas su tokiu šalių reikalavimu sutinka.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs vaiko ir jo skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bei artimųjų giminaičių bendravimo svarbą. Jis yra pažymėjęs, kad bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M. (peticijos Nr. 32250/08). Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).

22. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama, kadangi tokio pobūdžio bylose teismo sprendimas neįgyja res judicata galios (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad bendru tėvų sutarimu visuomet galimas platesnis skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jei toks bendravimas atitinka vaikų interesus.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Ieškovas reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo apmokėjo 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau teismo posėdžio metu nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas atsisakė, o atsakovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

25. Iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi atsakovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, o patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, nors ir su tam tikrais teismo papildymais (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

26. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-952/2020 nustatytą E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant naują bendravimo su vaikais tvarką:

1. Tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti darbo dienomis telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Lietuvos laiku, apie negalimumą bendrauti įspėjant - informuojant SMS žinute prieš 24 val. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes.

2. Tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti neporiniais savaitgaliais telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.) šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 11.30 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Vaikams tuo metu esant pas tėvą, motina turi teisę bendrauti su vaikais telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (SKYPE, VIBER, TELEGRAM, SIGNAL ir pan.) šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 11.30 val. Lietuvos laiku, tėvui įsipareigojant užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Apie negalimumą bendrauti įspėjama - informuojant SMS žinute prieš 24 val.

3. Poriniais savaitgaliais tėvas su vaikais bendrauja nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveždamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 8.00 val. Jeigu tuo metu tėvas būna užsienyje, bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 11.30 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes. Apie negalimumą pasiimti vaikus ar bendrauti įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

4. Tėvas su dukromis G. ir I. T. turi teisę bendrauti 1 kartą per savaitę darbo dieną – trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose. Apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas praneša SMS žinute vaikų motinai G. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo bendravimo. Vaikų paėmimu ir parvežimu į gyvenamąją vietą pasirūpina tėvas.

5. Vaikų G. ir I. T. gimtadieniai poriniais metais yra su vaikų mama, o neporiniais metais - su tėčiu E. T.. Neporiniais metais tėtis vaikus paima nuo 17.00 val. iki kitos dienos 8.00 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

6. Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikai bendrauja su tėčiu E. T. nuo 10.00 val. iki kitos dienos 8.00 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

7. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikai bendrauja su mama G. S.. Vaikų tėtis turi pasirinkti savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra motinos diena.

8. Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikai leidžia su mama G. S., neporiniais metais - su tėčiu. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tėtis E. T. neporiniais metais vaikus paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

9. Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. neporiniais metais vaikai praleidžia su mama G. S., poriniais metais - su tėčiu. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Poriniais metais vaikų tėtis E. T. paima vaikus gruodžio 31 d. iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina juos sausio 2 d. į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

10. Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia su mama G. S., neporiniais metais - su tėčiu. Neporiniais metais tėtis E. T. jas pasiima pirmąją Šv. Velykų dieną iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jas dieną po antrosios Šv. Velykų dienos į ugdymo įstaigą arba į jų gyvenamąją vietą iki 8.00 val. Apie negalimumą pasiimti vaikus įspėjama informuojant SMS žinute prieš 24 val.

11. Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su dukromis vaikų tėtis E. T. įsipareigoja informuoti vaikų mamą G. S. ne vėliau kaip prieš 5 dienas SMS žinute.

12. Vaikų tėtis E. T. turi teisę bendrauti su dukromis nepertraukiamai 20 dienų arba 2 kartus po 10 dienų jų kasmetinių vasaros atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaikų mamą G. S.. Toks tėvo bendravimas gali būti vykdomas ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 15 dienų, derinama su vaikų mama G. S. SMS žinutėmis.

13. Tėvas turi teisę bendravimui pasiimti vaikus į savo faktinę gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to ar faktinė gyvenamoji vietą yra Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, ne ilgesniam kaip savaitės laikotarpiui 4 kartus per metus, tačiau vaikų kitų (ne vasaros) atostogų metu tėvas vaikus pasiima pusę vaikų atostogų laiko, kitą pusę vaikų atostogų su vaikais praleidžia vaikų mama. Apie ketinimą bendrauti su vaikais šiame punkte nustatyta tvarka tėvas privalo pranešti kitai sutarties šaliai ne vėliau prieš 3 savaites iki planuojamo bendravimo pradžios. Pranešant apie ketinimą pasiimti vaikus bendravimui privaloma nurodyti bendravimo terminą, savo atvykimo pasiimti vaikus ir vaikų parvežimo į gyvenamąją vietą datas. Kelionės išlaidas padengia vaikų tėvas. Motina turi užtikrinti, jog nurodytomis datomis, šalių vaikai būtų parengti kelionei, turėtų galiojančius asmens tapatybės dokumentus, kitus kelionei reikalingus dokumentus. Šiuo bendravimo laikotarpiu tėvas privalo užtikrinti, jog kita sutarties šalis turės galimybę susisiekti su vaikais, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją.

14. Dukrų ligos atveju vaikų tėčiui nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau jis turi teisę atvykti į dukrų gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su jomis laiką nuo 12.00 val. iki 14.00 val.

15. Abi sutarties šalys telefonu, el. paštu ar kitu būdu informuoja skyriumi nuo vaiko esantį tėvą/motiną apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, pasiekimus, nesėkmes, sveikatos būklę, kitus esminius su vaikais susijusius įvykius.

16. Jei G. S. ateityje nutartų gyventi užsienyje, vaikų gyvenamosios vietos klausimas abipusiu sutarimu svarstomas iš naujo. Be E. T. sutikimo motina, ir be G. S. sutikimo tėvas negali išvežti vaikų iš Lietuvos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui.

17. Šalys įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaikų dalyvavimas tėvų šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., nesudaryti kliūčių vaikų kelionėms į užsienį su kitu tėvu/motina.

18. Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais.

19. E. T. ir G. S. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukros turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Išaiškinti šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Teisėja Daiva Šabanskienė